Priežastys ir veiksniai

Dilgčiojimas, deginimo jausmas, niežėjimas ar net mėšlungiškas traukimas – simptomai, kuriais poilsio metu arba naktį pasireiškia neramių kojų sindromas. Vaistininkė įvardija, kad nereikėtų šių nemalonių pojūčių nurašyti nuovargiui – tai rimta liga, įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją, turinti apibrėžtus simptomus ir tikslius diagnostinius kriterijus.

„Neramių kojų sindromas pasireiškia nepageidaujamu noru judinti kojas, kadangi vaikščiojimas, kojų tempimas ar masažas sumažina ar laikinai pašalina nemalonius simptomus. Tiek jaučiant diskomfortą, tiek judinant kojas prieš miegą sunkiau greitai užmigti, kokybiškai pailsėti, todėl žmones neretai kankina nuovargis, išsekimas dienos metu“, – paaiškina vaistininkė Jurgita Jankauskienė.

Nors, anot vaistininkės, tikslios neramių kojų sindromo atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinomi keli veiksniai, kurie gali prisidėti prie šio sindromo atsiradimo.

Vienas iš jų yra genetika – daugiau nei pusė žmonių, kurių šeimos istorijoje yra buvę šios ligos atvejų, taip pat patiria erzinančių simptomų. Prie nevalingo noro judinti kojas gali prisidėti ir dopamino disbalansas smegenyse, taip pat įvairios gretutinės būklės ar ligos, kaip diabetas, geležies stokos anemija, Parkinsono liga, inkstų nepakankamumas ar nėštumas.

„Simptomų atsiradimą ar pablogėjimą gali paskatinti kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, skirtų nuotaikos ar nerimo sutrikimams gydyti, taip pat įvairių antihistamininių preparatų vartojimas. Įtakos taip pat turi gyvenimo būdas. Dažniau su šiuo sindromu susiduria rūkantys, dažnai kofeino turinčius produktus ar alkoholinius gėrimus vartojantys asmenys. Netinkama mityba, vitaminų, mineralų trūkumas ir mažas fizinis aktyvumas gali dar labiau pabloginti simptomatiką“, – sako J. Jankauskienė.

Kaip galima palengvinti

Vaistininkė įvardija, kad siekiant palengvinti neramių kojų sindromo simptomus, visų pirma reikėtų reguliariai mankštintis, tačiau vengti labai intensyvaus sporto, ypač vakare, nes tai gali pabloginti situaciją. Svarbu ir tinkamas dienos režimas – eiti miegoti ir keltis panašiu metu, naudoti įvairias atsipalaidavimo technikas, valdyti stresą.

Anot vaistininkės, būtinas aspektas yra ir subalansuota mityba, kurioje pakankamai vitaminų ir mineralų, netrūksta geležies turinčių produktų: raudonos mėsos, žuvies, ankštinių augalų, žalialapių daržovių. Tinkamo vandens kiekio organizme užtikrinimas – dar vienas dalykas, padėsiantis sumažinti patiriamą raumenų įtampą, o kofeino, alkoholio ir tabako produktų atsisakymas pagerins vandens cirkuliavimą organizme ir kraujotaką.

„Esant neramių kojų sindromui, gali padėti pėdų ir kojų tempimo pratimai, masažai, šilta vonia prieš miegą – tai padeda atpalaiduoti raumenis ir nervų sistemą, suaktyvina kraujotaką. Kai kuriems žmonėms gerai veikia specialūs šildantys–šaldantys kompresai, kurių galima rasti vaistinėse. Tokį kompresą įdėjus į šaldiklį, jis ims efektyviai šaldyti, o įdėjus į verdantį vandenį ar mikrobangų krosnelę – šildyti. Kadangi šiluma ar šaltis veikia individualiai, raginčiau pabandyti ir atitinkamus tepalus. Jų sudėtyje reikėtų žvalgytis mentolio, arnikų, kamparo, rozmarinų, kaulažolių, pušų ar citrinmedžių ekstraktų. Prieš renkantis tepalą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kuris variantas tinkamiausias poveikio ir kainos atžvilgiu“, – patarimais dalijasi vaistininkė.

Kada kreiptis į gydytoją

J. Jankauskienė įspėja, kad jei simptomai nesilpnėja, o neramių kojų sindromas nemenkai trikdo kasdienio gyvenimo kokybę, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą, kuris gali paskirti gydymą vaistais.

Pavyzdžiui, didelis geležies trūkumas organizme neretai iššaukia neramių kojų sindromą, todėl gali būti skiriami receptiniai geležies preparatai ir vitaminas C. Tam, kad vitaminų pasisavinimas įvyktų sklandžiau, gali prireikti ir intraveninės geležies terapijos.

„Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti ir dopamino aktyvumą smegenyse padidinančius preparatus, kurie padeda sumažinti ligos simptomus, ar net antidepresantus. Visgi, siekiant veiksmingo gydymo, būtina atidžiai klausyti gydytojų nurodymų, kadangi būtent jie gali nustatyti ir pritaikyti individualų sveikimo planą, atitinkantį žmogaus įpročius, sveikatos istoriją ir organizmo būklę“, – priduria J. Jankauskienė.