Kai artimasis suserga šizofrenija

Simptomų – labai daug

Šizofrenija – lėtinis psichikos sutrikimas, kuris sutrikdo psichikos vientisumą ir paveikia ligonio santykius su aplinkiniu pasauliu. Iki galo nėra išsiaiškinta, kas sukelia šią ligą.

"Žinome, kad įtakos turi paveldimumas, nepalankūs aplinkos veiksniai, ypač nėščioms moterims: galvos, psichologinės, gimdymo traumos, nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos", –  aiškina gydytoja psichiatrė Rasa Tamašauskienė.

Ji išskiria dvi šizofrenijos simptomų grupes – pozityviuosius ir negatyviuosius.

"Pozityvieji simptomai nereiškia, kad yra palankūs ligoniui. Tai simptomai, kuriuos pamato namiškiai, medikai. Jie gali sudaryti slaugos planą, nuspręsti, kokios pagalbos reikia", – komentuoja gydytoja psichiatrė.

Ji pozityviuosius simptomus įvardija kaip kliedesius, kai ligonis jaučiasi persekiojamas ar jam būdingi perdėti didybės, kaltės jausmai. Prie pozityviųjų priskiriami ir suvokimo – klausos, regos, uoslės sutrikimai bei neadekvatus mąstymas: nuklydimai nuo temos, minčių dėstymas tampa padrikas, smulkmeniškas, nelogiškas, simbolinis.

"Kalba tampa dezorganizuota, elgesys – pasikartojantis, neturintis prasmės, kartais agresyvus. Ligonį vargina kasdien vartojami daiktai, girdimi garsai. Jie ima gluminti, gąsdinti, o jaučiantis nesaugiai kyla pyktis", – žino bendrosios praktikos slaugytoja Rita Ribaitienė.

Negatyviesiems simptomams priskiriamas emocijų skurdumas – menkas emocinis atsakas. Ligonis pasidaro viskam abejingas: tiek sau, tiek aplinkai, tiek artimųjų problemoms. Tokį žmogų reikia nuolat raginti, kad jis kažką veiktų, bendrautų su aplinkiniais. Ilgainiui išsivysto apatija, socialinis atsiribojimas. Sutrikimui gilėjant išryškėja mąstymo ir kalbos skurdumas.

Vaistus vartoti būtina

Slaugytojai, gydytojai, psichologai visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti ūminius psichozės reiškinius. Siekiama apsaugoti ligonį nuo simptomų pasikartojimo.

Tam svarbu užtikrinti vaistų vartojimą. Didžioji dalis problemų atsiranda dėl to, kad ligoniai jų nenori.

"Pacientai atsisako vartoti vaistus dėl kelių priežasčių. Dažniausiai – ekonominių, nes ne visi vaistai yra kompensuojami. Be to, visi jie turi labai daug šalutinių poveikių", – pastebi gydytoja R. Tamašauskienė.

Nutraukus vaistų vartojimą, būklė pablogėja, iškyla naujų  psichikos problemų. Dažnai nustatoma agresija. Medikams tenka įvertinti gresiantį pavojų, atpažinti manipuliuojantį elgesį dėl ligonio asmeninių problemų. Kylant grėsmei svarbu minimizuoti aplinką – pašalinti įvairius dirgiklius, kurie ligonį trikdo.