Populiarios aktorės Kristinos Kazlauskaitės mama, nors ir prispausta ligos, žaižaruoja sąmoju. Tai, neabejotina, padeda sveikti, kaip ir nuoširdus bendravimas su medikais, meilė gyvenimui ir žmonėms.

Sapnavo esanti rojuje

„Kai atsipeikėjau palatoje, negalėjau atsistebėti personalo dėmesingumu. Sakau sesutėms – būtent joms, o ne slaugutėms, kaip jas dabar vadina, – ko jūs apie mane taip šokinėjate? Juk aš ne kokia Grybauskaitė. Be to, esu sena, seniai į devintą dešimtį įžengusi, o tokių, kaip įprasta girdėti, niekas ligoninėse nelaukia“, – žvaliai pasakojo I.Kazlauskienė.

Ji svarsto, galbūt esanti gimusi po laiminga žvaigžde, kad ją taip nuoširdžiai prižiūrėjo ir gydė. Taip moteris kalba apie Kauno klinikinės ligoninės medikus.

„Raudonojo Kryžiaus ligoninės – kitaip aš tos ligoninės niekada nevadinau ir nevadinsiu, – pataisė I.Kazlauskienė. – Gydytojai ir sesutės – kažkoks stebuklas. Beje, jis kartojasi, nes į šią ligoninę, būdama tokio garbaus amžiaus, patenku ne pirmą kartą. Ir kiekvieną kartą čia jaučiuosi tarsi rojuje. Sakot, nežinau, kaip yra tame rojuje? Žinau – kelias naktis prieš mane išvežant į ligoninę sapnavau, kad numiriau ir patekau į rojų – ten man buvo labai gera. Labai. Tą jausmą atpažinau ligoninėje.“

Giminaitis pranešė dukrai

Gal mėnesį I.Kazlauskienė atidėliojo vizitą pas šeimos gydytoją.

„Kai pagalvodavau, kiek reikės tuose poliklinikos koridoriuose belaukiant, kol pateksi pas gydytoją, sėdėti, praeidavo bet koks noras gydytis. Deja, kasdieną jaučiausi vis prasčiau ir prasčiau – jau net ir į “Girstutį„, kur visokie teatrai gastroliuoja, nebegalėjau nueiti. Mane dukra dėl kentėjimo vadino Maryte Melnikaite. Vieną vėlų vakarą pamaniau, kad jau galas tai Melnikaitei – nuo manęs žliaugė prakaitas, buvo silpna, visa tiesiog tirtėjau. Per kambarį galėjau pereiti tik laikydamasi sienų“, – prisiminė I.Kazlauskienė.

Taip besijaučiančiai moteriai paskambinęs giminaitis iškart suprato, kad reikalai prasti, ir pranešė šią žinią Irenos dukrai Kristinai.

„Kristina išlėkė per pertrauką iš kažkokios televizijos laidos ir paskambinusi man pasakė: “Jei tuoj pat neišsikviesi greitosios medicinos pagalbos, aš mesiu viską ir važiuosiu pas tave.„ Žinodama dukros charakterį, prižadėjau išsikviesti medikus“, – pasakojo I.Kazlauskienė.

Atvažiavę greitosios pagalbos medikai nustatė pagrindinę garbios senjoros didelio silpnumo priežastį – smegenų kraujotakos sutrikimą, kurį lydėjo staiga nukritęs arterinis kraujospūdis.

„Aš labai dėkinga Daivai Mačiukienei, kuri, suteikusi skubią pagalbą, švelniai, bet atkakliai priešindamasi mano atsikalbinėjimams, išvežė mane į ligoninę“, – šypsojosi I.Kazlauskienė.

Pokštauja net sirgdama

Garbaus amžiaus moteris nepaliauja šmaikštauti. Gal tai jai padeda greičiau pasveikti?

„Smagu, kai į ligoninę paguldo staiga – nereikia plaukų trinkti, pedikiūro daryti, chalato skalbti, draugėms skambinti. Šmaukšt – ir guli. O patekau aš, kaip jau sakiau, tiesiai į rojų – palata naujutėlė, šviesi, švari, kvepianti, graži. Kaip ir tos gydytojos ir sesutės – Laima Špakauskienė, Palma Palionienė, Regina Jakštienė, kurios mane prižiūrėjo, ant kojų pastatė“, – nesuprasi, juokavo ar tiesą sakė I.Kazlauskienė.

Bet ji visai rimtai pridūrė, kad yra dėkinga ne tik visam Neurologijos skyriaus personalui, bet ir palatos draugei, ją labai nuoširdžiai globojusiai pirmąją sunkią naktį ligoninėje.

Rytą į palatą kaip vėjas įsiveržė Irenos dukra Kristina. Jos skruostais ritosi ašaros. Irena pastebėjo, kad visi dukrą atpažino ir tuo didžiavosi.

„O buvo laikas, kai aš nenorėjau, kad Kristina taptų aktore, nes mačiau artistų gyvenimą iš arti – mano vyras virė tame neramiame katile. Tačiau išsipildė jo, o ne mano svajonė – Kristina tapo aktorė. Aš nežinau, kaip ji randa laiko atlėkti pas mane, būdama tokia užimta. Žinoma, širdyje aš džiaugiuosi tokiu dukros jautrumu, tačiau geriau būtų, kad ji labiau rūpintųsi savo, o ne mano sveikata. Deja, ji savęs visai nemyli, – atsiduso Kristinos mama ir čia pat pridūrė: – Bet užtat ją myli delfinai.“

„Žalgirio“ sirgalė nuo jaunystės

Atrodė, kad I.Kazlauskienė juokavo, kai kalbėjo apie delfinus. Vis dėlto netrukus ji paklojo ant kavos stalelio pluoštą įrodymų – nuotraukų iš dukters atostogų Turkijoje.

K.Kazlauskaitė pateko į fotoobjektyvą plaukiodama baseine su delfinu. Pasirodo, tas delfinas įsimylėjo Kristiną, kai ji, kaip ir daugybė poilsiautojų, apsilankė delfinariume ir stebėjo plaukiojančius jūrinius žinduolius. Vienas jų, plaukdamas baseine ratu, išnirdavo iš vandens būtent ties I.Kazlauskaite ir šlapiu bučiniu pasveikindavo ją.

Delfinariumo darbuotojai paaiškino Kristinai, kad tokiu būdu delfinas kviečia ją paplaukioti baseine ir pasiūlė tam tikslui specialią aprangą. Kristina nedvejodama sutiko – tučtuojau persirengė ir nėrė į vandenį, kur plaukiojo, lydėdama ją pasirinkusio delfino, klausydamasi šio nuostabaus gyvūno skleidžiamų džiugių garsų.

Sužėrusi nuotraukas į krūvą, I.Kazlauskienė prisipažino, kad po „Žalgirio“ krepšininkų pralaimėjimo kroatams Eurolygos rungtynėse dvi paras vaikščiojo lyg sapne – tiek nervų tie du rungtynių pratęsimai sugadino.

„Aš nuo jaunystės esu “Žalgirio„ krepšinio komandos sirgalė. Anksčiau sporto halėje sėdėdavau, o dabar – prie televizoriaus. Beje, Kristinos sūnus Gasparas pasirūpino, kad matyčiau tą kanalą, kuriuo transliuojamos Eurolygos rungtynės. Po pastarųjų rungtynių su kroatais į tabletes numojau ranka – mostelėjau taurelę brendžio. Iš karto akyse tapo šviesiau“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo I.Kazlauskienė.

Čempionė be konkurencijos

Kraujotaką gerinančius ir kraujospūdį reguliuojančius vaistus, aspiriną I.Kazlauskienė geria taip, kaip paskyrė gydytojai. Jau 20 metų kasdien lašinasi į akis specialius lašus nuo glaukomos.

Moteris tikisi, kad greitai atgaus jėgas ir vėl eis kasdien pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru. Gerą orą pranašauja orchidėja, kuri pasitiko sugrįžusią iš ligoninės namo šeimininkę apsipylusi nepaprasto dydžio baltais žiedais.

„Mano charakteris toks, kad turiu būti tarp žmonių. Nuo jaunų dienų dalyvavau saviveikloje, o kai susibūrė Kovo 11-osios bendruomenė – jos renginiuose. Beje, dėl kompanijos aš ir motociklu jaunystėje važinėjau. Tai buvo gal prieš 60 metų. Žinoma, tais laikais mergina motociklininkė – neįprastas reginys. O jei dar motociklų krose dalyvauja ir tampa čempione? – suintrigavo I.Kazlauskienė ir čia pat kvatodama pridūrė: – Čempione tapau, nes nebuvo kitų dalyvių.“