Dvi Eglės dukrelės nuo kokliušo paskiepytos. Mamai net klausimų nekilo – žino visus ligos keliamus pavojus.

„Čia nėra tokios paprastos ligos, kaip gali atrodyti, kiek aš domėjausi gydytojų nuomonėmis ir panašiai. Kai patenka tie vaikai į intensyvios terapijos skyrius, nebūna niekam ten juokinga, kai vaikus reikia gydyti“, – šnekėjo pašnekovė.

Eglė ir pati pasiskiepijo ne kartą.

„Čia vienareikšmiškai, jei nesiskiepysime, nebus to visuomeninio imuniteto, prasidės tie proveržiai, kas jau dabar šiek tiek ir yra“, – kalbėjo pašnekovė.

Susirgimai šia ūmine infekcine liga auga šuoliais. Nuo 7 atvejų 2023 metais iki beveik 900 pernai. Šiemet, panašu, situacija gali būti dar sunkesnė.

„Susirgimų kokliušu yra dvigubai daugiau per pirmą ketvirtį, negu buvo praėjusiais metais per tą patį laikotarpį“, – nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

LNK stop kadras.

Kokliušas plinta labai greitai – oro lašeliniu būdu – kosint ar čiaudint.

„Tie kosuliai būna tokie priepuoliniai, reiškia intensyvūs, tas oro skleidimas. Vienas asmuo, susirgęs arba nešiotojas, nežino, kad serga, serga besimptome forma, gali užkrėsti nuo 2 iki 15–17 asmenų“, – aiškino D. Razmuvienė.

Medikai sako, kad kokliušas jau buvo pamiršta liga, bet po pandemijos kreivė šovė į viršų. Žmonės izoliavosi namuose, tad retas susidūrimas su bakterijomis susilpnino imunitetą.

„Dešimtmečiais galima skaičiuoti, kad tokių skaičių hospitalizuojamų vaikų tikrai labai seniai buvom nematę“, – tvirtino Santaros klinikų Pediatrijos centro skyriaus vadovė Inga Ivaškevičienė.

Pirmasis skiepas nuo kokliušo – sulaukus 2 mėnesių. Tad naujagimiams liga ypač pavojinga, net mirtina.

„Vaikas gali vos ne kelias minutes kosėti, neturi laiko kada net įkvėpti, jie kosti iki pamėlynavimo. Dar dažnai kosulio pabaigoje apsivemia“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Dalis pernai sirgusių vaikų iki šiol grįžta į apžiūras, nes patiria liekamųjų reiškinių. Anot medikų, liūdina tai, kad net vaikui persirgus, tėvai neskuba jų skiepyti.

„Tenka susidurti ir tenka ilgai pasakoti, bandyti įtikinti tėvus, kad skiepai yra tas tikras imunitetas, apsaugantis nuo baisios ligos“, – pabrėžė „Hila“ medicinos centro šeimos gydytoja Agnė Šimonienė.

O ir nuo sunkių komplikacijų.

„Traukuliai, šonkaulių lūžiai, išvaržos atsirandančios, plaučių uždegimai“, – tvirtino A. Šimonienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikai skiepijami keliomis dozėmis iki pusantrų metų. Skiepas kartojamas ikimokyklinio amžiaus vaikams, vėliau – apie 15 metų. Tačiau paskiepytų vaikų vis mažiau.

„Visose šiose amžiaus grupėse skiepijimo apimtys yra sumažėjusios, nesiekia 90, iki 88 ir mažiau. Norint suvaldyti bent kiek kokliušo bakterijos plitimą, reikia pasiekti 95 procentus“, – nurodė D. Razmuvienė.

Lietuvoje nemokamai skiepijamos ir nėščios moterys – taip nuo ligos apsaugomas kūdikis, tačiau galimybe naudojasi ne visos.

„Rekomenduojama skiepytis nėščiosioms ir tada mamos imunitetas, specifinis imunitetas apsaugo kūdikį pirmuosius tris mėnesius“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė.

Didžiuliai ligos šuoliai pastebimi visoje Europoje. Kaimyninėje Lenkijoje sergančiųjų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo pora tūkstančių.