- Justė Kiburytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas penktas vyras mūsų šalyje miršta nuo vėžio, iš jų 13 proc. – nuo prostatos vėžio. Medikai žino, kaip padėti ligoniams, bet neturi galimybių, nes sveikatos politikai ignoruoja jų pasiūlymus ir ligonių kančias.
Kas penktas vyras mūsų šalyje miršta nuo vėžio, iš jų 13 proc. – nuo prostatos vėžio. Medikai žino, kaip padėti ligoniams, bet neturi galimybių, nes sveikatos politikai ignoruoja jų pasiūlymus ir ligonių kančias.
Padidėjo šešis kartus
Nuo 2001 m. Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas prostatos vėžiu. Vilniuje ligos atvejų skaičius 1 tūkst. vyrų išaugo beveik 6 kartus.
Prostatos vėžys sudaro trečdalį visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų. Šią diagnozę kasmet išgirsta beveik 3 tūkst. ligonių. Maždaug 1 tūkst. iš jų nustatomas jau 3-4 stadijos vėžys, 500–600 nuo prostatos vėžio miršta.
Iš onkologinių ligų tai dažniausia vyrų mirties priežastis. Be to, mirtingumas nuo prostatos vėžio Lietuvoje vienas didžiausių Europoje. Pagal šį rodiklį gerokai lenkiame net tokias šalis, kaip Rumunija, Bulgarija, Vengrija, o atotrūkis nuo Vakarų Europos šalių – daugiau nei pusantro karto.
Geri vaistai – ne visiems
Prostatos vėžiu paprastai pradedama sirgti nuo 45 metų. Tai darbingi, kupini jėgų, savo šeimai labai reikalingi žmonės. Nejaugi neįmanoma išgelbėti jų gyvybę?
Atsakymas būtų teigiamas, jei Lietuvoje būtų prieinama reikiama individuali medicinos pagalba, kurią ligoniai gauna Vakarų šalyse.
Sibiro šalčių užgrūdintas uteniškis Vytautas Rožė – vienas iš nedaugelio tokių laimingųjų, dalyvavęs projekte, suteikusiame galimybę gauti reikiamų vaistų. Prieš tai buvo operacija, švitinimas – išsemtos visos gydymo galimybės. Nežinia, kuo viskas būtų baigęsi, jeigu ne naujoji taikinių terapija. Vyras prisipažįsta, kad jaučiasi nejaukiai žinodamas, kad šie "išlikimo vaistai", skirtingai nei jam, neprieinami daugumai jo likimo draugų.
Panašiai jaučiasi medikai, priversti spręsti, kuriam ligoniui skirti modernų gydymo būdą, o kurį toliau bandyti gydyti varginančiais ir ne visada efektyviais standartiniais būdais.
Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos poskyrio gydytojo urologo-onkologo Algimanto Sruogio, vaistų, kuriais gydomas V.Rožė, mūsų šalyje gauna tik maža dalis ligonių. Jiems, išsėmus visas gydymo galimybes, tokią galimybę suteikia dalyvavimas specialioje "Vilties programoje."
Atsiliekame penkiolika metų
Lietuvos urologų draugijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Jievaltas sako, kad jau treji metai bandoma įtikinti sveikatos politikus apie šių vaistų svarbą ir socialinį teisingumą juos skirstant.
"Turime pažadą, kad šiemet bus patvirtintas naujosios taikinių terapijos kompensavimas, bet kiek vyrų per tuos trejus metus jau nebeturime! Vaistai brangūs, bet onkologijoje yra ir gerokai brangesnių. Jei neturime lėšų pakankamai, jas reikia skirstyti racionaliai. Prostatos vėžys, mano nuomone, yra viena iš ligų, kuriai reikia prioritetinio dėmesio", – įsitikinęs profesorius M.Jievaltas.
Dabar, anot profesoriaus, mūsų šalyje kai kurie gydymo metodai yra archajiški, prostatos vėžio gydyme atsiliekame kone penkiolika metų, ir dėl to medikai negali užtikrinti efektyvios pagalbos ligoniams.
Nejuda iš mirties taško
"Prostatos vėžį moderniame pasaulyje operuoja robotu ir tai yra gerokai tiksliau, o mes turime tik laporoskopinį robotą", – konstatuoja profesorius M.Jievaltas.
Jis piktinasi, kad šios ligos gydymo problemos nejuda iš mirties taško, vyrų sveikatos problemos atvirai ignoruojamos. Pavyzdžiui, dalis ligonių po prostatos vėžio operacijos nebesulaiko šlapimo.
"Galima atlikti papildomą operaciją, pritaikant pošlaplinį raištį. Bet mūsų ligonių kasos jų nekompensuoja. To prašome daugiau kaip dešimt metų, bet tegirdime tipišką biurokratų atsišaudymą", – kenčiančių vyrų gaili M.Jievaltas.
Vienas raištis kainuoja apie 5 tūkst. litų. Pirmaisiais metais jų reikėtų apie 100, ilgainiui - 50. Vyrams nederėtų gėdytis dėl ligos, bet sveikatos politikai tai, anot profesoriaus M.Jievalto, piktybiškai ignoruoja.
Dažnai vėžys recidyvuoja, dažniausiai – po spindulinio gydymo.
"Tokiu atveju, kol nėra metastazių, galima taikyti lokalų gydymą krioterapija ir kitu metodu, bet Ligonių kasos nepatvirtina įkainių. Vien dėl to dalies vyrų negalime išgelbėti", – apgailestauja ir piktinasi profesorius M.Jievaltas.
Turtingesni ligoniai važiuoja į gretimas šalis. Jų gyventojams toks gydymas kompensuojamas, o pas mus – ne.
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija Seime rengia konferenciją, kurioje medikai, pacientų organizacijų atstovai pasidalys savo įžvalgomis apie kritinę situaciją, susidariusią dėl sergamumo onkologinėmis ligomis. Bus ieškoma, kokių neatidėliotinų veiksmų imtis, kad pagal mirtingumą nuo prostatos vėžio priartėtume bent prie Europos Sąjungos vidurkio.
Simptomai ir priežastys
Kai vėžys yra ankstyvos stadijos, jokių juntamų simptomų nebūna. Jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna pakankamai didelis, kad galėtų spausti šlaplę ir trikdyti šlapinimąsi.
Vyrų, peržengusių 50 metų amžiaus ribą, prostata dažniausiai būna padidėjusi, išvešėjusi ne dėl vėžio, bet dėl gerokai dažniau pasitaikančios gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH).
Ar prostata būtų padidėjusi dėl vėžio, ar dėl GPH, ligos simptomai panašūs:
šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja;
šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje pasišlapinus nuolat lieka šlapimo;
šlapinantis skauda, šlapimas kraujingas (šis simptomas retas).
Jei pradeda varginti minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į urologą. Svarbu prisiminti, kad dažniausiai prostata padidėja ne dėl vėžio. Vis dėlto bet kokiu atveju sutrikdytas šlapinimasis kelia pavojų sveikatai, todėl gydymas būtinas.
Vėžinis procesas prostatoje vystosi lėtai, šlapinimosi simptomų gali nebūti daugelį metų, pačioje prostatoje jau esant vėžio ląstelių. Kartais pirmasis prostatos vėžio simptomas gali pasireikšti kaulų (dubens, šlaunies, klubo ir kt.) skausmais. Vadinasi, vėžio ląstelės iš pirminio židinio prostatoje išplito, susidarė ligos metastazės kauluose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Kainyne esančių vaistų skaičius nuolat svyruoja, atsiranda naujų kompensuojamų vaistų, kai ...
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima9
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti6
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę2
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...