Be fanfarų ir ditirambų – taip 7000-ąją laparoskopinę operaciją paminėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus medikai.

Nebereikia aiškinti pranašumų

Toks įspūdingas šių operacijų skaičius susikaupė nuo 1994-ųjų, kai ligoninėje buvo atlikta pirmoji laparoskopinė operacija. Tokiu būdu pirmą kartą pacientui buvo pašalinta tulžies pūslė dėl akmenligės.

Lietuvoje laparoskopinės operacijos pradėtos taikyti porą metų anksčiau nei pajūryje. Jūrininkų ligoninė dabar tokių operacijų Klaipėdoje atlieka daugiausia.

"Šou nedarėme, tik pasidžiaugėme", – neseniai atliktą 7000-ąją laparoskopinę apendicito operaciją prisiminė ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas.

Pasak vedėjo, per 16 metų laparoskopinė operacija stipriai pasistūmėjo į priekį: jos įranga tapo šiuolaikiška ir moderni, operacijos vaizdus galima įrašyti, išsaugoti ar siųsti kolegoms. Anksčiau turėta įranga priminė įprastą televizorių.

Dabar pacientams nebereikia aiškinti, kad laparoskopinės operacijos pranašesnės nei tradicinės. Jos atliekamos be didelių pjūvių, tik per mažas, vos pusės centimetro skersmens skylutes pilvo sienoje.

Po laparoskopinių operacijų mažiau skauda, labai maža komplikacijų tikimybė ir pacientas greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą.

Šioms operacijoms sunaudojama mažiau medikamentų, tarp jų – ir nuskausminamųjų vaistų.

Dominuoja akmenligė ir apendicitas

M.Sokolovas pasakojo, kad kaupiantis patirčiai, trumpėja laparoskopinių operacijų trukmė, plečiasi jų spektras.

Laparoskopiškai pradėta operuoti nuo tulžies pūslės akmenų šalinimo. Kurį laiką ši operacija dominavo. Dabar sunku surasti pilvo ertmės organą, kur nebūtų operuojama būtent tokiu metodu.

Tarp populiariausių laparoskopinių operacijų šiuo metu vyrauja tulžies pūslės pašalinimas dėl uždegimo ir akmenligės. Antroje vietoje – apendicito, o trečioje – kirkšnies išvaržos operacijos.

Gydytojams šios operacijos tapo kasdienės. Jos vidutiniškai trunka apie valandą ir trumpiau.

Rečiau atliekamos ir ilgiau užtrunka sudėtingesnės vėžio šalinimo ir kitos operacijos. Pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio operacija gali užsitęsti nuo dviejų iki trijų valandų.

Sudėtingesnėms operacijoms būtinas chirurgo profesinis pasirengimas, patirtis ir kantrybė.

Renkasi vis sudėtingesnes

M.Sokolovas prisiminė, kad iš pradžių laparoskopinėms operacijoms jie pasirinkdavo lengvesnius ligos atvejus, kur didesnė sėkmės tikimybė.

Dabar nesibaiminama ir sudėtingų, sunkiai prognozuojamos baigties atvejų, pacientų su didesnėmis patologijomis ar labiau užleistais ligos atvejais.

"Kaupiantis patirčiai, galime plėsti operacijų ir pacientų amžiaus spektrą. Atsiranda vis daugiau pacientų su gretutinėmis ligomis, apsunkinančiomis gydymą, atvejų", – aiškino chirurgas.

Išnyko ir paciento amžiaus ribos, kai galima taikyti būtent tokį chirurginį gydymo būdą. Vyriausiajam skyriaus ligoniui, operuotam laparoskopiškai, buvo daugiau nei 90 metų.

"Dabar atsižvelgiame tik į ligą ir paciento būklę", – pridūrė pašnekovas.

Pasitaiko atvejų, kai laparoskopinė operacija negalima dėl gretutinių ligų, narkozės rizikos ar prieš tai buvusių daugybinių pilvo operacijų.

Abdominalinės chirurgijos skyriuje per metus atliekama iki 1500 operacijų. Beveik pusė jų būna laparoskopinės. Dauguma tokių operacijų atliekama dienos stacionaro sąlygomis, kai ligoninėje praleidžiama ne ilgiau nei dvi paras.

M.Sokolovas pasidžiaugė, kad nuo pernai operacijos atliekamos visiškai rekonstruotose operacinėse, su naujausia laparoskopine įranga, kuri niekuo nenusileidžia kolegų turimai pirmaujančiuose Europos laparoskopinės chirurgijos centruose.