Kraujospūdis pareigų neklausia

Ligos krizė privertė Klaipėdos merą daugiau ilsėtis ir mesti svorį

Kas trečio lietuvio liga – padidėjęs kraujo spaudimas - susirūpinti sveikata bei skirti daugiau laiko sau privertė ir Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių.

Po ištikusios ligos krizės šiuo metu Palangos reabilitacijos ligoninėje besigydantis meras stengiasi paisyti medikų rekomendacijų, tačiau ilgai gulinėti lovoje jis nesirengia.

Dabar jau gerai besijaučiantis ir nenoriai kalbantis apie savo problemas R.Taraškevičius savo sveikatos būklę vertina normaliai.

„Aš nebe jaunas. Man 57 metai. Kiekvienam žmogui tam tikru gyvenimo tarpsniu atsiranda sveikatos problemų. Ne išimtis ir aš“, - sakė R.Taraškevičius.

Aktyvus sportas jaunystėje dabar atsiliepia sąnariams, jau ne vienerius metus meras vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujo spaudimo ir profilaktiškai lankosi pas medikus. Prisipažinęs, jog nėra labai sąžiningas visų gydytojų nurodymų vykdytojas, R.Taraškevičius teigė žinąs, kad problemų žymiai mažiau turi tie, kurie gyvena pagal tam tikras taisykles.

Atsikratė 7 kilogramų

Palangos reabilitacijos ligoninėje R.Taraškevičius stiprinamas masažais, gydomosiomis voniomis bei procedūromis sąnariams. Meras sakė, kad gydytojai liepia kasdien mankštintis ir neleidžia persivalgyti. Turėjęs antsvorio meras džiaugiasi atsikratęs 7 kilogramų ir pastebimai sulieknėjęs. Jokių ypatingų dietų nesilaikantis miesto vadovas sako paisąs rekomendacijų atsisakyti bulvių, miltinių gaminių, saldumynų. Merui pavyko įveikti pagundą ir jis visai nebevalgo taip mėgstamų saldumynų.

Į ligoninę atvažiavo pats

Į medikų globą Klaipėdos meras pateko prieš porą savaičių.

Vieną vakarą po darbo išsirengęs keliauti į kitą miestą, vairuodamas R.Taraškevičius pajuto galvos svaigulį. Kadangi padidėjęs kraujospūdis – ne nauja problema, automobilyje meras vežiojasi kraujospūdžio aparatą.

Sustojęs šalikelėje ir pasimatavęs kraujo spaudimą miesto vadovas gerokai išsigando. Aparatas parodė tokius skaičius, kokių, kaip meras juokavo, dar niekad nebuvo matęs. Paskambinęs gydytojai paklausė rekomendacijos kuo skubiau vykti į ligoninę. Autostradoje ties Vėžaičiais apgręžęs automobilį jis pats parvairavo į uostamiestį ir nuvažiavo į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

Čia kraujospūdžio aparatas rodė ne tokį aukštą spaudimą, tačiau medikų pagalbos vis tiek prireikė.

Paveikė įtampa

Geriau žinantys įtemptą R.Taraškevičiaus dienotvarkę nesistebi, jog vieną dieną reikėjo labiau susirūpinti savo sveikata ir pailsėti.

Meras į darbą ateina apie septintą ryte, o septintą vakare neretai jį dar galima sutikti darbo kabinete. Meras prisipažįsta turįs vieną ydą - per daug darbų, kuriuos reikėtų pasidalinti su kitais, užsikrauna sau.

Pastaruoju metu meras turėjo išgyvenimų dėl artimųjų sveikatos problemų, neneigia, kad sveikatos nepridėjo ir partiniai reikalai.

„Nieko bloga neatsitiko. Jaučiuosi normaliai ir suprantu, jog reikia atrasti ir skirti laiko sau, savo poreikiams ir sveikatai stiprinti“, - sakė R.Taraškevičius, tačiau tuoj pat savo atradimą paneigia, tvirtindamas, kad po keleto dienų palikęs ligoninę grįš į darbą. Turėdamas galimybę reabilitacijos ligoninėje praleisti 24 dienas, jis teigė tiek neištversiąs. Mero nuomone, 24 dienos – jam per daug, ir tiek visiškai nereikia. Tačiau gydytojai mano kitaip.

Iš kitų ligonių neišskiria

Jūrininkų ligoninės kardiologė Roma Kavaliauskienė, jau ne pirmus metus gydanti R.Taraškevičių, sako, kad jam būtinas poilsis.

Pasak gydytojos, didelis darbo krūvis, nuolatinis stresas, įtampa turi įtakos sveikatai ir kraujo-spūdžiui. Nėra nė vieno žmogaus, kuris dirbtų vadovaujantį darbą ir neturėtų sveikatos problemų, ypač dėl kraujospūdžio. Kraujo-spūdį veikia ir nemiga ar naktinis darbas.

Apibūdinanti merą kaip labai pavyzdingą, tačiau daugiau niekuo iš kitų nesiskiriantį pacientą, gydytoja jam rekomenduoja tą patį, kaip ir visiems hipertonine liga sergantiems žmonėms.

R.Kavaliauskienė vardija 10 taisyklių ligoniams su padidėjusiu kraujospūdžiui, jos padeda ne tik pacientui, bet ir medikui pasiekti geresnių gydymo rezultatų.

Pacientas, turintis padidėjusį kraujo spaudimą, privalo reguliariai matuoti kraujo spaudimą, laikytis gydytojo rekomendacijų, siekti idealaus svorio, mažinti alkoholio suvartojimą, vartoti mažiau druskos, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, rinktis augalinės kilmės aliejų, mesti rūkyti, reguliariai mankštintis, stengtis kuo dažniau atsipalaiduoti.

Sukelia insultą ar infarktą

Naujausių tyrimų duomenimis, padidėjęs kraujo spaudimas, arba, mediciniškai sakant, arterinė hipertenzija, diagnozuojama beveik kas trečiam suaugusiam Lietuvos gyventojui. Ši liga lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo insulto, išeminės širdies ligos, širdies ir inkstų nepakankamumo, cukrinio diabeto.

R.Kavaliauskienė sakė, kad dažnas žmogus numoja ranka į tokį „mažmožį” kaip padidėjęs kraujo spaudimas. Tik kai pasireiškia tokios šios ligos komplikacijos kaip insultas, miokardo infarktas, širdies ar inkstų nepakankamumas, imama ieškoti priežasties. O priežastis neretai būna atsainus požiūris į sveikatą, prarastas laikas, kai buvo galima koreguoti padidėjusį kraujospūdį ir išvengti organų pažeidimo.

Serga skubantys

Kraujo spaudimas didėja dėl arterijų sklerozės, didelės reikšmės šios ligos išsivystymui turi amžius bei gyvenimo būdas. Mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, pomėgis valgyti riebų, sūrų, aštrų maistą, rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas yra pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką susirgti hipertenzija.

Specialistai pastebi, kad kraujospūdžio problemos yra ypač būdingos energingiems, veikliems ir emocionaliems žmonėms. Ne veltui hipertenzija yra vadinama „skubančiųjų” liga.

Svaigsta galva

Arterinė hipertenzija prasideda pamažu, tad daugelis žmonių nė neįtaria sergą ir, žinoma, nesigydo. Jei kraujospūdžio padidėjimas ilgalaikis, pradeda reikštis pastebimi, įvairaus pobūdžio ir skirtingo intensyvumo simptomai: galvos svaigimas bei skausmas (dažniausiai rytais pakaušio srityje), spaudžiantis skausmas krūtinėje, pilve, pykinimas. Jei sunkiau fiziškai padirbėjus ima kamuoti dusulys bei „plakti” širdis, jei rytą keliantis iš lovos netikėtai susvaigsta galva ar ima mirgėti akyse - reikėtų sunerimti ir kreiptis į savo gydytoją, nes minėti simptomai gali būti ženklas, jog sergate hipertenzija.

Mitai ir tiesos apie hipertenziją

Mitas. Hipertenzinius vaistus reikia vartoti tik esant aukštam karujospūdžiui.

Tiesa. Paprastai arterinės hipertenzijos gydymas trunka visą gyvenimą. Svarbu, kad kraujo spaudimas būtų nuolat normalus (sistolinis – mažesnis negu 140 mmHg, diastolinis – mažesnis negu 90 mmHg), nes tai yra pagrindinis efektyvaus antihipertenzinio gydymo požymis.

Mitas. Padidėjęs arterinis kraujospūdis nepavojingas.

Tiesa. Negydoma hipertenzinė liga skatina aterosklerozės, insulto, širdies ir inkstų nepakankamumo vystymąsi.

Mitas. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio gydyti nereikia, jeigu nejaučiu jokių jo požymių.

Tiesa. Padidėjantį kraujo spaudimą būtina mažinti nuolat, net jeigu pacientas dar nejaučia ligos požymių. Pakilęs, nors ir nejaučiamas kraujospūdis žaloja kraujagysles, širdį, inkstus, akis ir smegenis.

Mitas. Kadangi aukšto kraujospūdžio nejaučiu, jis visada yra normalus.

Tiesa. Statistika skelbia, jog 68 infarktai ir 75 insultai iš 100 įvyksta esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Specialistų nuomone, daugelis net neįsivaizduoja šios ligos mastų bei pasekmių, todėl ir nesitikrina kraujospūdžio, manydami, jog jis normalus.

Mitas. Kraujospūdis – natūralus dalykas ir jo mažinti nereikia.

Tiesa. Kaip ir širdies pulsas, kraujospūdis – kintantis dalykas. Tačiau jeigu bent du kartus patikrintas kraujospūdis buvo aukštesnis negu 140/90, galima įtarti hipertenziją ir reikia kreiptis į gydytoją.

Mitas. Vaistų nuo kraujospūdžio galima pasirinkti pačiam.

Tiesa. Ši paplitusi nuomonė yra klaidinga būtent todėl, jog dažnai, esant vienodiems kraujo spaudimo parametrams, vieną žmogų reikia gydyti vienokiais, o kitą - visiškai kitokiais medikamentais, nes per didelio spaudimo priežastys skiriasi - pvz.: vienam jis per didelis dėl nesveikų inkstų, o kitam – dėl širdies. Daugelis žmonių klaidingai mano, jeigu vaistas padėjo kaimynui, padės ir jam. Tuo tarpu priešhipertenziniai preparatai skirstomi į kelias skirtingas farmakologines grupes, kurie mažina kraujospūdį, tačiau jų veikimo mechanizmas skirtingas. Todėl užsiimti savigyda negalima nei lengvais, nei sunkesniais ligos atvejais, kai ištinka hipertenzinė krizė.

Mitas. Alkoholis sumažina kraujospūdį, o nikotinas nuramina.

Tiesa. Nors sergant hipertenzija kraujospūdį gali normalizuoti tik medikamentai, tačiau sveikas gyvenimo būdas taip pat turi milžiniškos reikšmės. Jau seniai įrodyta, jog nikotinas sukelia padidėjusį kraujospūdį ir, pažeisdamas kraujagyslių sieneles, didina infarktų bei insultų vystymosi riziką. Tuo tarpu alkoholio vartojimo metu didesnių arterinio kraujospūdžio pokyčių paprastai neužfiksuojama, tačiau jis stipriai šokteli kitą rytą. Be to, trečdaliui vyrų, kenčiančių nuo hipertenzijos, ligą sukelia besaikis alkoholio vartojimas.