Svarbu gyvenimo būdas

Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl dažno šios ligos nustatymo vėlyvose stadijose nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.

„Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl skirtingose pasaulio šalyse skiriasi sergamumo šia liga dažnis, kol kas negalima, tačiau manoma, kad prie to daug prisideda rizikos veiksnių paplitimas“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustinas Baušys.

Vienas iš žinomų skrandžio vėžio rizikos veiksnių yra mityba. Pastebima, kad šalyse, kuriose sergamumas skrandžio vėžiu didelis, populiarus gausiai sūdytas maistas. Tradiciškai lietuviai pratę valgyti daug rūkytų ir sūdytų mėsos produktų, o druska – gerai žinomas rizikos veiksnys, galintis prisidėti prie skrandžio vėžio vystymosi.

Pastebėta, kad šio vėžio stadija didėja vidutiniškai kas dvylika mėnesių. Kitaip tariant, nuo pirmosios iki ketvirtosios stadijos vėžys gali išsivystyti maždaug per ketverius metus.

Svarbūs ir kiti rizikos veiksniai, kuriuos bent iš dalies galime kontroliuoti koreguodami gyvenimo būdą. Visų pirma tai žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio – atsisakymas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota dieta, vartojant daugiau vaisių, daržovių ir skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Laikydamiesi šių skrandžio vėžio riziką mažinančių gyvensenos principų, sumažiname tikimybę susirgti ir kitomis ligomis.

Genetiškai paveldimi atvejai, anot gydytojo, sudaro tik nedidelę dalį visų skrandžio vėžio atvejų: „Pavieniai susirgimo atvejai šeimoje gali būti susiję su šiek tiek didesne nei įprasta rizika, tačiau to negalime vadinti paveldimu skrandžio vėžiu, – tokių atvejų, kai skrandžio vėžys nustatomas pacientui, kurio šeimoje jau yra sirgusių šia liga, pasitaiko maždaug 1 iš 10. Kad tai iš tiesų genetiškai paveldimas skrandžio vėžys, galime sakyti tuomet, kai žinomas konkretus už vėžį atsakingas genas, – tokie atvejai sudaro tik apie 1 proc. visų nustatomų skrandžio vėžio atvejų.“

Neišsiskiria: A. Baušio teigimu, pirma skrandžio vėžio stadija įprastai neturi simptomų arba jie būna būdingi kitoms ligoms, kaip, pvz., rėmuo ar pilvo skausmai. / NVC nuotr.

Su liga siejami simptomai

Iki pusės visų naujai Lietuvoje nustatomų skrandžio vėžio atvejų priskiriami pažengusiai ligos stadijai. Ankstyvosios stadijos skrandžio vėžys nustatomas retai – iki 15 proc. visų atvejų.

„Pirmoji skrandžio vėžio stadija įprastai neturi simptomų arba jie būna nestipriai išreikšti, nespecifiniai, būdingi kitoms ligoms. Juk kam šiais laikais nepasitaiko rėmens graužimo ar pilvo skausmų. Dažnu atveju kreiptis pagalbos į specialistus paskatina be priežasties krintantis svoris – vienas ryškiausių pažengusiam vėžiui būdingų simptomų“, – pasakoja abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Tarp kitų simptomų, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, gydytojas vardija apetito stoką, ankstyvą pilnumo jausmą pavalgius, atsirūgimus ar rėmens jausmą, pykinimą, vėmimą. Kartais, ypač tais atvejais, kai liga pažengusi, skrandžio vėžys diagnozuojamas, kai kraujuoja iš virškinimo trakto ar yra žarnyno nepraeinamumas.

Nors pažengusios stadijos nustatomų skrandžio vėžio atvejų skaičius skamba bauginamai, panaši situacija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų valstybėse, kuriose nevykdoma prevencinė skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Mityba: dažnai vartojant rūkytus ir gausiai sūdytus mėsos produktus ir kitą sūrų, nesveiką maistą didėja rizika susirgti skrandžio vėžiu. / freepik.com nuotr.

Tokią programą vykdo Pietų Korėja, Japonija ir Čilė – šalys, kuriose skrandžio vėžys itin dažnas. Tiesa, ES lygmeniu kovai su vėžiu pastaruoju metu skiriamas išskirtinis dėmesys, tad šių iniciatyvų kontekste jau vystomos diskusijos apie skrandžio vėžio prevencinės programos galimybes artimiausioje ateityje.

„Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje darbdavys ne tik privalo sudaryti sąlygas savo darbuotojams pasitikrinti, bet ir turi užtikrinti, kad jie dalyvaus skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Priešingu atveju darbdaviui bus skiriama bauda. Natūralu, kad dėl taikomos sistemos didžioji dalis skrandžio vėžio atvejų šioje šalyje nustatoma ankstyvojoje stadijoje. Atitinkamai žymiai skiriasi ir gydymo rezultatai. Deja, pasaulyje nėra šalių, kurios galėtų pasidžiaugti puikiais rezultatais gydant jau pažengusios stadijos skrandžio vėžį“, – sako A. Baušys.

Kad tai iš tiesų yra genetiškai paveldimas skrandžio vėžys, galime sakyti tuomet, kai žinomas konkretus už vėžį atsakingas genas, – tai sudaro tik apie 1 proc. visų nustatomų skrandžio vėžio atvejų.

Chirurgija – nepakeičiama

Skrandžio vėžį medikai įvardija kaip gana agresyvią ligą, tačiau atsakyti į klausimą, kaip greitai jis vystosi, sudėtinga – mokslu grįstų įrodymų kol kas nedaug.

„Keletas tokio pobūdžio tyrimų, kai gydymo atsisakę žmonės sutiko būti stebimi, atlikta Pietų Korėjoje. Pastebėta, kad šio vėžio stadija didėja vidutiniškai kas dvylika mėnesių. Kitaip tariant, nuo pirmos iki ketvirtos stadijos vėžys gali išsivystyti maždaug per ketverius metus“, – pasakoja NVC abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Nustatyti ankstyvosios stadijos skrandžio vėžį svarbu dėl gydymo efektyvumo: kuo mažiau liga yra pažengusi, tuo didesnė tikimybė žmogui pasveikti. Atliekant medicinos mokslo tyrimus, įprastai  fiksuojamas penkerių metų išgyvenamumo rodiklis. Po taikyto gydymo būtent tiek laiko stebima, ar liga neatsinaujino.

Pradėjus gydyti pacientą, kai jam nustatomas ankstyvosios stadijos skrandžio vėžys, išgyvenamumo rodiklis siekia daugiau kaip 95 proc. Sergant antrosios ar trečiosios stadijos skrandžio vėžiu, išgyvenamumo rodiklis yra mažesnis nei 50 proc. Nustačius ketvirtosios stadijos vėžį, gydymas įprastai skiriamas siekiant pailginti paciento gyvenimo trukmę.

A. Baušys pabrėžia, kad gydymo taktika kiekvienu atveju parenkama individualiai, daugiadalykių komandų, tačiau chirurgija kol kas yra pagrindinis ir vienintelis skrandžio vėžio gydymo būdas, leidžiantis ligoniams tikėtis visiškai pasveikti.

Padarinys: dažnu atveju kreiptis pagalbos į gydytojus žmones paskatina be priežasties krintantis svoris – vienas ryškiausių pažengusiam vėžiui būdingų simptomų. / freepik.com nuotr.

„Esant ankstyvai vėžio formai, dažniausiai taikomas tik chirurginis gydymas. Jo metu gali būti pašalinama dalis arba visas skrandis, taip pat netoliese esantys limfmazgiai. Nustačius antrosios arba trečiosios stadijos skrandžio vėžį, prieš chirurginį gydymą įprasta taikyti priešoperacinę chemoterapiją, kurios tikslas – sumažinti naviką, padaryti jį lengviau pašalinamą ir kartu gydyti slaptąsias mikrometastazes. Jeigu liga išplitusi, chirurginis gydymas nesiūlomas, išskyrus atvejus, kai juo siekiama palengvinti simptomus. Pavyzdžiui, kai navikas užspaudžia virškinimo traktą ir žmogui tampa sunku valgyti ar navikas kraujuoja“, – pasakoja A. Baušys.

Pietų Korėjoje darbdavys privalo sudaryti sąlygas savo darbuotojams ir užtikrinti, kad jie dalyvaus skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Priešingu atveju darbdaviui skiriama bauda.

NVC nuolatos vykdomi ir klinikiniai tyrimai – pacientams skiriamas inovatyvus medikamentinis gydymas, taikomos naujos chirurginės technikos. Dažnu atveju čia atliekamų klinikinių tyrimų rezultatai leidžia gydant vėžį taikyti reikšmingų naujovių.

„Kalbant apie chirurginį gydymą, galime pasiūlyti pacientams viską, ką siūlo pažangiausios pasaulio klinikos“, – sako A. Baušys.