Tyrimas: lietuviai valgo sveikiau, bet tik darbo dienomis

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigia, jog per pastaruosius trejus metus jų mityba tapo sveikesnė. Net trys ketvirtadaliai valgo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, atidžiau skaito etiketes ir renkasi aukštesnės kokybės maisto produktus. Tiesa, sveikiau maitintis lietuviai labiau linkę darbo dienomis, o savaitgaliais mielai skanauja kaloringą maistą.

„Sveikesnės mitybos tendenciją mūsų parduotuvėse stebime jau kurį laiką. Pastebime, jog pirkėjai vis dažniau teiraujasi sveikesnių, įvairiems mitybos poreikiams pritaikytų produktų, pavyzdžiui, be laktozės ar glitimo, taip pat ekologiškų maisto produktų. Be to, matome, jog pirkėjams itin svarbi maisto kokybė. Didžioji dalis jų pagal tai susidaro nuomonę ir apie patį prekybos centrą", - sako bendrovės „Maxima LT" Korporacinių reikalų departamento vadovas Rosvaldas Gorbačiovas.

R. Gorbačiovas pastebi, kad maisto prekių kokybė, apsiperkant prekybos centre, yra svarbiausias faktorius, lemiantis pirkėjų pasitenkinimą - taip mano net 60 proc. pirkėjų. Didžioji dalis jų šiandien atidžiau vertina maisto šviežumą, skaito prekių etiketes ir gamintojo pateikiamą informaciją, griežčiau vertina produktų išvaizdą, skonį ir kvapą. Pasak jo, tam įtakos turi ir tai, jog vis daugiau šalies gyventojų maitinasi reguliariai ir maistą gamina namuose.

Pusryčių neįsivaizduoja be kavos ir kiaušinių

Remiantis tyrimo duomenimis, šalies gyventojai savo dienos nepradeda be pusryčių. Juos kasdien reguliariai valgo net 95 proc. respondentų. 87 proc. pusryčius ruošia namuose ir tik 13 proc. prisipažįsta, jog paskubomis papusryčiauja darbe. Pasirodo, savo pusryčių lietuviai neįsivaizduoja be kiaušinių, sūrio ir juodos duonos. Juos pusryčių metu valgo atitinkamai 58, 52 ir 47 proc. apklaustųjų. Rinkdamiesi pusryčių gėrimą, didžioji dalis gyventojų pirmenybę teikia kavai. Ją rytais dažniausiai geria 62 proc. respondentų, arbatą - 31 proc. Savaitgalio rytais didžioji dalis pirkėjų (40 proc.) ruošia pusryčius iš kiaušinių, kepa blynus (38 proc.) ar gamina sumuštinius (26 proc.).

Pietums - daržovės ir salotos

Tai, jog vis didesnė dalis pirkėjų maistą gamina namuose, rodo ir pietavimo įpročiai. Beveik pusė tyrimo dalyvių teigia pietus į darbą atsinešantys iš namų ir tik ketvirtadalis pietaujantys kavinėse ar kitose maitinimo įstaigose. Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai pietums valgomos įvairios daržovės ir salotos, kurias darbe renkasi net 48 proc. apklaustųjų. Dar apie 20 proc. šiuo dienos metu renkasi sriubą, 18 proc. - įvairiai paruoštas bulves, tiek pat - kiaulieną.

Daugiau dėmesio pietums ir įdomesniems patiekalams skiriama savaitgaliais. 48 proc. apklaustųjų sako, jog savaitgaliais pietus gamina dažniau, dar 33 proc. poilsio dienomis stengiasi pagaminti įmantresnio maisto. Tiesa, dažniausiai renkasi tradicinį lietuvišką maistą. Kaip rodo tyrimo duomenys, savaitgaliais lietuviai dažniausiai skanauja kiaulienos kepsnius (29 proc.), cepelinus (18 proc.), įvairius bulvių patiekalus (17 proc.), taip pat vištieną, žuvį ir daržovių patiekalus, kuriuos atitinkamai renkasi 14 ir 11 proc. respondentų.

Vakarienei - greitai paruošiamas lengvas maistas

Vis tik dažniausiai lietuviai namuose vakarieniauja. Taip elgiasi net 96 proc. tyrimo dalyvių. Didžioji dalis respondentų vakarienei renkasi greitai paruošiamą virškinimo sistemos neapsunkinantį maistą. 28 proc. vakarienei dažniausiai valgo įvairias daržoves ar salotas, 16 proc. - įvairius pieno produktus, pavyzdžiui, varškę, kefyrą ar sūrį. Tiesa, kas dešimtas prisipažįsta vakarienei nevengiantis ir bulvių patiekalų ar blynų, ypač savaitgaliais.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, savaitgaliais šalies gyventojai vakarienei dažniau gamina įvairius blynus (21 proc.), mėsos patiekalus (18 proc.), varškės patiekalus (15 proc.), įvairias sriubas ar troškinius (12 proc.).

Ateityje planuoja maitintis sveikiau

Remiantis tyrimo duomenimis, sveikesnės mitybos svarba šalyje turėtų augti ir ateityje. 61 proc. tyrime dalyvavusių pirkėjų teigia ketinantys keisti savo mitybos įpročius artimiausioje ateityje. 25 proc. planuoja atisakyti kai kurių maisto produktų, 23 proc. žada rinktis sveikesnius produktus, 10 proc. - atidžiau derinti skirtingą maistą, dar 3 proc. žada imtis kitų priemonių. Be to, 15 proc. respondentų jau dabar riboja suvalgomo maisto kiekį, 9 proc. stengiasi vartoti mažiau cukraus, 8 proc. - gerti daugiau vandens. Tiesa, beveik trečdalis (28 proc.) prisipažįsta nors ir nesantys patenkinti dabartiniais mitybos įpročiais, jų keisti neplanuoja.

Rugpjūtį prekybos tinklo „Maxima" atliktame pirkėjų mitybos įpročių tyrime dalyvavo 503 respondentai - vyrai ir moterys, vyresni nei 18 metų amžiaus iš įvairių šalies miestų ir mažesnių gyvenviečių.