Kaip pirmadienį pranešė LSMU, kvietimus dalyvauti tyrime pašto dėžutėse ras atsitiktinai atrinkti Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai.

„Šiuo metu COVID-19 sukėlėjas SARS-CoV-2 nebėra toks pavojingas, o didžioji visuomenės dalis yra pasiskiepijusi ir jaučiasi saugi. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra atlikta nedaug SARS-CoV-2 serologinės stebėsenos tyrimų, kurie labai reikalingi diskusijai apie vakcinaciją ateityje“, – cituojamas vienas iš tyrimą vykdančių mokslininkų Martynas Simanavičius.

Pasak universiteto, šis tyrimas padės įvertinti tikrąjį populiacijos persirgimo koronavirusu per pastarąjį pusmetį lygį. Taip pat bus įvertintas vakcinuotos populiacijos turimas antikūnų prieš SARS-CoV-2 lygis.

„Tikimės, kad gauti rezultatai pateiks labai svarbius Lietuvos gyventojams rodiklius – kiek ilgai išlieka nustatomi antikūnai, kokia yra reali SARS-CoV-2 infekcija persirgusių asmenų dalis populiacijoje, ir papildys diskusiją dėl revakcinacijos poreikio“, – sakė tyrimo vadovas profesorius Mindaugas Stankūnas.

Pirmasis toks plataus masto seroepidemiologinis tyrimas Lietuvoje atliktas 2020-aisiais. Tuomet tyrimu buvo siekta įvertinti, kiek gyventojų buvo užsikrėtę COVID-19, jam atlikti buvo naudojami greitieji serologiniai testai.

COVID-19 pandemija pasaulyje nusinešė beveik 7 mln. gyvybių, Lietuvoje nuo šios ligos mirė 9,5 tūkst. gyventojų.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,18 mln. žmonių. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.