Lietuvą pasiekė pirmoji „Johnson & Johnson“ vakcinos siunta: išskirtinumas – pakanka vienos dozės

Savivaldybės skiepijimą šia vakcina pradės artimiausiu metu, iš viso Lietuva yra užsakiusi 700 tūkst. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių.

Šios vakcinos Lietuva sulaukė tą pačią dieną, kai JAV sveikatos apsaugos pareigūnai paragino laikinai stabdyti skiepijimą šia vakcina, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo.

„Janssen“ – taip pavadinta vakcina ypatinga tuo, kad pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti. Vakcina priklauso virusinius vektorius naudojančių vakcinų grupei. Ji pagaminta naudojant adenovirusą – susilpninta kitos šeimos virusą, į kurį įdiegiamas genas, gaminantis koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio baltymą.

Žmogaus imuninė sistema atpažįsta spyglio baltymą kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnus bei suaktyvina T ląsteles (baltuosius kraujo kūnelius), turinčias su juo kovoti. Vakcinoje esantis adenovirusas negali daugintis ir sukelti ligos.

Jeigu po vakcinacijos koronavirusas patenka į organizmą, imuninė sistema jį atpažįsta, aktyvuoja gynybos mechanizmus ir jį sunaikina. Taip išvengiama susirgimo COVID-19 liga.

„Janssen“ – taip pavadinta vakcina ypatinga tuo, kad pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti.

Ši vakcinų kūrimo technologija naudojama jau ne vieną dešimtmetį. Jos pagrindu yra kuriamos vakcinos nuo Ebolos viruso ir kitų ligų.

„Janssen“ vakcinos klinikiniame tyrime dalyvavo daugiau nei 44 tūkst. žmonių iš JAV, Pietų Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Pusė jų gavo vakciną, o kitai pusei buvo suleistas placebas.

Tyrimas parodė, kad tarp vakciną gavusių žmonių jau po dviejų savaičių 67% sumažėjo simptominių COVID-19 atvejų (116 atvejų iš 19 630 tiriamųjų turėjo simptomus), palyginti su žmonėmis, kurie gavo placebą (348 atvejais iš 19 691 tiriamojo turėjo COVID-19 simptomus). Tai reiškia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 67%.

Vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, „Janssen“ vakcina bus skiepijami asmenys nuo 18 metų. Ar vakcina gali būti veiksminga vaikams ir paaugliams, parodys tolesni vakcinos tyrimai.

„Janssen“ vakcina galima skiepyti asmenis, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba sutrikusi, tačiau jos negalima leisti žmonėms, turintiems alergiją vakcinos komponentams, kurie yra išvardyti informaciniame pakuotės lapelyje.

Nors tyrimų metu nebuvo gauta duomenų apie „Janssen“ vakcinos neigiama poveikį nėštumui ir žindymui, informacijos apie šias žmonių grupes dar trūksta, laukiama tolesnių tyrimų duomenų. Todėl sprendimas, ar skiepyti nėščias ir žindančias moteris, turi būti priimamas pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, įvertinus naudą ir riziką.

Kaip ir kitos vakcinos nuo COVID-19, „Janssen“ vakcina turi būti suleidžiama į rankos viršutinį raumenį, atidžiai prižiūrint medikams, pasirengusiems suteikti pagalbą staigios alerginės reakcijos pasireiškimo atveju. Dėl to gyventojų po vakcinacijos prašoma palaukti 15 minučių laukiamajame, o nepasireiškus jokiems simptomams leidžiama vykti namo ir gyventi įprastu ritmu.

Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos į „Janssen“ vakciną mažai skiriasi nuo kitų COVID-19 vakcinų. Šalutiniai poveikiai paprastai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

Dažniausiai žmonės jautė skausmą injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmus, nuovargį, juos vargino pykinimas. Šie šalutiniai poveikiai pasireiškė daugiau nei vienam iš 10 tyrime dalyvavusių asmenų.

Kosulys, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje pasireiškė rečiau – mažiau nei vienam iš 10 žmonių. Čiaudulys, drebulys, gerklės skausmas, išbėrimas, prakaitavimas, raumenų silpnumas, rankų ir kojų skausmas, nugaros skausmas, silpnumas ir bendra bloga savijauta pasireiškė mažiau nei vienam iš 100 žmonių.

Retas šalutinis poveikis, pasireiškęs mažiau nei vienam iš 1000 žmonių buvo padidėjęs jautrumas (alergija) ir niežtintis bėrimas.

SAM primena, kad Lietuvoje yra registruotos ir naudojamos keturios vakcinos nuo COVID-19: „Comirnaty“ (gamintojas – „BioNTech ir Pfizer“), „Vaxzevria“ („AstraZeneca“), „Moderna“ („Moderna“) ir „Janssen“ („Janssen Pharmaceutica NV“).

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta skiepijimo tvarka leidžia gyventojams rinktis, kuria vakcina skiepytis. Jeigu skiepijanti įstaiga konkrečiu metu neturi gyventojo pageidaujamos vakcinos, jis bus pakviestas skiepytis vėliau, kai įstaiga gaus kitą vakciną.