- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gydymo įstaigose smarkiai išaugęs kraujo, reikalingo pacientų gydymui, poreikis. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja rekordiniai donorų skaičiai. LNK žurnalistai apie tai pasikalbėjo su Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriumi Daumantu Gutausku.
„Labiausiai trūksta I-os ir II-os kraujo grupių, arba 0 ir A, tiek pliuso, tiek minuso. Su III-a dar laikomės, su IV-a viskas gerai, bet, žinoma, IV-os ligoninėms reikia gerokai mažiau. Pačios populiariausios yra pirmosios dvi, kurios sudaro daugiau negu pusę viso kraujo poreikio ir būtent šių grupių kraujo poreikis yra labai išaugęs“, – pasakojo Centro direktorius.
– Situacija iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suprantama – donorų daugėja, o kraujo nepakanka. Kodėl taip yra?
– Taip, iš tikrųjų. Jau praeitais metais visiškai atsigavome po kraujo donorystės kritimo pandemijos laikotarpiu, surinkome daugiau nei 72 tūkst. donacijų. Šiais metais renkame išvis rekordinius kiekis, jeigu tendencija šiais metais bus tokia, kaip dabar, surinksime apie 76 tūkst. To niekada nėra buvę Lietuvos istorijoje. O kraujo, kaip matote, vis tiek trūksta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl taip yra? Padaugėjo operacijų?
– Taip, labai padidėjo ligoninių ėmimai. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių. Kraujo centras nėra iš anksto informuojamas, kad padidės poreikis, ruoškitės. Tai yra natūralu. Ir ligoninės, gydymo įstaigos negali žinoti. Apskritai daugiausia kraujo sunaudojama per transplantacijas, įvairių traumų gydymo, gimdymų metu, dėl onkologinių ligų ir t. t. Tikslios priežasties mes nežinome ir negalime įvardyti, bet faktas, kad kraujo sunaudojimas šiuo metu yra didžiulis. Tačiau pakilimą matome jau maždaug pastaruosius porą metų. Kiek tenka būti Europos kraujo aljanso susirinkimuose, Vakarų valstybių kraujo centrai sako, kad kraujo ėmimų mažėja. Na, pas mus, mūsų regione, jų kaip tik daugėja. Nežinau, kodėl taip yra.
– Nors ir yra didelis skaičius žmonių, norinčių aukoti kraujo, dažnu atveju kraujas būna netinkamas. Ar galite papasakoti, kokios to priežastys?
– Žinoma, dėl įvairiausių infekcijų. Žmonės šiuo metu gana dažnai ateina sirgdami, negaluodami. Tai viena priežasčių. Tačiau, žinoma, mes kviečiame donorą sugrįžti po keleto savaičių ar mėnesio, kai jausis geriau. Kitas dalykas – matome labai sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje. Anksčiau paprašydavome ateiti vėliau, kai rezultatai pagerės, maždaug 15–16 proc. donorų, dabar kažkodėl 30 proc. Prieš tris mėnesius net pradėjome dalyti geležies papildus donorams nemokamai, trijų mėnesių kursą, kad geležis kraujyje atsistatytų, jie gerai jaustųsi ir ateitų pas mus vėl. Ar neateitų, jeigu nenori. Tiesiog, jeigu mažas hemoglobinas, žemas lygis, duodame papildų. Tai sandėliai jau iššluoti, nebeliko papildų, laukiame papildymo. Situacija yra labai keista, donorų ateina daug, donacijų paimame daug ir dar ganėtinai daug atmetame. Šiaip visuomenė labai pilietiška, tikrai norėčiau labai padėkoti. Kraujo donorystė Lietuvoje tikrai efektyvi. Na, bet situacija yra tokia, kad net ir su tokiomis pastangomis, tiek NKC darbuotojų, tiek donorų, vis tiek šiuo metu turime trūkumą.
– Kaip yra su tuo hemoglobinu? Galbūt žmonėms reikėtų susirūpinti, gal jiems jo trūksta, bet jie to nė nežino?
– Na, tai kviečiame ateiti į NKC pasitikrinti. Mes nebūtinai imsime kraują, gali žmogus tiesiog ateiti ir paprašyti nustatyti jam hemoglobino lygį. Tačiau, žinoma, daugiausia dirbame su kraujo donorais ir rūpinamės ne tik recipiento, kuriam perpilamas kraujas, bet ir savo ištikimųjų donorų sveikata.
– Ką dar tikrinate imdami kraują?
– Iš pradžių yra imamas kapiliarinis kraujas, patikrinamas hemoglobinas, nustatoma kraujo grupė, Kell antigenas, o vėliau laboratorijoje nustatome sifilį, ŽIV, hepatitus B ir C ir parvovirusą, kurio irgi dabar yra didžiulis protrūkis.
– Kadangi dabar labai trūksta kraujo, pareklamuokite, kodėl verta duoti kraujo.
Viena donacija gali išgelbėti net tris gyvybes.
– Na, tai geras darbas, kuris nereikalauja labai didelio indėlio, donacija yra neskausminga, nereikalauja daug laiko, o viena donacija gali išgelbėti net tris gyvybes. Labai norėčiau donorus pakviesti ateiti į mūsų centrus penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o apie mūsų mobiliąsias išvykas visą informaciją galima rasti mūsų puslapyje kraujodonoryste.lt.
Donorai turi būti sveiki ir nuo 18 metų. Na, ir gerai jaustis, būti pavalgę ir šiek tiek vartoję skysčių. Duodami kraujo jie gali nemokamai sužinoti apie savo sveikatos būklę ir tikiuosi, kad jau labai greitu metu mes vėl galėsime pradėti dalyti geležies papildus.
– Paskutinis klausimas. Kai kas sako, kad negerai yra kraujo duoti, nes, kol atsistato sveikata, paties donoro imuninė sistema būna silpnesnė. Tai mitas ar tiesa?
– Na, aš pats esu kraujo donoras, tai 100 proc. galiu pasakyti, kad tai yra mitas. Tą pačią dieną nerekomenduojama užsiimti aktyvia fizine veikla, nes iš tikrųjų jautiesi truputį nusilpęs, bet jau kitą dieną viskas atsistato, neigiamų pojūčių nėra, o moksliškai yra įrodyta, kad žmogaus kraujas visiškai atsistato po dviejų mėnesių ir vėl leidžiama donuoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda vetavo pataisais, leisiančias siuntimus išrašyti daugiau gydytojų2
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams, ...
-
PSO nepakeitė beždžionių raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio2
Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį paskelbė priėmusi sprendimą nekeisti beždžionių raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, nes naujų susirgimų atvejų vis daugėja, o apie juos praneša vis daugiau šalių. ...
-
Du mėnesius iki įvykio jaučiate tam tikrus simptomus? Gali tykoti staigi mirtis8
Jaunų žmonių širdys plaka vis sparčiau, kol galiausiai staiga sustoja. Tą pastebi tiek kardiologai, tiek į skubius iškvietimus reaguojantys medikai. Šią savaitę krepšinio aikštelėje sukniubo 38 metų vyras. Jauno spo...
-
Profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės daugiau moterų
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išplėtus krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribas, nuo kitų metų pradžios profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų. ...
-
Sukurta mobilioji programėlė, padėsianti skirti ir vartoti antibiotikus1
Higienos institutas (HI) ketvirtadienį pristatė naują nemokamą mobiliąją programėlę „AntibLT“. Skelbiama, kad šis įrankis medikams padės tikslingai skirti antibiotikus, o pacientams primins apie šių vaistų vartojimą. ...
-
Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį13
Ketvirtadienį Respublikinė Panevėžio ligoninė pranešė apie medikės netektį. Mirė Gastroenterologijos skyriaus darbuotoja Rita Sabaliauskienė. ...
-
Kiekvienas komponentas atlieka lemiamą vaidmenį
Kraujo donorystė – neatsiejama sveikatos priežiūros dalis, gelbstinti gyvybes žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ir sunkių kraujavimų atvejais, po nelaimingų atsitikimų, traumų, avarijų, komplikuotų gimdymų ar po sudėtingų operacij...
-
Endoskopijų skyriuje diagnozuojant talkins ir dirbtinis intelektas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Šančių padalinyje (Hipodromo g. 13) naujai įsikūrė Endoskopijų skyrius. Tiek pacientų, tiek medicinos personalo komfortui pritaikytame skyriuje, pasitelkus naująsias technologijas, ...
-
Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kasmet daugėja: kaip jo išvengti?
Cukrinis diabetas – viena dažniausiai diagnozuojamų ligų pasaulyje, nuo kurios kasmet miršta milijonai žmonių. Lietuvoje šia liga pernai sirgo daugiau kaip 160 tūkst. žmonių, t. y. apie 4 proc. daugiau nei 2022 m. Kokiais atvejais i...
-
Nuo pneumokoko skiepys efektyvesne vakcina
Stebima, kad sergamumas pneumokokine infekcija pastaraisiais metais auga. 2022 m. registruoti 88 šios infekcijos atvejai, 2023 m. – 137, o šiemet vien per pirmuosius dešimt mėnesių – 201 atvejis. ...