Gresia komplikacijomis
„Labai daug – daugiau nei pusė skyriuje gydomų pacientų – sergantys gripu. Kituose skyriuose irgi yra sergančių gripu. Saugumo sumetimais draudžiamas pacientų lankymas, nes virusas šiuo metu Lietuvoje labai paplitęs“, – kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vien praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 212 asmenų, registruota 10 mirties nuo šios ligos atvejų.
Nurodoma, kad mirę asmenys priklausė 50–59 m., 70–79 m. (2), 80–89 m. (5) ir vyresnių nei 90 m. (2) amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, septyni buvo nepasiskiepiję, du pasiskiepiję, vieno skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 infekcijos mirties atvejų per praėjusią savaitę neregistruota.
Pacientų amžiaus tendencijos dėl gripo komplikacijų jaučiamos ir Kauno ligoninėje. „Absoliuti dauguma mūsų pacientų, atvykusių dėl sunkių gripo komplikacijų, yra vyresnio amžiaus žmonės. Daugumos amžius viršija 70 metų. Labai didelė dalis yra vyresni nei 80 metų. Kai kuriems pacientams – daugiau kaip 90 metų“, – vardijo A. Mickienė, pridurdama, kad pacientų būklę apsunkina ir tai, kad dėl gripo jiems paūmėja jų lėtinės ligos.
Kaip nurodė NVSC, bendras šalies gyventojų sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę padidėjo ir pasiekė 1 459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginus su dar ankstesne savaite, jis gerokai šoktelėjo – buvo 1 280,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Anksčiau ir daugiau
Apžvelgdama šį sezoną Lietuvoje cirkuliuojančio gripo virusų sukeliamus simptomus ir pasekmes A. Mickienė sakė, kad iš ligoninėje gydomų pacientų galima spręsti, jog vyraujanti šiųmetė viruso atmaina yra panaši į ankstesnes.
„Ligoninėje lengvų atvejų nematome – tik komplikuotus. Daugiausia – su plaučių uždegimais“, – kalbėjo medikė. Ji įvardijo, kad šį sezoną Europoje ir Lietuvoje cirkuliuoja vadinamasis senasis sezoninis A (H3) virusas.
Absoliuti dauguma mūsų pacientų, atvykusių dėl sunkių gripo komplikacijų, yra vyresnio amžiaus žmonės.
„Jis yra su tam tikra mutacija. Po COVID-19 pandemijos tai yra pirmas sezonas, kai dominuoja gripas. Šiuo metu mūsų skyriuje nėra nė vieno paciento su COVID-19. Pernai dėl gripo pacientų buvo žymiai mažiau, dėl COVID-19 – daugiau. Šiemet situacija persisvėrė į gripo pusę. Kelerius metus gripo virusai plito silpniau, žmonės su juo rečiau susidurdavo, tad ir visuomenės imunitetas ne toks atsparus jam. Todėl šis gripo sezonas prasidėjo kur kas anksčiau nei įprastai ir gripo atvejų yra daug“, – dėstė profesorė.
Staigi pradžia
Pirmieji klasikiniai gripo požymiai – staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kaulų, raumenų skausmai. Paskui atsiranda sloga, kosulys, gerklės skausmas.
„Tačiau paminėti klasikiniai simptomai pasireiškia toli gražu ne visiems susirgusiems. Jauniems, sveikiems – taip. Bet vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema sureaguoja silpniau. Pablogėja žmogaus bendra savijauta, atsiranda kosulys ar dusulys. Tokiais atvejais sunku atskirti, čia gripas ar peršalimas“, – teigė A. Mickienė.
Ji pastebėjo, kad gyventojai mielai naudojasi vaistinėse prieinamais greitaisiais testais. Pridūrė, kad jeigu gripo testas yra neigiamas, po kelių dienų jį verta pakartoti, kad turėtume tikresnę informaciją.
Teigiamo atsakymo atveju vertėtų pasirūpinti ir savimi, ir kitais, primygtinai nurodė A. Mickienė. T. y., likti namuose, o vykstant į gydymo įstaigą dėvėti kaukę.
Jeigu pacientas jauno amžiaus, nepriklauso rizikos grupei, gydymas – simptominis. Vaistai kūno temperatūrai mažinti, jei ši viršija 38,5 °C.
Pernai dėl gripo pacientų buvo žymiai mažiau, dėl COVID-19 – daugiau. Šiemet situacija persisvėrė į gripo pusę.
„Yra priešvirusiniai vaistai, bet jie yra receptiniai, skiriami šeimos gydytojo. Šiuo metu šių vaistų tiekimas sutrikęs, jų poreikis didelis. Ne visose vaistinėse jų yra. Tikėkimės, kad šie tiekimo sutrikimai – laikini“, – kalbėjo gydytoja.
Būklei sunkėjant ir nepavykstant numušti aukšto temperatūros, kamuojant intensyviam kosuliui, dusuliui, neverta delsti – patariama kreiptis į medikus. Tuomet tikrinama plaučių būklė, atliekamas kraujo prisotinimo deguonimi tyrimas ir t. t. Reikalui esant, gydymas tęsiamas ligoninėje.
Kaip nesusirgti?
„Gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris kvėpuodamas į aplinką iškvepia ir virusą. Kitaip niekaip neužsikrėsi“, – aiškino A. Mickienė.
Vienas receptų kaip neužsikrėsti – vengti masinių susibūrimo vietų, ypač tokių, kur sunku išlaikyti reikiamą atstumą nuo kito žmogaus.
Šiuo metu, kai sergamumas gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis yra didelis, labai svarbus asmens higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas: prisidengti burną ir nosį, naudoti vienkartines nosines, panaudojus – iš karto išmesti.
Svarbu dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti veido, vengti liesti paviršius, kurie gali būti užteršti, reguliariai vėdinti patalpas ir jas valyti drėgnuoju būdu.
Labiausiai virusą platina tie, kuriems pasireiškia silpni simptomai. Tuomet mažiau saugomasi ir daugiau išplatinama užkrato.
Sergančiųjų primygtinai prašoma likti namie, nesilankyti viešosiose erdvėse. Jeigu prireikia jose lankytis, būtina dėvėti kaukę, laikytis saugaus atstumo.
Daugeliui kyla klausimas, kiek laiko sergantysis gripu gali platinti virusą? Medikai atsako: tol, kol jam pasireiškia klinikiniai požymiai, maždaug 5–7 d. Vyresnio amžiaus žmonės ar tie, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, užkratą gali platinti ilgiau.
„Inkubacinis gripo laikotarpis – labai trumpas. Simptomai pasireiškia jau po dienos ar dviejų nuo užsikrėtimo. Bet, būklei pagerėjus, greitai mažėja ir sergančiojo į aplinką išskiriamo viruso kiekis“, – aiškino medikė.
A. Mickienė primena, kad dar viena prevencinė priemonė, didinanti tikimybę nesusirgti, o susirgus – lengviau persirgti, – vakcina.
(be temos)
(be temos)
(be temos)