Skaitytojas klausia: Man jau ne vienerius metus diagnozuota krūtinės angina. Dabar man paskyrė koronarografija. Norėčiau žinoti, kas tai per tyrimas, kaip jis atliekamas ar skausmingas?

Pasak kardiologų, koronografija ne tik leidžia tiksliai ištirti širdies kraujagysles ir nustatyti jų pakitimus, bet ir suteikia galimybę parinkti tinkamiausią gydymo metodą. Kadangi tai yra sudėtingas tyrimas, jis atliekamas tik tada, kai būtina. Dažniausiai – sergantiesiems koronarine širdies liga, po persirgto miokardo infarkto, žmonėms, sergantiems sunkia krūtinės angina.

Koronarografija, arba zondavimas atliekamas įvedant specialų kateterį pro šlaunies arteriją (kirkšnyje). Kitas, sudėtingesnis metodas - punktuojant rankos dilbio arteriją. Zondu pasiekiama aorta, o pro ją - vainikinės širdies arterijos. Čia, suleidus kontrastą, rentgeno aparatu „nufilmuojama", kaip minėtos kraujagyslės pildosi krauju (kontrastu).

Koronarografija parodo vainikinių arterijų susiaurėjimą. Iš jo galima spręsti, ar kraujagyslę siaurina aterosklerotinė plokštelė ar trombas, o gal tik spazmas. Dažniausiai apskaičiuojama, koks kraujagyslės spindžio procentas yra susiaurėjęs. Ypač pavojinga, kai susiaurėjimas kurioje nors kraujagyslėje - daugiau nei 50 proc. Zondavimo metu ligoniui suleidžiama heparino - kraują nuo krešulių susidarymo apsaugančio vaisto. Dėl to gali labiau pakraujuoti iš punkcijos vietos. Po procedūros pacientas turi bent pusę dienos pagulėti, laikydamas sunkų svorį ant kirkšnies. Jei koronarografija buvo atlikta per ranką, užtenka tvirto spaudžiančio tvarsčio.

Jeigu pacientas jautrus kokiems vaistams ar jodo preparatams, turi apie tai perspėti medicinos personalą. Jei žmogus labai jaudinasi, paskiriama raminamųjų.
Prieš atliekant procedūrą ligonis turi būti negėręs ir nevalgęs bent 5–6 valandas. Būtina nusiskusti kirkšnies srities plaukus. Prieš zondavimo procedūrą patartina pasišlapinti.  Po zondavimo ligoniui rekomenduojama gulimasis režimas, gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo išsivalytų rentgeno kontrastinė medžiaga.