Išvaržos kamuoja ir sportininkus, ir kunigus

Kėlė diskomfortą

"DiArchy" magui A.Gaičiūnui stuburo išvarža progresavo ir skausmai seniai nedavė ramybės.

"Stuburo diskų degeneracijai įtakos turėjo jo darbas, ir, matyt, daug atliktų akrobatinių šuolių, – apie savo pacientą A.Gaičiūną, jam sutikus, pasakojo neurochirurgas A.Špakauskas. – Ištyrus magnetinio rezonanso metodu buvo galima objektyviai įvertinti problemą. Nustatėme tarpslankstelinio disko išvaržą: į stuburo kanalą įsiveržusi disko dalis spaudė kojos nervą ir smarkiai trukdė gyvenimo kokybei."

Tačiau net ir nustačius išvaržą, operacija retai būtina. Pirmiausia taikomas konservatyvus gydymo būdas, t.y. reabilitacinės priemonės – mankštos, masažai, manualinė terapija ir vandens procedūros.

"Jei tai neduoda efekto, judesiai yra skausmingi, tai jautė Arvydas, operuojama. Jam atlikome klasikinę operaciją, – aiškino gydytojas B.Špakauskas. – Pašalinome išvaržą, kuri kėlė diskomfortą, ir atpalaidavome nervą."

A.Gaičiūnas jau po trijų dienų buvo išleistas iš Kauno klinikų. Dabar tęsiasi gijimo procesas: minkštųjų audinių žaizda įprastai sugyja per 10–15 dienų, stuburo kremzlės sutvirtėja per mėnesį. Pirmoji  mankšta atliekama jau antrą dieną po operacijos, pamažu krūviai didinami. Po savaitės prasideda reabilitacija, užgijus žaizdai – ir vandens procedūros.

Svarbūs požymiai

Kada būtina operuoti tarpslankstelinio disko išvaržą?

Pasaulyje ir Lietuvoje atliekama daug tokių operacijų, tačiau jos sudaro tik kelis procentus tarp žmonių, kenčiančių nugaros skausmus.

"Pas mane dėl išvaržų ateina konsultuotis įvairius gydymo metodus išbandę žmonės, tačiau jų operuoju tik iki 10 proc.", – B.Špakauskas taip pat pirmiausiai taiko gydymą.

Stuburas turi daugiau nei 30 slankstelių, tarp kiekvieno yra diskas, kuris gali formuoti išvaržą į kairę, dešinę ar centrą.

Įprastai nereikia operuoti, kai skauda neseniai, nestipriai, jei skausmas dominuoja tik nugaroje, bet ne kojoje, jei dėl šios problemos nešlubuojama, jei koja "nenutirpusi", jei padeda mankštos, pertraukos darbo metu, jei nėra ilgų, varginančių kelionių, jei būklė stabilizuojasi ar net pagerėja.

"Kai vystosi kojos paralyžius, kai silpsta kojos raumenys, pėdos, kojos linksta, šlubuojama, skauda itin smarkiai, o medikamentai padeda tik laikinai ar neefektyviai, – Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas aiškino, kada operacija neišvengiama. – Jei spaudžia ne į vieną, bet į visą nervų pluoštą, jei sutrinka dubens organų funkcijos, atsiranda šlapinimosi ir tuštinimosi problemos – reikia operuoti nedelsiant."

Padeda ir jogos pratimai

Kenčiant nugaros skausmus gydytojas rekomenduoja kompleksus įvairių pratimų, ilginančių ir tempiančių stuburą: tempimą ant skersinio, vertikalias mankštos pozas, vandens procedūras, taisyklingą plaukimą, pratimus, gerinančius laikyseną, stiprinančius nugaros raumenis ir pilvo presą, masažus.

Dabar madinga ir daugeliui padedanti joga?

"Žinoma, yra įvairių pratimų, ir nesakau, kad gerai užmegzti mazgą kojomis ant kaklo, – nusijuokė B.Špakauskas. – Tačiau jogą  rekomenduoju. Stuburą tempiančios ir nugaros raumenis stiprinančios jogos asanos labai naudingos. Tinka ir pilateso pratimai."

Turint išvaržą medikas nerekomendavo šuoliukų, pasišokinėjimų šokdyne, nes taip stuburas gniuždomas.

"Jei bėgiojate – būtinai su gera, tik bėgioti tinkama avalyne. Ir ne asfaltu, ne kietu paviršiumi – geriau žole, miške, smėliu, kur juntama amortizacija", – aiškino specialistas.

Tačiau ką žmonės daro blogai, jei po kai kurių operacijų vėl prasideda nugaros skausmai, atsiranda išvarža ir tenka grįžti ant operacinio stalo?

Tenka ir pakartoti

Ne viskas priklauso nuo gyvenimo būdo. Medikas pastebėjo, kad niekam negalima duoti šimtaprocentinės garantijos: genda automobiliai, susinešioja batai.

Kartais operaciją tenka pakartoti: statistiškai per penkerius metus, tai nesiekia kelių procentų žmonių, reikia operuoti toje pačioje vietoje.

"Stuburas turi daugiau nei 30 slankstelių, tarp kiekvieno yra diskas, kuris gali formuoti išvaržą į kairę, dešinę ar centrą", – teigė Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas.

Žmonių klaidos? Įtakos turi ir didelis antsvoris, ir aukštas ūgis – lieknų, aukštų žmonių jungiamasis audinys minkštesnis ir labiau pažeidžiamas. Neigiamai veikia hipodinamija – nuo nejudrumo sumažėjusi raumenų jėga, taip pat ilgalaikis sėdėjimas, ilgalaikis važiavimas automobiliu, nesustojant ir neprasimankštinant.

"Sėdėjimas – viena didžiausių apkrovų stuburui, todėl būtina daryti pertraukas, pavaikščioti, pasimankštinti, – pabrėžė medikas. – Gyvūnai laksto keturiomis ir beveik niekas jų, nebent ilgą kūną turintys taksai, neturi išvaržų. Beje, rėplioti keturiomis – labai naudingas pratimas."

Dabar labiau išlepę

Ar išvaržai įtakos turi mityba? Mokslininkų ir medikų nuomonė šiuo klausimu skiriasi.

"Problemų dėl išvaržos turi ir mokytojai, ir krovėjai, ir kunigai, ir sportininkai, ir ramūs, ir aktyvūs žmonės, – pastebėjo B.Špakauskas. – Galbūt statistiškai šiek tiek dažniau dėl to kenčia tolimųjų reisų vairuotojai ir šiek tiek aukštesni žmonės. Krepšininkai dažniau kenčia nei imtynininkai ar sunkumų kilnotojai."

Didelių skirtumų tarp vyrų ir moterų išvaržų daktaras nepastebėjo. Tačiau pripažino, kad pastaraisiais metais problemų dėl išvaržos kaskart vis daugėja daugelio pasaulio šalių gyventojams.

"Galbūt įtakos turi ir mityba. Seniau žmonės valgė primityvų maistą, bet laikėsi pasninko, patirdavo didesnį fizinį krūvį, – teigė B.Špakauskas. – Tiesa, vyresnės kartos žmonės ar mūsų senoliai kitaip suprato ir gyvenimo kokybę. Jei skaudėdavo, jie kentėdavo, teigdami, kad taip davė Dievas. Bet faktas – seniau žmonės būdavo kantresni, o dabar – labiau išlepę."