Plyšus pagrindinei organizmo kraujagyslei du trečdaliai ligonių miršta per 10 minučių, pusė operuotųjų dėl šios ligos taip pat neišgyvena. Liga neturi simptomų, jai trūksta medikų ir potencialių ligonių dėmesio.

Yra dvi dalys

Prieš metus Kauną pribloškė vienos gydymo įstaigos vadovo staigi mirtis, kurios priežastis buvo pilvo aortos aneurizma. Praėjusį rudenį staiga mirė vieno Kauno universiteto mokslininkas. Jo šeimoje – daug medikų, tačiau niekas net neįtarė, kad šeimos galva serga mirtina liga.

Užvakar 79-ąjį gimtadienį minėjęs kaunietis Algirdas Klimas – laimės kūdikis. Pilvo aortos aneurizma – liga, nuo kurios miršta labai daug žmonių, jam buvo diagnozuota pačiu laiku, nors ir visai netikėtai.

Aortos aneurizma vadinama liga, kai išsiplečia, trūkinėja ir plyšta didžiausia žmogaus organizmo kraujagyslė. Ja teka arterinis kraujas iš širdies į visas kūno dalis ir organus. Aorta skirstoma į dvi dalis: krūtinės ir pilvo. Pirmosios dalies patologija žinoma plačiau ir diagnozuojama daug dažniau, o pilvo aortos išsiplėtimas tebėra paslėpta tiksinti bomba.

Specialiai niekas netiria

"Kiekvienas specialistas rūpinasi savo srities ligomis. Tačiau pilvo aortos specialistų nėra, ultragarsu tiriant krūtinės aortą retai pažiūrima žemiau, į pilvo sritį", – pirmąją priežastį, kodėl pavėluotai diagnozuojama ir neretai mirtina tampa ši liga, nurodė Kauno Kalniečių poliklinikos Specialistų skyriaus vedėja Roma Leikuvienė.

Gydytoja įsitikinusi, kad į šeimos gydytojo pareigas turi būti įtrauktas gyventojų, priskirtinų rizikos grupei dėl šios ligos, profilaktinis patikrinimas. Tuomet pilvo aortos aneurizma būtų diagnozuota dar neplyšusi ir gyvybę būtų galima išgelbėti.

"Ištirti pilvo sritį ultragarsu dėl galimo pilvo aortos išsiplėtimo privalu kiekvieną vyresnį kaip 60 metų amžiaus žmogų. Pakanka vieno vienintelio tyrimo visam gyvenimui", – pabrėžė Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas Nerijus Aleksynas.

Nustatyta visai atsitiktinai

Kauniečiui A.Klimui aortos aneurizma buvo diagnozuota visai atsitiktinai, ieškant staiga apėmusio kojų paralyžiaus priežasties. Tiriant stuburą kompiuterinės tomografijos metodu paaiškėjo, kad išsiplėtusi ir pilvo, ir krūtinės aorta. Pastarosios diametras buvo daugiau kaip 6 cm, o norma – 2 cm. Pilvo aorta buvo ne tik keturis kartus platesnė nei norma, bet ir atsisluoksniavusios jos sienelės. Tai labai pavojinga, nes aorta galėjo plyšti bet kada.

"Du trečdaliai ligonių, kuriems plyšta aortos aneurizma, miršta nepasiekę ligoninės, o iš operuotųjų miršta beveik pusė", – juodąją statistiką pateikė medicinos mokslų daktaras N.Aleksynas.

A.Klimui nustačius grėsmingos ligos diagnozę, jis buvo operuotas praėjus pusmečiui. Tiek laiko reikėjo laukti stento – dirbtinio aortos protezo, įvedamo endoskopu. Per tą laiką ligonio būklė buvo įdėmiai sekama. Ji tampa grėsminga, jei per metus aorta išsiplečia 1 cm. Žinant problemą reguliuojamas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje. Padidėję šie rodikliai gali būti aortos išsiplėtimo priežastimi.

"Laukėme stentų, nes atviros operacijos rizika būtų buvusi labai didžiulė. Ją kėlė ligonio amžius, nutukimas, nesveika širdis", – pakomentavo Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička.

Gali pakenkti vaisingumui

A.Klimui reikėjo atlikti dvigubą operaciją: širdies ir pilvo aortos. Operacijos, kai atveriama krūtinės ląsta ir pilvas, atliekamos jauniems ir stipriems ligoniams. Išsipūtusi pilvo aneurizmos dalis pakeičiama sintetiniu kraujagysliniu protezu, kuris yra prisiuvamas prie sąlyginai sveikų arterijų dalių. Toks protezas ir pats operacinis metodas daug pigesnis, bet ligonis sunkiau jį pakelia.

Endovaskulinis stentavimas yra minimaliai organizmą žalojanti procedūra. Stentas per nedidelį pjūvį kirkšnies srityje įvedamas į klubinę arteriją ir nustumiamas iki plyšusios ar išsiplėtusios aortos dalies.

Taip implantuotą stentą reikia stebėti, kad jis nepasislinktų, neišsivystytų antrinė aneurizma, nesusidarytų trombų. Dėl to praėjus mėnesiui po operacijos, po pusmečio ir metų reikia atlikti tyrimus kompiuterinės tomografijos metodu.

"Jauniems žmonėms toks dažnas tyrimas gali pakenkti vaisingumui. Tai dar viena priežastis, dėl kurios jaunesni ligoniai operuojami senuoju atviro pjūvio metodu", – paaiškino mokslų daktaras L.Velička.

Atviro pjūvio metodu implantuoto kraujagyslinio protezo taip įdėmiai sekti nereikia.

Jei endoskopu implantuotas stentas per metus nesukelia problemų, vėliau pakanka tyrimo ultragarsu kartą per metus. A.Klimas operuotas 2008-ųjų pabaigoje, todėl neseniai jam atliktas paskutinis tyrimas kompiuterinės tomografijos metodu.

"Stentas – vietoje, jokių problemų nekilo, paciento sveikata gera", – pakomentavo gydytojas N.Aleksynas.

Kai įtariama kitkas

Gydytojai pasakojo savo pacientų istorijų, liūdnų ir laimingų. Jų skaičius, deja, vienodas, nors širdies ir kraujagyslių chirurgai gali išgelbėti ligonio gyvybę. Labai svarbu laikas, per kurį suteikiama chirurginė pagalba, išsiplėtusios aortos diagnozavimas ir sekimas, profilaktika ir dėmesys rizikos veiksniams.

Vienas kauniečių gydytojų kolega, dirbęs mažame Žemaitijos miestelyje, rūkė, nevengė alkoholinių gėrimų. Tai galėjo būti aortos plyšimo priežastimi. Kai staiga tai atsitiko, ligonis pajuto baisų karštį ir jį ištiko koma. Dukra, medikė, įtarė ligos diagnozę. Ligonis buvo nuvežtas į Klaipėdą, iš ten pervežtas į Kauną ir operuotas, deja, buvo praėję per daug laiko. Kraujas buvo išsiliejęs į žarnyną.

"Plyšus aortai visas kraujas gali ištekėti per 10 min. Dėl to ligonis miršta", – konstatavo medicinos mokslų daktaras L.Velička.

Mirusio kauniečio mokslininko artimieji negali susitaikyti su netektimi dar ir dėl to, kad, ligoniui ūmiai susirgus, greitosios pagalbos medikai įtarė širdies smūgį. Dėl to jie darė dirbtinį kvėpavimą, spaudė krūtinės ląstą ir sukėlė dar didesnį kraujavimą.

Pilvą gali skaudėti dėl inkstų, kasos uždegimo, tulžies pūslės ligų, apendicito. Tai gali suklaidinti net ir medikus. Kauno klinikų specialistai pasakojo apie kuriozinius atvejus, kai rajonų ligoninių chirurgai, dėl pilvo skausmų įtarę apendicitą ir jį operuodami pamato, kad kalta ne aklosios žarnos kirmėlinė atauga, o išsiplėtusi pilvo aneurizma. Tada kviečia angiochirurgus iš Kauno.

"Tokių operacijų patirties mūsų kolegos, dirbantys rajonų ligoninėse, neturi, todėl jų visai neatlieka", – paaiškino Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas L.Velička.

Lietuvoje per metus pilvo aortos aneurizma plyšta maždaug 40 žmonių. Tačiau ligonių, kurių aorta išsiplėtusi, yra neabejotinai daugiau, įsitikinę medikai. Ne visiems mirusiesiems atliekama autopsija ir nustatoma tiksli mirties priežastis, o ja neretai gali būti būtent aortos aneurizma. Manoma, kad aorta gali būti išsiplėtusi maždaug 2 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šia liga kasmet suserga apie 700 žmonių.

Saugotis ir tikrintis

"Ligoniai nesilaiko dietos, valgo tai, kas skanu, nekreipdami jokio dėmesio į tai, kas sveika ir kas ne. Ne visi sergantieji cukriniu diabetu seka cukraus kiekio kraujyje rodiklius, ne visi, kurių kraujospūdis aukštas, geria vaistų", – sergamumo priežastis vardijo Kalniečių poliklinikos 2-osios pirminės asmens sveikatos priežiūros klinikos vyresnioji specialistė Violeta Platūkienė.

Mūsų šalyje vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Pagal ją Kalniečių poliklinikos pacientams ne tik atliekami įprasti kraujo ir širdies tyrimai, bet ir specialia aparatūra matuojamas slėgis aortoje, kraujagyslių elastingumas, skaitomos paskaitos apie širdies ir kraujagyslių ligas. Gydytoja R.Leikuvienė pabrėžė, kad neretai per vieną dieną sunkias širdies ir kraujagyslių ligas įtaria ne vienam ligoniui. Šiomis ligomis serga vis jaunesni žmonės.

Kauno klinikų gydytojas L.Velička paaiškino, kad šeimos gydytojas, apčiuopęs pulsaciją paciento pilve, arba echoskopuotojas, įtaręs aortos aneurizmą, turi siųsti ligonį konsultuotis pas kraujagyslių chirurgą. Jos teikiamos Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje.

"Aorta pirmiausia tiriama ultragarsu. Jei randama pakitimų ir reikia detalesnio ištyrimo, taikomas kompiuterinės tomografijos metodas, kuris puikiai parodo ne tik pačią aortą, bet ir visas nuo jos atsišakojančias kraujagysles, aplinkines struktūras. Šis tyrimas taip pat dažniausiai atliekamas įtariant gresiantį aortos plyšimą, nes subtilių pakitimų ultragarsu galima ir nepastebėti, ypač jei pacientas yra stambus. Kaip atsitiktinis radinys pilvo aortos aneurizma per mėnesį aptinkama maždaug dviem ligoniams", – darbo patirtimi pasidalijo Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos gydytojas Antanas Jankauskas.

Ir pridūrė, kad ši liga – kaip parako statinė, todėl pasitikrinti, ar aorta neišsiplėtusi, tikrai būtina.

Palyginkime: sveika ir išsiplėtusi pilvo aorta.

„Medtronic“ nuotr.

Kas yra aneurizma

Tai lokalus arterijos išsiplėtimas, kai jos spindis padidėja daugiau nei 50 proc. Normalus pilvo aortos diametras yra 1,19 – 2,69 cm. Kai jis didesnis nei 3 cm, galima diagnozuoti aneurizmą. Pagal lokalizaciją žmogaus organizme aneurizmos dažniausiai nustatomos pilvo aortoje – 65 proc.

Skaičiai ir faktai

Tai labai pavojinga liga, nes dažnai aneurizmos plyšta ir sukelia ligonio mirtį. JAV plyšusi pilvo aortos aneurizma yra 15-oje vietoje dažniausiai mirtį sukeliančių ligų sąraše. Plyšus pilvo aortos aneurizmai 60 proc. ligonių miršta nepasiekę ligoninės, iš operuotųjų išgyvena 40–50 proc. Operuojant išsiplėtusią, bet dar neplyšusią pilvo aortos aneurizmą mirtingumas siekia 1–5 proc. Pagrindinis faktorius, leidžiantis prognozuoti, kad plyšo pilvo aortos aneurizma, yra diametras. Kai jis mažesnis nei 5 cm, plyšimo tikimybė per vienus metus yra 3 proc.; kai diametras 5,5–5,9cm – 9 proc., 6–6,9 cm – 10 proc., 7 cm ir daugiau – 33 proc., didesnis nei 8 cm – 30–50 proc. Kiti veiksniai – sparčiai didėja pilvo aortos diametras, rūkymas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, šeiminė anamnezė, hipertenzija.

Priežastys

Amžius, vyriška lytis, paveldėjimas, rūkymas, per didelis kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, kraujagyslių ligos yra aneurizmos rizikos faktoriai. Vyrams pilvo aorta išsiplečia 2–6 kartus dažniau nei moterims. Aneurizma vyrams pradeda vystytis nuo 50 metų, moterims – 10 metų vėliau. Šiuo metu vienos aiškios priežasties, kodėl vystosi pilvo aortos aneurizma, nėra. Manoma, kad tai – aterosklerozės sukelta pilvo aortos sienelės degeneracija, kuri susijusi su kolageno ir elastino kiekio sumažėjimu ir jų skaidulų struktūrų persiorganizavimu įvairiuose pilvo aortos sieneles sluoksniuose. Yra duomenų, kad pilvo aortos aneurizma gali formuotis dėl autoimuninio mechanizmo, nes jos sienelėje dažnai randama imunoreaktyvinių baltymų, kurių labai retai randama krūtinės aortos aneurizmos atveju. Uždegimo zonoje dažnai nustatomas mikroorganizmas – chlamidija pneumonija. Manoma, kad ji skatina pilvo aortos aneurizmos vystymąsi. Patologiniai procesai vyksta net ir ląstelėse.

Simptomai

Pilvo aortos aneurizma – besimptomė liga, todėl ją sunku nustatyti. Ligoniai paprastai skundžiasi pulsavimu pilve arba patys užčiuopia pulsuojančią audinių masę. Retais atvejais galimas ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai. Simptomai pajaučiami aneurizmai plyšus ar staiga didėjant jos diametrui. Jei aneurizma plyšta pilvo sienos link, vyrauja didelio nukraujavimo ir hemoraginio šoko simptomai. Plyšus užpakalinei sienelei (tai būna 80 proc. atvejų) vargina nugaros skausmai, plintantys į šoną ar kirkšnies sritį. Plyštant ligonis gali trumpam netekti sąmonės.

Diagnostika

Pilvo palpacija, esant aortos diametrui 3–3,9 cm, aneurizma nustatoma 29 proc. atvejų, esant pilvo aortos diametrui 4–4,9 cm – 50 proc. atvejų, o kai pilvo aortos diametras yra 5 cm ir daugiau – 75 proc. atvejų. Galima paklaida nutukusiems ir labai liesiems žmonėms.

Ultragarsinis pilvo tyrimas rekomenduojamas nuo 50–55 metų, jei yra šeiminė anamnezė. Visus tikrinti dėl pilvo aortos aneurizmos rekomenduojama nuo 60–65 metų.

Gydymas

Atvira operacija – šuntavimas su kraujagysliniu protezu. Indikuotina jauniems palyginti sveikiems ligoniams.

Endovaskulinė operacija – aortos ir klubinių arterijų stentų implantacija. Indikuotina ypač seno amžiaus ligoniams su gausia sunkia gretutine patologija ir ilga gyvenimo tikimybe, tinkama stentavimui pilvo aortos anatomija.

Konservatyvus gydymas skiriamas ligoniams, kurie serga labai sunkiomis ir daug gretutinių ligų bei kurių gyvenimo tikimybė trumpa, kai sėkmingos operacijos tikimybė nulinė.

Stentavimo procedūra

Stentas – rankų darbo gaminys. Jo karkasą sudaro metalinių sijų tinklas, iš vidaus išklotas austa poliesterine medžiaga. Jo kaina – nuo 10 tūkst. litų. Stentas sukurtas išsiplėtusiai pilvo aortos daliai pašalinti iš kraujotakos ir susilpnėjusiai aortos sienelei sustiprinti. Tai maksimaliai sumažina riziką plyšti pilvo aortos aneurizmai ir sukuria naują taką arteriniam kraujui tekėti. Stentas implantuojamas į pilvo aneurizmos vidų su pagrindiniu kateteriu, kuris įkišamas per kirkšnių srities pjūvius, vedamas per klubinę arteriją. Pagrindinis kateteris yra ilgas vamzdelis. Nuneštas į reikalingą vietą stentas lėtai atlaisvinamas ir fiksuojamas prie aortos sienelių. Nuo kraujo tėkmės stentas išsiplečia iki fiksuoto diametro, kateteris ištraukiamas ir išmetamas. Stentavimo procedūra gali būti atliekama taikant regioninę, bendrinę ar vietinę nejautrą, stebint kateterio eigą prie jo pritvirtintu endoskopu.

Indikacijos skubiai konsultuotis

Kojų ar sėdmenų srities skausmas, aptirpimas, sustirimas, atšalimas ar silpnumas.

Bet kokio tipo skausmas nugaroje, krūtinėje, pilve ar kirkšnių srityje.

Galvos svaigimas, alpimas, širdies greitas plakimas ir permušimai, staigus silpnumas.