Jausdami depresiją, nerimą ar nemigą žmonės prašo gydytojo raminamųjų. Tačiau dažnam problemos tuo ne išsisprendžia, o tik prasideda, ir dar didesnės. Jau po kelių savaičių atsiranda priklausomybė, prasideda agresyvaus elgesio protrūkiai.

„Raminamuosius vaistus rekomenduoja vartoti ne ilgiau negu mėnesį. Daugiausia – du mėnesius. Ilgiau vartojant, natūralu, kad vystosi rizika priklausomybei“, – aiškino Priklausomybės ligų centro skyriaus vedėjas Haris Jakavičius. 

Prieš trejus metus tyrimas parodė, kad Lietuvoje vidutinis raminamųjų vartojimo laikas – net septyneri metai. 

Įteisinta, kad migdomuosius ar raminamuosius galima skirti tik elektroniniu receptu, mat popieriniai būdavo klastojami. Nebelikus popierinių receptų situacija gerėja.  

Vaistų kontrolės tarnyba nurodė, kad per trejus metus, kai nebeliko popierinių receptų, migdomųjų ir raminamųjų vartojimas visoje Lietuvoje sumažėjo 10 proc. Per ilgesnį laiką – penkerius metus – psichotropinių vaistų vartojimas Lietuvoje sumažėjo trečdaliu.

Psichotropinių vaistų vartojama mažiau, tačiau pacientų padaugėjo.  

„Padaugėjo pacientų, kurie nori gydyti priklausomybę nuo raminamųjų vaistų, vien dėl to, kad jiems pasidarė sunkiau gauti tuos vaistus“, – teigė H. Jakavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugėja žmonių, kurie po ilgalaikio vartojimo nebegali gauti tiek raminamųjų, kiek reikalauja organizmas. Prasideda abstinencija – fizinės ir psichologinės kančios, kurias malšinti yra labai sunku.  

„Atsiranda nerimas, drebulys, pastovios mintys, kad man reikia tų vaistų, negaliu be jų nusiraminti, mąstyti, dirbti. Atsiranda miego sutrikimai“, – pasekmes įvardijo priklausomybės ligų centro skyriaus vedėjas. 

Dažniausiai nuo raminamųjų ar migdomųjų Lietuvoje yra priklausomos vyresnio amžiaus moterys. Vaistininkai sako, kad būna sukrečiančių atvejų, kai į vaistinę ateina nuo sunkios abstinencijos drebantys garbaus amžiaus senjorai ir prašo raminamųjų.

Dažnai jie būna pirmo pasirinkimo vaistai, ko iš esmės neturėtų būti, bet yra toks įprotis Lietuvoje.

Gydantys nuo priklausomybių sako, jog raminamieji yra tokie stiprūs vaistai, kad turėtų būti taikomi tik retais atvejais, pavyzdžiui, panikos atakoms, bet ne nemigai valdyti. O Lietuvoje jų vis dar skiriama per dažnai.

„Dažnai jie būna pirmo pasirinkimo vaistai, ko iš esmės neturėtų būti, bet yra toks įprotis Lietuvoje. Efektas matosi tik pavartojus, bet neatsižvelgiama į tas rizikas“, – akcentavo H. Jakavičius. 

Didelė dalis raminamųjų ar migdomųjų dabar vartojama ne dėl to, kad sprendžiami negalavimai, o dėl to, nes žmonės tapo priklausomi.

„Pacientų, kurie yra priklausomi – pakankamai daug. Tik tiek, kad mes to nelabai afišuojame“, – teigė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė.

Vaistininkai ir medikai primena, kad bet kokie vaistai nemigą, nerimą tik malšina, bet problemos neišspręs.

Tyrimas parodė, kad Europoje daugiausiai migdomųjų vartoja belgai. Kas penktam belgui pernai išrašyti psichotropiniai vaistai.