Daugeliui maga pamatyti egzotiškus kraštus, ypač per atostogas, kurių sezonas jau prasideda. Deja, vieni pamiršta, kad vykstant į juos reikėtų pasiskiepyti, kiti bijo praverti skiepų kabineto duris. Pokalbis apie tai – su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docente, infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančoriene.

– Esate viena iš nedaugelio Lietuvoje kelionių medicinos specialistų. Vadinasi, rūpinatės keliautojų sveikata?

– Dėl tarptautinių kelionių bumo prireikė kompetentingų specialistų, kurie domėtųsi epidemiologine užkrečiamųjų ligų situacija pasaulyje, gebėtų prieš keliones turistams parinkti tinkamas profilaktikos priemones ir juos konsultuoti, kai šie sunegalavę parvyksta namo.
1991 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įsteigta Tarptautinė kelionių medicinos draugija, kuri šiuo metu vienija 2600 narių iš 80 pasaulio šalių. Ši specializacija reikalauja papildomų žinių, todėl draugija organizuoja egzaminus kelionių medicinos specialisto sertifikatui gauti.
2011 m. išlaikiusi egzaminą gavau šį sertifikatą. Mano žiniomis, Lietuvoje daugiau nėra šios srities specialistų. Esu infekcinių ligų gydytoja, todėl papildoma kelionių medicinos specializacija man – labai įdomi sritis. Dalį savo darbo laiko skiriu keliautojų konsultacijoms ir gydytojams mokyti kelionių medicinos srityje.

– Kokie yra pagrindiniai skiepai?

– Vakcinos keliautojams skirstomos į tris grupes. Vienos jų privalomos, pavyzdžiui, vakcina nuo geltonojo drugio, kitos yra rekomenduojamos – nuo vidurių šiltinės, hepatito A, erkinio, japoniškojo encefalito, poliomielito, choleros, pasiutligės, meningokokinės infekcijos ir kitų bei rutininės – nuo difterijos ir stabligės, hepatito B, gripo, pneumokokinės infekcijos.

– Jau greitai lietuviai krausis kuprines, lagaminus ir leisis į keliones po platųjį pasaulį. Nuo kokių ligų patariate pasiskiepyti?

– Kiekvienoje šalyje įvairių užkrečiamųjų ligų sukėlėjai gali būti skirtingai paplitę. Vakarų Afrikoje yra didelė rizika užsikrėsti vidurių šiltine, maliarija, šistosomiaze, geltonojo drugio ir kitomis virusinėmis infekcijomis, galinčiomis sukelti sunkią ligą.

Azijoje didelė rizika užsikrėsti bakterinėmis ir parazitinėmis žarnyno infekcijomis, pasiutlige. Rytinėje Pietų Amerikos pakrantėje yra rizika užsikrėsti Dengė karštlige ir kitomis ligomis.

Keliaujant į egzotiškus kraštus kiekvienam turistui naudinga pasitarti su gydytoju dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos. Net keliaujant į Turkiją, Egiptą ar kitas Viduržemio jūros baseino šalis nesunkiai galima užsikrėsti hepatito A virusu, o grįžus namo dėl geltos ir ūmaus kepenų uždegimo atsidurti ligoninėje. Pasiskiepijus nuo hepatito A, to galima išvengti.
Skiepai nuo maliarijos kol kas nesukurti, todėl vykstant į šalis, kuriose yra rizika užsikrėsti šia infekcija, rekomenduojamos tabletės. Rizika užsikrėsti maliarija yra Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Didžiausia rizika užsikrėsti tropine maliarija – Pietų Amerikoje, Amazonės džiunglių regione, ir Vakarų bei Centrinėje Afrikoje.

– Tarkim, smalsus turistas vyksta į Afriką ir planuoja ten užsibūti kelis mėnesius. Prieš kiek laiko jis turėtų pasiskiepyti nuo geltonojo drugio?

– Bent jau prieš keturias savaites. Ruošiantis ilgesnei kelionei (kai kurie žmonės į Afriką ar Pietų Ameriką išvyksta 2–3 metams), geriausia į kelionių medicinos specialistą kreiptis net prieš pusmetį. Jeigu reikia, žmogus gali būti skiepijamas ne viena, o keliomis vakcinomis, kurios turėtų tarpusavyje derėti.

Jei iki kelionės pradžios yra daugiau laiko, galima pasirinkti įprastą skiepijimo schemą. O jei laiko mažai, tenka skiepyti pagreitintai – vienu metu įšvirkščiama daugiau vakcinų.Pavyzdžiui, žmogus gali būti paskiepytas nuo difterijos, stabligės ir poliomielito, geltonojo drugio infekcijos, vidurių šiltinės ir virusinių A bei B hepatitų.

Tam, kad susiformuotų visavertis imunitetas hepatito B virusui, žmogų reikėtų paskiepyti tris kartus. Jei neskubama, vakcina įskiepijama per 6 mėnesius, o jei laiko iki kelionės liko nedaug, tai padaryti tenka per 21 dieną.

– Ar vykstantiesiems į Aziją reikėtų pasiskiepyti nuo geltonojo drugio?

– Ten nėra rizikos užsikrėsti geltonuoju drugiu, todėl nereikia jokių privalomų skiepų. Užtat yra rizika užsikrėsti hepatito A virusu, vidurių šiltine, Dengė karštlige, amebiaze ir kitomis žarnyno infekcijomis. Į Tailandą keliaujantys sekso turistai turėtų prisiminti, kad lytiniu keliu perduodama visa puokštė infekcijų – hepatito B, sifilio, gonorėjos, ŽIV. Todėl prieš tokią kelionę vertėtų pasiskiepyti nuo hepatito B.

– Kaip elgtis asmenims, kurie renkasi paskutinės minutės kelionę?

– Galima pasiskiepyti ir likus kelioms dienoms iki kelionės. Jei ji truks dvi tris savaites, imunitetas susiformuos tuo laikotarpiu. Tačiau tarptautinis geltonojo drugio vakcinos įskiepijimo sertifikatas įsigalioja tik po 10 dienų. Tai – vienintelė privaloma vakcina, kurios skiepo įrodymo gali būti pareikalauta vykstant į kai kurias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis. Taigi pavėlavus pasiskiepyti, turistas į jas gali būti neįleistas.

– Nuo ko reikėtų pasiskiepyti vykstant į Europos šalis? Kuri šalis infekcijų požiūriu šiuo metu pavojingiausia?

– Nėra tokių – pavojingiausių. Jei kelionėje žmogus turės seksualinių santykių su sekso darbuotojais, rizikuoja užsikrėsti ne tik sifiliu, gonorėja, chlamidioze, bet ir hepatito B, Herpes virusais bei ŽIV. Jeigu vaikščios po miškus Vokietijoje, gali įsisiurbti erkė ir užkrėsti erkinio encefalito virusu ar Laimo berelioze. Prancūzijoje skanaujant termiškai neapdorotų moliuskų ir kitų jūros gėrybių galima užsikrėsti hepatitu A. Bet šiomis infekcijomis galima užsikrėsti ir niekur neiškeliant kojos iš Lietuvos.

– Žmogus ateina į skiepų kabinetą, pasako, į kurią šalį vyksta. Kaip jam parenkami skiepai?

– Individualiai, nes visiems vienodo recepto nėra. Aptariamas kelionės maršrutas, trukmė, metų laikas, kada bus keliaujama, infekcinių ligų grėsmė toje šalyje. Atsižvelgiama į keliautojo sveikatos būklę, amžių, persirgtas ligas. Tuomet aptariamas skiepų, maliarijos ir kitų profilaktikos priemonių planas.

– Į kurią kūno vietą žmogus skiepijamas?

– Į ranką, deltoidinio raumens sritį, tarp peties ir alkūnės. Jei vienu metu švirkščiamos kelios skirtingos vakcinos, jos turi būti įskiepytos į skirtingas vietas. Tada skiepai švirkščiami į abiejų rankų deltoidinius raumenis ir į šlaunies raumenį.

– Ne kiekvienas organizmas gerai reaguoja į skiepus. Kokios būna reakcijos?

– Kiekvienam žmogui gali pasireikšti skiepų sukeltas nepageidaujamas šalutinis poveikis.

Dažniausios skiepų sukeltos šalutinės reakcijos yra vietinės – ta vieta, kur įšvirkšta vakcina, parausta, patinsta, ją skauda. Kartais gali pasireikšti bendro pobūdžio šalutinis poveikis, pavyzdžiui, galvos skausmas, karščiavimas ar tiesiog bloga savijauta. Alerginė reakcija gali pasireikšti nebūtinai paraudimu ar bėrimu – žmogus gali dusti, krenta kraujospūdis. Žmonių nusiskundimai, esą, po skiepo jie susirgo – tai jokia liga, o povakcininė reakcija, kuri dažniausiai praeina per kelias dienas.

Labai retai po skiepo įšvirkštimo gali pasireikšti alerginė anafilaksinė reakcija. Jautrumą konkrečiai vakcinai galima nustatyti tik ją įšvirkštus.