Maistas ir pratimai – nuo skausmo

Skauda stuburą, sąnarius? Malšinti šiuos skausmus padeda ne tik mankšta, tempimo pratimai, bet ir taisyklinga mityba.

Vanduo vietoj kavos

Netikite? Pamėginkite vienai savaitei atsisakyti kavos, žaliosios ir juodosios arbatos, alkoholio, nikotino ir išgerti 2–2,5 l negazuoto vandens. Per dieną, ne per savaitę.

Geriau būtų atsisakyti mėsos arba ją valgyti be bulvių, ryžių ir duonos. Jei nesportuojate – bent pusę valandos per dieną sparčiu žingsniu pasivaikščiokite. Puiku, jei atrasite laiko masažui arba bent jau pagulėsite karštoje vonioje. Neprisivalgykite vėlai vakare ir atraskite laiko išsimiegoti. Skirkite 10 min. per dieną raumenims įtempti: per pertraukėles darbe arba tiesiog vairuojant.

Liga priverčia keistis

"Labai sunkiai ryžtamės keisti mitybos įpročius, net kategoriškai atmetame šią rekomendaciją. Trokštame, kad skausmas nusloptų ir išnyktų labai greitai, tačiau mitybą pakoregavus tik iš dalies efekto nesulauksime. Kad ją pakeistų radikaliai, žmogus turi akis į akį susidurti su sunkia liga", – aiškina gydytoja R.Ostapenkienė.

Bene dažniausi nusiskundimai – nugaros, kelių, klubų, sąnarių skausmai. Būtent nugaros, gilieji sėdmenų ir šlaunų priekinės dalies raumenys 85 proc. atvejų būna kalti dėl šių skausmų. Įtampa trikdo kraujotaką, tirpsta galūnės, kankina nuovargis ir skausmas.

Norint sumažinti nemalonius pojūčius, geriausia pradėti nuo tempimo pratimų. Juos atlikti galime stovėdami, sėdėdami darbe ar laukdami, kol įsižiebs žalias šviesoforo signalas, nereikalinga net sportinė apranga. Užtenka 5–10 min. Verta pamėginti, kad tuo įsitikintume. Tada atsiras motyvacija nuveikti dar daugiau savo sveikatos labui.

Nuovargis ir neveiklumas

Kodėl tempimo pratimai, o ne, pavyzdžiui, raumenų jėgos ugdymo treniruotės? Juk logiška būtų galvoti: jei raumuo yra stiprus, laikys pažeistą stuburo slankstelį ar sąnarį.

Yra žinoma, kad jėgos treniravimas mažina judesių amplitudę, didina ir taip jau įtempto raumens tonusą. Vieni mūsų raumenys yra nuolat varginami kasdienių monotoniškų buitinių ir darbinių judesių, kiti silpsta dėl neveiklumo, kaupdami savyje rūgštis, šlakus.

"Tai ilgainiui nebetelpa jungiamajame audinyje, sąnariuose, sausgyslėse. Tie raumenys, kurie retai dirba, tampa skubios ir netaisyklingos mitybos atliekų rezervuarais. Rezultatų sulaukiame greitai: dažni mėšlungiai, kūno sąstingis, skausmai", – vaizdžiai aiškina R.Ostapenkienė.

Rezultatai – per savaitę

Tempimo pratimai puikiai gerina kraujotaką, atpalaiduoja. Tai yra paprasčiausias būdas saugiai išjudinti iki tol pamirštus raumenis, suaktyvinti juose medžiagų apykaitos procesus ir dėl pagerėjusios kraujo apytakos aprūpinti maisto medžiagomis, pašalinti susikaupusius šlakus. Efektas pajuntamas labai greitai: kur buvo įtampa – jos nelieka, jei vargino skausmas – jis išnyksta arba gerokai sumažėja. Negana to, pratimai saugo nuo traumų, uždegimo, raumenų sunykimo ir nuovargio.

Gydytoja R.Ostapenkienė tvirtina: verta pamėginti tam skirti bent savaitę. Pagerėjusi savijauta, energijos perteklius bus didžiulė kompensacija už tariamų malonumų praradimus.

Fizinio aktyvumo nauda

Lietuvoje atlikus studiją apie 11–12 klasių mokinių sveikatą ir jos pokyčius per penkerius metus nustatyta, kad vyresni moksleiviai mankštinasi vis mažiau. Mokinių, kurie per savaitę mankštinosi 2–3 kartus, sumažėjo 20 proc. Penktadalis mokinių, tarp kurių daugiau buvo mergaičių, prisipažino, kad beveik niekada nesimankština.

Apklausus Lietuvos gyventojus, siekiant sužinoti jų požiūrį į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročius, nustatyta, kad tik 16 proc. gyventojų lanko organizuotas pratybas, o 52 proc. visai nesimankština, praneša Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras.

Nepakankamas fizinis aktyvumas yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nutukimo, diabeto, osteoporozės, net kai kurių vėžio formų rizikos veiksnys. Fizinis aktyvumas ne tik sumažina šių ligų riziką, bet ir gerina nuotaiką, padeda įveikti stresą, didina dėmesio koncentraciją, kelia darbingumą.