Skaitytojas klausia: Šį rudenį prasidėjo šaltkrėtis, mano kūno temperatūra laikydavosi apie 35.4 laipsnius. Tačiau tai trukdavo 1-2 dienas, į mėnesį kartojasi 1-2 kartus. Šiandien vėl jaučiuosi blogai, temperatūra 34.7. Termometras tikrai gerai rodo, nes kitiems šeimos nariams rodo normalią temteratūrą. Kiti sako,kad gal tai normali mano temperatūra. Sutikčiau, jeigu pati gerai jausčiausi. Bet dabar skauda galvą, krečia šaltis. Gal Jūs galite ka nors patarti, nes jau nebežinau ką daryti.

Gydytojas atsako: Sveiki - perskaičius minėtą situaciją, vienareikšmio atsakymo, kokia jūsų nusiskundimų priežastis,  negaliu duoti, nes vienintelis diagnostinis rodiklis, pateikiamas situacijoje, tai kūno temperatūra, kuri gali mažėti dėl daugelio priežasčių, o kitų tyrimų rezultatų duomenų nėra, todėl  noris trumpai apžvelgti galimas hipotermijos (žmogaus kūno temperatūros sumažėjimo) priežastis ir atsižvelgiant į tai, pagalvoti apie galimą hipotermijos kilmę.

Kūno temperatūra nėra stabili – paros eigoje ji kinta: kai miegame, ilsimės ji pažemėja, o aktyvios veiklos metu (dieną) – pakyla. Mūsų kūnas nuo atšalimo visada saugosi vienodai: organizmas stabdo kraujo tekėjimą į odą, taip bandydamas išsaugoti šilumą,vėliau prisijungia drebulys ir išsilaisvina įtakojantys šilumos gamybą hormonai. Bet visų šitų organizmo  apsauginių mechanizmų pakanka neilgam, organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Hipotermija  diagnozuojama, kai šerdinė kūno temperatūra yra  žemesnė  negu 35 °C. Atsižvelgiant į  šerdinės kūno temperatūros  laipsnį , hipotermija skirstoma į lengvą (35-32 ºC), vidutinę (32-28 ºC) ir sunkią hipotermiją (mažiau 28 ºC).

Hipotermijos diagnostika priklauso nuo galimybių jai kilti įvertinimo ir tinkamų termometrų naudojimo kūno temperatūrai matuoti. Taigi, jei manysime, kad turimas termometras yra tinkamas, tada reikia apžvelgti principinius hipotermijos atsiradimo mechanizmus, kurie yra sekantys: 1) sumažėjusi šilumos gamyba; 2) padidėjęs jos netekimas; 3) sutrikusi termoreguliacija.

Šilumos gamyba sumažėja esant hipotireozei, hipopituitarizmui, hipoglikemijai, badaujant, sumažėjus fiziniam aktyvumui (artritai, Parkinsono liga, paralyžius, psichikos ligos) arba nukritus ir negalint atsikelti (kaulų lūžiai, kitos traumos, vidinis kraujavimas, komplikuotas miokardo infarktas, fizinis nuovargis keliaujant ir t.t.)

Daugiau šilumos netenkama išgėrus daug alkoholinių gėrimų dėl vazodilatacijos, sergant dermatitais, nudegus, šalant vėjuotame ore, vandenyje. Pagrindinė predisponuojanti priežastis (50–75 proc. atvejų) – alkoholis, todėl tarp sušalusiųjų  santykiu 2,5:1 dominuoja vyrai.

Centrinė  hipotalaminė termoreguliacija yra labili tarp naujagimių ir senyvų žmonių. Centrinę termoreguliaciją sutrikdo uremija, diabetinė ketoacidozė, subarachnoidinės hemoragijos, kita smegenų patologija, pogumburio disfunkcija, apsinuodijimas neuroleptikais, opioidais, barbituratais, įvairiais raminamaisiais, anglies monoksidu. Anestetikai, spindulinė anestezija, trauminis kaklo, viršutinės krutininės dalių nugaros smegenų pažeidimas taip pat gali lemti hipotermiją.

Taigi, kaip matome iš apžvalgos, priežasčių, galinčių  sukelti hipotermiją, gali būti labai daug. Jos gali būti fiziologinės, toksinės, metabolinės, endokrininės, hemoraginės-hematogeninės, infekcinės, alerginės kilmės.   Situacijoje klausiate-ką jums daryti? Atsakymas būtų toks- jei tikrai stebite pastoviai sumažėjusią savo kūno temperatūrą (atidžiai matuojate kūno  temperatūrą pažastyse (prireikus kas 2 val.) ir tiesiojoje žarnoje ,o temperatūriniai rodikliai yra sumažėję), pasisemkite kantrybės ir pasiruoškite ilgiems tyrinėjimams. Jūsų laukia eilė gydytojų specialistų konsultacijų (neurologo, endokrinologo, nefrologo, reumatologo, hematologo, infektologo, psichiatro) - turėtų būti daromi įvairūs laboratoriniai biocheminiai ir instrumentiniai tyrimai pagal tų specialistų galimybių ribas hipotermijos kilmei nustatyti.