Ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų?

Dažniau teigia nežinančios

Gydytojų teigimu, netikėtas tokio jauno amžiaus mergaitės gimdymas apnuogino visuomenės problemas.

Statistikos departamento duomenimis, tokių atvejų, kai gimdo nepilnametės, per pastaruosius penkerius metus žymiai sumažėjo. 2016 m. Lietuvoje pagimdė šešios paauglės iki penkiolikos metų, o pernai tokių atvejų buvo vos vienas. 15–19 metų amžiaus grupėje gimdymų sumažėjo beveik dvigubai: nuo 1 016 atvejų 2016 m. iki 513 atvejų pernai.

Kalbintos gydytojos akušerės ginekologės pastebi, kad ne tik nepilnamečių gimdymų, bet ir nepilnamečių nėštumų, jų nutraukimų ar persileidimų pastaraisiais metais yra žymiai sumažėjo. Tačiau jos įvardija kitą tendenciją – dažniau pasitaiko tokių paauglių, kurios, kaip ir praėjusios savaitės atveju, iki pat gimdymo nežino, kad laukiasi. Pasak Vilniaus gimdymo namų (VGN) direktorės gydytojos akušerės ginekologės profesorės Kornelijos Mačiulienės, dažniau tai būna stambesnio sudėjimo paauglės.

"Jos kreipiasi į mus dėl su nėštumu visiškai nesusijusių priežasčių. Ne dėl kokio nors skausmo ar pykinimo, bet susirūpinusios savo išvaizda – juk šiuo metu dominuoja grožio kultas. Dėl to, kad keičiasi krūtys, padidėja lytinės lūpos, pilvo ar krūtų oda sutrūkinėja. Tokios mergaitės pykinimą, vėmimą dažniausiai sieja su maistu, – pasakojo K.Mačiulienė. – Buvo atvejis, kai į mus kreipėsi keturiolikmetė, kuriai jau buvo atėjęs metas gimdyti, o ji galvojo, kad  tiesiog pučia pilvą. Ir kreipėsi ji į mus visai ne dėl to – jai pasirodė, kad jos krūtys padidėjusios ir negražios. Aš ją apžiūrėjau, sakau: bet juk jums pilvą skauda. Sako: man labai skauda. Bet ji tą skausmą siejo su tuo, kad labai mėgo kopūstus, daug jų valgė ir jai atrodė, kad jai nuo to pūtė pilvą. Ir ji po tos apžiūros per kelias valandas mūsų gimdymo namuose pagimdė."

VGN direktorė prisiminė ir ankstesnių laikų atvejį, kai gimdymas nepilnametei prasidėjo dirbant laukuose. Pasak gydytojos, tai įvyko dar tais laikais, kai mokyklos veždavo mokinius dirbti žemės ūkio darbų. "Minėta paauglė su mokykla nuvažiavo ravėti daržų. Ten labai dažnai lakstė už krūmų – vis norėjo į tualetą. Jai iškvietė greitąją, atvežė pas mus – greitosios medikai pasakė, kad jai guzas pilve. Žinoma, jie neturėjo sąlygų jos ginekologiškai apžiūrėti. Kai ją pas mus atvežė, kūdikio galvutė jau buvo beveik išlindusi", – kitą įsimintiną atvejį, kai nepilnametė teigė nežinojusi, kad laukiasi, pasakojo K.Mačiulienė.

Dabar vienuolikos metų vaikai mokomi išsivalyti dantis, nusiplauti rankas ir lytinius organus. Bet tokio amžiaus vaikus jau reikia mokyti, kas yra lytiniai santykiai, kad nepastotų.

Gydytojos teigimu, paauglės dažniau pagimdo neišnešiotus naujagimius. Tačiau net ir tais atvejais, kai gimdymas vyksta laiku, naujagimių svoris būna mažesnis. Taip įvyksta dėl to, kad nepilnamečių organizmas dar pats nesubrendęs, mažiau pasiruošęs nėštumui.

Patogiau nežinoti

Vis dėlto, anot profesorės, kai su nepilnametėmis, esą net neįtarusiomis apie nėštumą, pradeda dirbti psichologai, neretai paaiškėja kitokia tiesa. "Dažniausiai mūsų psichologė labai po truputį, kad neišgąsdintų, išsiaiškina, kad ta mergaitė apie savo nėštumą maždaug įtarė, o gal net ir žinojo, tačiau bijojo apie tai kam nors prasitarti. Joms tiesiog buvo geriau rinktis nežinojimo variantą. Ir jei jų paklausia, ar turėjo lytinių santykių, tai jos klausia: o kas yra lytiniai santykiai? Kai joms išaiškina, sako: gal ir turėjau, bet man sakė, kad nieko blogo nebus. O jei tie santykiai yra tarp dviejų nepilnamečių ir tas nepilnametis berniukas dar jaunesnis už mergaitę, jie abu dažnai nesupranta, kad apskritai gali įvykti apvaisinimas. Jiems atrodo, kad čia tik žaidimai. Juk dabar įvairiausi petingo metodai yra aprašomi ir paaugliai nelabai supranta, kada tai lytiniai santykiai, o kada – ne", – pastebėjo K.Mačiulienė.

Yra buvę tokių atvejų, kad pastojama dar iki pirmųjų mėnesinių. "Jei, pavyzdžiui, pastojama dvylikos metų, tai gali įvykti ir po pirmųjų mėnesinių, ir dar neprasidėjus pirmosioms mėnesinėms – po pirmosios ovuliacijos. Juk dabar mergaitėms mėnesinės prasideda nuo vienuolikos metų, o anksčiau paprastai prasidėdavo nuo trylikos ar keturiolikos metų. Todėl ir lytinio ugdymo programa turėtų prasidėti dar pradinėse klasėse. Dabar vienuolikos metų vaikai mokomi išsivalyti dantis, nusiplauti rankas ir lytinius organus. Bet tokio amžiaus vaikus jau reikia mokyti, kas yra lytiniai santykiai, kad nepastotų. Turėtų būti suderinta programa, pagal kurią turėtume plačiai kalbėti apie lytinius santykius ir kuo tai gali baigtis", – atkreipė dėmesį gydytoja.

Pasak jos, to nemokant, labai ankstyvų nėštumų atvejų, kai vaikai gimdys vaikus, daugės. Profesorė apgailestavo, kad paauglių nėštumų, lytinio švietimo temos žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose dažnai nublanksta prieš kitas temas. "Šis atvejis parodo visos mūsų visuomenės požiūrį. Juk dažnai dėmesio centre atsiduria tokie atseit svarbūs dalykai, kaip, pavyzdžiui, krūties implanto plyšimas", – ironizavo K.Mačiulienė.

Kita problema, pasak gydytojos, kad skirtingos visuomenės grupės turi skirtingus įsitikinimus, nuo kada reikėtų pradėti apie tai kalbėti ir nuo kokio amžiaus esą yra normalu pradėti lytinį gyvenimą. "Vieni sako, kad  turėti lytinių santykių galima tik ištekėjus. Kiti – kad tai daryti galima nuo penkiolikos metų, dar kiti – nuo septyniolikos. Tyrimai rodo, kad maždaug prieš penkiolika metų amžiaus vidurkis, kada paaugliai pradėdavo lytinį gyvenimą, buvo septyniolika su puse metų. Paskui šis amžius pasiekė šešiolika metų", – pasak K.Mačiulienės, koks šis vidurkis yra šiuo metu, sunku pasakyti, nes pastaraisiais metais tai nebuvo tiriama.

Lietuvoje gimusieji asmenys pagal motinos amžių

Yra didžiulių spragų

Per Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės gydytojos akušerės ginekologės profesorės Rūtos Nadišauskienės praktiką taip pat yra buvę atvejų, kai iki pat gimdymo paauglės nežinojo, kad laukėsi. Gydytojos teigimu, tai susiję su tuo, kad dabar mergaitės labai jauno amžiaus lytiškai subręsta ir pačios nesuvokia, kad branda jau atėjo. "Vis dėlto dažniau labai ilgai apie nėštumą neįtaria moterys, kurioms prasidėjęs ankstyvasis menopauzės laikotarpis, kai mėnesinių ciklas sutrinka. Tačiau reikia labai nekreipti dėmesio į save, kad mergina, moteris beveik iki pat gimdymo nesuprastų esanti nėščia. Juk padidėja ne tik pilvas – ir krūtys, atsiranda kitų pokyčių. O kalbant apie besilaukiančias nepilnametes – keista, kad ir jų mamos to nepastebi. Paauglės gal ir pastebi tuos kūno pokyčius, bet neturi ko paklausti ar gėdijasi. Čia tiek daug problemų susipina. Juk paauglei ir nedrąsu eiti į moterų konsultaciją, kur ją turi lydėti mama", – prievolę tėvams ar kitiems artimiesiems lydėti vaikus ir paauglius iki šešiolikos metų priminė R.Nadišauskienė.

Profesorės teigimu, Lietuva galėtų pasimokyti iš Skandinavijos šalių, Estijos, kur konsultacijos lytinio švietimo klausimais nepilnamečiams teikiamos jaunimo centruose. "Tokiuose centruose net ne gydytojai dirba, o kitų sričių specialistai. Ten sukurta saugi aplinka, kur paaugliai gali ateiti, užduoti jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus. Eidami jie žino, kad ten nesutiks mokytojos ar tetos – tos konsultacijos skirtos būtent jaunimui", – sakė profesorė.

Rūta Nadišauskienė: problema yra ir tai, kad tėvai nesikalba su vaikais apie lytinį gyvenimą. O juk nuo pat mažens tėvai, klausiami vaikų, turėtų sakyti tiesą.

Pasak R.Nadišauskienės, netikėtas trylikametės gimdymas vaikų vasaros stovykloje apnuogino tam tikras mūsų visuomenės problemas. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje net ir tais atvejais, kai merginos, moterys tampa seksualinės prievartos aukomis, visuomenė neretai apkaltina auką. Esą jos pačios elgesys ar apranga buvo provokuojanti. Atsiranda ir smerkiančiųjų gimdančias paaugles. Profesorė ragino ne skubėti smerkti, o stengtis suprasti: "Pasmerkti tokias paaugles labai paprasta. Tačiau pabandykime suprasti: vieną dieną trylikametė staiga tampa mama. Dažnai ir subrendusioms moterims sunku, kai gimsta vaikelis: prie jo prisitaikyti, išmokti būti mama, dėl to ir depresija susergama. Moterys ir užsiėmimus nėščiosioms lanko, ir paskaitas, ir ruošiasi, bet vis tiek neretai sutrinka, kai vaikelis gimsta. O čia – vieną dieną mergaitė dar žaidė su lėlėmis, o kitą dieną ji jau mama. Žinoma, ta mergaitė gaus paramą, bus nupirkta šliaužtinukų, mišinukų. Tačiau reikėtų suprasti, kad reikia ir labai rimtos, neatmestinos, nevienkartinės psichologinės pagalbos."

R.Nadišauskienė antrino K.Mačiulienei, kad lytinis švietimas Lietuvoje turi didžiulių spragų. "Problema yra ir tai, kad tėvai nesikalba su vaikais apie lytinį gyvenimą. O juk nuo pat mažens tėvai, klausiami vaikų, turėtų sakyti tiesą. Žinoma, ta kalba turėtų vykti pagal vaiko amžių, būti jam pritaikyta", – anot R.Nadišauskienės, su amžiumi ir vaiko klausimai darosi vis sudėtingesni.

Profesorės žodžiais, lytinėmis temomis vengiama kalbėti su vaikais ir įprastomis sąlygomis gyvenančiose šeimose, tačiau ypač – sudėtingesnėmis. "O mergaitės iš šeimų, kuriose yra sunkios socialinės sąlygos, kaip tik yra linkusios glaustis prie kito žmogaus, vyro, jos nori jaustis globojamos. Šioje srityje reikia labai rimto valstybės požiūrio ir paaugliams nuo labai jauno amžiaus reikia aiškinti apie lytinius santykius ir kaip apsisaugoti. Juk ir šiais laikais atsiranda nemažai tikinčiųjų mitais: tikima, kad nepastojama lytiškai santykiaujant per mėnesines, pirmųjų lytinių santykių metu", – klaidingus įsitikinimus vardijo Kauno klinikų atstovė.

Priemonės: tam, kad mažėtų gimdančių beveik vaikų, gydytojai rekomenduoja ankstinti lytinio ugdymo programas, apie lytinius santykius pradėti aiškinti jau pradinukams. Asociatyvi Vilmanto Raupelio nuotr.

Reikia aiškinti ir mokyklose

Lytiškumo ugdymas mokyklose ne vienus metus kelia emocijas. Visuomenėje vis kyla pasipriešinimas tam, kad ugdymo įstaigose vaikams būtų aiškinama, kas yra vadinamoji socialinė lytis ar vaikai būtų skatinami apsispręsti, kurios lyties atstovais jie jaučiasi. Vis dėlto didžioji visuomenės dalis sutaria: ir mokyklose reikia aiškinti, kas yra lytiniai santykiai ir kaip jų metu reikia saugotis. Kitas klausimas – nuo kurios klasės pradėti?

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Valavičiūtė informavo, kad mokinių lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai Lietuvoje yra bendrojo ugdymo turinio dalis ir ugdymas pradedamas jau pradinėse klasėse: "Lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai pradinėse klasėse yra integruotas į įvairius mokomuosius dalykus (pasaulio pažinimo, dorinio ugdymo (etikos arba tikybos), kūno kultūros, technologijų) ir kitas veiklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi patarimus mokytojams "Lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai pradinėse klasėse".

Pasak S.Valavičiūtės, atnaujintų ugdymo programų projekte taip pat numatyta lytiškumo ir rengimo šeimai ugdymą vykdyti nuo pradinių klasių.

Vis dėlto iš pasitaikančių nepilnamečių gimdymų ir remiantis gydytojų pateiktais pavyzdžiais akivaizdu, kad vaikų ir paauglių lytiškumo ugdymas tiek mokyklose, tiek šeimose turi rimtų spragų.

Komentaras

Ramunė Liubinaitė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Kūdikio susilaukus nepilnametei, vaiko teisių gynėjai pirmiausia siekia užtikrinti saugią aplinką mamai ir kūdikiui, inicijuoja tėvystės nustatymą ir globos nustatymą kūdikiui, kol mama sulauks pilnametystės arba emancipuosis.

Su bet kokiais sunkumais susidūrusiam vaikui, paaugliui labiausiai reikalinga šeimos, artimųjų parama ir palaikymas. Kūdikėlio susilaukus nepilnametei, taip pat pirmiausia vertinamos nepilnametės tėvų galimybės tapti kūdikio globėjais, iki jaunai mamai sueis aštuoniolika metų.

Priminsime, kad kūdikio atstovu pagal įstatymus gali būti tik pilnametis asmuo. Tad nepilnametės kūdikio atstovu gali tapti abu seneliai arba vienas iš jų, kitas artimas asmuo, kai įvertinamas jų tinkamumas tapti globėjais.