Raudonos spalvos veidas, išbertas spuogais – tai ne paauglių, o suaugusiųjų odos lėtinė ir, deja, nevisiškai išgydoma liga rožinė (lot. rosacea). Svarbu atpažinti jos pirmuosius požymius, kreiptis laiku į specialistą dėl gydymo ir mokytis su ja gyventi.

Pradžioje – netikėtas raudonis

"Nuo vaikystės girdėjau sakant apie savo veido spalvą "pienas ir kraujas", o vėliau, jaunystėje – kaip persikas. Į tai nekreipiau dėmesio, kol pradėjau rausti pačiose netinkamiausiose situacijose", – 60-metė kaunietė Vitalija Bučaitė sutiko papasakoti ligos, kurios pavadinimą rožinė (raudonė) daugelis painioja su rože, istoriją.

Moteris džiaugdavausi vasara, nes įdegis užmaskuodavo raudonio bangas. Tad nuo pavasario iki rudens gaudydavo saulę.

"Sulaukusi 60 metų pajutau, kad turiu vengti ne tik tiesioginių saulės spindulių, bet ir karšto ar aštraus maisto, raudonojo vyno, aplinkos temperatūros svyravimų. Veido odoje ėmė rastis smulkių kraujagyslių", – tęsė pasakojimą moteris.

Veidas vis labiau raudo, todėl ji, sako, nebegalėjusi pasirodyti viešumoje be skystos pudros, neblogai slėpusios raudonį. Bet kai atsirado raudonų spuogų kolonijos apie nosį, akis, ant smakro, nedelsdama nuėjo pas dermatologą.

"Ir štai praėjus porai mėnesių džiaugiuosi rožinės gydymo rezultatais", – tvirtino moteris, kuriai, beje, ne vienas draugas patarė kreiptis dėl gydymo ne į dermatologus, o į užkalbėtoją.

Mat daug žmonių neatskiria dviejų ligų pavadinimų – odos uždegiminės ligos rožinės ir infekcinės ligos rožės.

Kodėl "užsidega" veidas?

Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėja gydytoja dermatovenerologė Janina Vasilavičienė pripažino, kad iki šiol nėra žinoma, kokios yra rožinės priežastys.

Manoma, kad jų yra kelios. Pavyzdžiui, liga gali išsivystyti dėl odą dirginančių ilgalaikių veiksnių: tiesioginių saulės spindulių, ilgo buvimo šaltoje ar karštoje aplinkoje, staigių aplinkos temperatūrų pokyčių (pavyzdžiui, kaitinimasis pirtyse bei nėrimas į ledinį vandenį ir pan.), įgimto kapiliarų trapumo. Pastaruoju metu ryškėja ir kita priežastis – ankstyvas, gausus ir neteisingas kosmetikos priemonių naudojimas, keičiantis odos terpės pH.

Pirmoje ligos stadijoje veido oda parausta dėl išryškėjusių kapiliarų, o vėliau joje atsiranda smulkių, rausvų mazgelių, kurie sukelia ilgalaikį odos uždegimą – ryškų raudonį. Atsiranda nežymus odos niežėjimas, deginimas.

Gali išsivystyti (dažniausiai vyrams) ir sunkesnė rožinių spuogų forma, kai suveši nosies odos riebalinės liaukos – nosis smarkiai padidėja, o jos paviršius primena gruoblėtą apelsino žievelę.

Pavojingosios erkutės

Pasak gydytojos J.Vasilavičienės, negalima nekreipti dėmesio į erkutes, gyvenančias kiekvieno iš mūsų odos plaukų folikuluose. Sergančiųjų rožine odoje šių mikroorganizmų yra gerokai daugiau – tai palaiko uždegiminį procesą ir nulemia pūlingų mazgelių atsiradimą.

"Pastaruoju metu ir gydytojai oftalmologai dažnai susiduria su akių ligomis, kurių priežastis yra minėtos erkutės. Akių paraudimas, traiškanojimas, niežėjimas, sergant rožine – rimta priežastis užsukti ne tik pas dermatologą, bet ir pas oftalmologą", – įsitikinusi J.Vasilavičienė.

Tai patvirtino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė mokslų daktarė Jūratė Balčiūnienė. Anot specialistės, minėti akių pojūčiai gali reikšti, kad prasidėjo, trumpai tariant, uždegimas. Tad nereikia delsti kreiptis į oftalmologą.

Sergančiųjų skaičius auga

Rožinei gydyti yra taikomos profilaktinės priemonės: patariama vengti karštų gėrimų, aplinkos temperatūros svyravimų, alkoholio, ypač raudonojo vyno, šampano, ir emocinio streso. Liga gydoma taikant vietinį gydymą – vėsinančius pavilgus, metronidazolio kremą arba gelį, antibiotikų tepalus, lazerio ir kapiliarų elektrokoaguliacijos procedūras.

Esant sunkiai ligos formai, ligoniams skiriama gerti antibiotikus, vartoti metronidazolio preparatus, retinoidus (vitamino A darinius). Esant reikalui, skiriamas chirurginis gydymas arba gydymas lazeriu.

Sergant rožine, labai svarbu atidžiai rinktis kosmetikos priemones, vengti riebių kremų, sausų pudrų, o vasarą reikia naudoti apsauginius kremus su SPF nuo saulės.

Sunku tiksliai nustatyti ribą tarp sveikai paraudusių skruostų ir beprasidedančios rožinės, tad skiriasi duomenys apie rožinės paplitimą. Manoma, kad Vokietijoje šia liga serga keli milijonai žmonių, o JAV – apie 13 mln. Mūsų šalyje šia lėtine odos liga kasmet suserga vis daugiau žmonių.

Komentaras

Valerijus Barzdžiukas, Kauno klinikų Akių klinikos Bendrosios oftalmologijos sektoriaus vadovas

Akių raudonieji spuogai (rosacea) gali sukelti akių vokų niežulį, svetimkūnio jausmą ar vokų krašto uždegimą (belfaritą), kraujagyslių išsiplėtimą. Sunkesnės komplikacijos – ašarų sudėties pokyčiai, voko riebalinių liaukučių uždegimas, šaltasis miežis (chalasion), konjunktyvitas. Rosacea rečiau sukelia ragenos opas ir kraujagyslių įaugimą į rageną – tai labai pavojingos komplikacijos, sukeliančios nuolatinį regėjimo sutrikimą, o kartais – akies pratrūkimą. Dėl to pacientai, sergantys rosacea ir pajutę minėtus požymius, turi kreiptis į oftalmologą.

Erkučių, parazituojančių plaukų folikuluose, dažnai turi ir sveiki asmenys. Sergantiesiems vokų krašto uždegimu jos randamos apie 90 proc. atvejų. Erkučių veiklos produktai sukelia voko krašto uždegimines ir alergines reakcijas, blakstienų iškritimą, voko krašto pakitimus. Visa tai gali sudaryti sąlygas ragenos opai išsivystyti.