Grikių medus ar rapsų? Pavasarinis ar rudeninis? Ne vienam pirkėjui iškyla dilema, kokį medų geriausia pasirinkti. Apsukresni pardavėjai kartais net teiraujasi, kokiam tikslui ieškoma medaus. Bitininkai siūlo pasikliauti jų garbės žodžiu.

Vertina liepų medų

Daugiau nei 20 metų patirtį turintis bitininkas Gintautas Grigaitis pastebi, kad kokią medaus rūšį pasirinkti, priklauso ir nuo regiono. Žemaičiams sunku įsiūlyti grikių medaus, nes šiose vietovėse šis augalas nėra įprastas. O štai dzūkai vertina nuo daugelio ligų gelbstintį grikių medų.

Sunkiai kelią tarp pirkėjų skinasi ir rapsų medus, sulaukiantis skirtingų vertinimų. Bitininkas pastebi, kad gana daug rapsų medaus iškeliauja į užsienio šalis, kur gyventojai jo nesibaido.

Pasak G.Grigaičio, nors rapsų medus tinka ir alergiškiems žmonėms, tačiau jis suabejojo, ar rapsuose neišlieka chemikalų pėdsakų. Mat šių augalų neįmanoma užauginti nepurškiant.

Bitininkas pastebi, kad lietuviai labiausiai vertina liepų medų. Nors juo galima gardžiuotis ne kasmet.

"Liepa – gražus medis, dainose apdainuotas, bet nektaro iš jos gaunama tik kas kelerius metus", – įspėjo pašnekovas.

Bitininkas paaiškino, kad būna liepų ir liepos mėnesio medonešis. Šiuo laikotarpiu žydi usnys, raudonieji dobilai, o štai iš pačios liepos gali nebūti jokios naudos. Šiemet liepų medaus taip pat surinkta nedaug – prasidėjus žydėjimui orai atvėso.

Konkretumas kelia abejonių

Pasak G.Grigaičio, lengviausia bitininkui skirstyti medų pagal metų laikus: į pavasarinį, vasarinį ir rudeninį. Jo nestebina, kad pirkėjai dažniausiai pageidauja pavasarinio.

Šiuo metų laiku žydi daug augalų, tad medus esąs maistingesnis, pasižymintis labai švelniu skoniu ir geru aromatu. Be to, daugelis žmonių pavasarinį medų naudoja vaistams.

Bitininkas gana skeptiškai vertina pastaruoju metu išpopuliarėjusią madą medų skirstyti pagal konkrečius augalus.

"Kaip dabar koryje atskirti, kur aviečių, mėlynių ar kokio kito augalo medus? – stebisi pašnekovas. – Vienos kultūros medus gali būti nebent tuomet, jei avilį pastatai prie didelio šių augalų lauko ir bitės būtent iš jo neša medų."

Kartą bitininką nustebino kolega, kuris išvardijo, iš kokių konkrečių augalų surinktas medus. Pasirodo, jis tiesiog nurodė tuo metu žydinčius augalus, kurie atitiko medaus spalvą.

Naudingesnis įvairus medus

G.Grigaitis paaiškino, kad vienos kultūros arba vadinamasis monoflorinis medus būna tuomet, kai 70 proc. sudaro konkretaus augalo žiedadulkės.

Vis dėlto Lietuvoje tokie oficialūs laboratoriniai tyrimai neatliekami, tad, bitininko spėjimu, triukai dėl monoflorinio medaus labiau skirti pirkėjams. Bitininko nuomone, medus iš daugelio augalų yra vertingesnis nei monoflorinis. Jis pats avilius stato miške.

Sveika gyvensena ir bitininkyste besidomintis Klaipėdos universiteto Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas taip pat mano, kad iš kuo daugiau augalų surinktas medus, tuo jis vertingesnis.

Tokį medų jis palygino su karvės ir ožkos pienu. Karvė dažniausiai ėda vos kelių augalų žolę, o štai gerokai įvairesnę žolę skabančios ožkos pienas yra kur kas vertingesnis.

Gudrybės – garbės reikalas

Nestinga istorijų apie gudrybes, susijusias su medumi. Pavyzdžiui, kai vietoj natūralaus pasiūlomas ištirpintas cukrus, į kurį primaišyta šiek tiek medaus dėl skonio. Pirkėjams nerimą kelia ir pasakojimai apie iš Kinijos atvežtą medų.

Tad kaip atskirti, kuris medus yra lietuviškas ir natūralus, o kuris atvežtinis? G.Grigaičio teigimu, medaus kilmę gali nustatyti tik Maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji išsiaiškina laboratorijoje pagal žiedadulkes.

Pasaulyje pasitaiko ir tokių atvejų, kai medus būna taip išvalytas, jog nelieka žiedadulkių. Tuomet neįmanoma nustatyti, koks tai medus ir kokia iš jo nauda. Bitininkas spėjo, kad toks medus yra viso labo saldus produktas.

A.M.Olšauskas pritarė, kad iš pažiūros sunku nustatyti, ar meduje nėra priemaišų. Vis dėlto, jei medus dirbtinis, jo išvaizda nepasikeičia ir per ilgą laiką. Natūralus medus laikui bėgant pradeda cukrėti.

G.Grigaitį skaudina pirkėjų požiūris, kad bitininkai esą daugiau nieko neveikia, tik ieško priemonių, kaip sugadinti medų bei apgauti žmones.

Abu pašnekovai patarė pirkti medų iš pažįstamo arba bitininko, kuris ant produkcijos nurodo savo kontaktus. G.Grigaičio manymu, tikras bitininkas tikrai nerizikuos savo reputacija.

Medunešiui trukdė orai

Pasak G.Grigaičio, šiemet dėl nepalankių orų medaus surinkta 30 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Bitininkas spėja, kad kai kurie pardavėjai prekiaus pernykščiu medumi.

"Jei medus tinkamai laikytas, nesvarbu, kad pernykštis", – tikino bitininkas.

G.Grigaičio įsitikinimu, medų reikia valgyti visus metus, o ne tada, kai susergama. Mat liga užpuola nusilpus imuninei sistemai, tad šaukštas medaus stebuklo nepadarys.

Medaus poveikis

Liepų medus padeda nuo nemigos, peršalimo, kepenų, inkstų ligų.

Aviečių medus veikia raminamai, padeda nuo nemigos, peršalimo ligų.

Rapsų medus gerina kepenų bei kitų vidaus organų veiklą, tinka alergiškiems žmonėms.

Miško, viržių medus suteikia energijos.

Grikių medus padeda kraujagyslėms neapkalkėti, gerina širdies veiklą, suteikia energijos, padeda nuo mažakraujystės.