Patikimų duomenų nėra

Hemorojus – išangės srities kraujagyslinių audinių padidėjimas ir nuslinkimas žemyn. Sveiko žmogaus šie audiniai yra išangės kanale nematomi, nejaučiami, neapčiuopiami. Tačiau nuolatos ilgai stanginantis jie nuslenka žemyn ir atsiduria išorėje.

„Hemorojus – vienas dažniausių negalavimų, galintis kamuoti įvairaus amžiaus žmones. Tačiau labai patikimų duomenų, kiek žmonių juo iš tiesų serga, nėra, nes ne visi susirgę arba pajutę diskomfortą asmenys kreipiasi į gydytojus. Dalis kreipiasi į vaistininkus, gydosi savarankiškai. Tačiau ne kiekvienas diskomfortas išangės srityje iš tiesų yra hemorojus. Yra ligų, kurios sukelia panašų, o kartais net didesnį diskomfortą nei hemorojus. Tai išangės įplėša, fistulės, polipai, karpos, išangės niežulys ir kt. Visos šios ligos gydomos kitaip nei hemorojus, todėl labai svarbu jas diagnozuoti teisingai“, – pastebi Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus.

Prof. Tomas Poškus. / Santaros klinikų nuotr. 

Ne specialistui hemorojų lengva supainioti ir su storosios arba tiesiosios žarnos vėžiu.

„Dauguma išangės srityje atsirandančių mazgelių, darinėlių yra nepiktybiniai. Tačiau dalis jų gali būti piktybiniai ar net vėžys. Specialistui atskirti vieną nuo kito nesudėtinga, tačiau žmogus gali lengvai supainioti. Signalas, verčiantis sunerimti – išangės srityje atsirandantys dariniai, trukdantys tuštintis, ir kraujas išmatose. Vizitas pas gydytoją tokiu atveju būtinas“, – profesoriaus teigimu, toks vizitas suteiks dvasios ramybės, o kartais ir gyvenimo komfortą, nes nebeliks nemalonių simptomų.

Dėl ko susergama?

Išangės audiniams pradėjus leistis žemyn ir išvešėjus, žmogus po tuštinimosi išangės srityje paprastai pastebi tam tikrą darinį arba (ir) kraują. Gali susiformuoti ir vadinama perianalinė trombozė – skausmingas mazgelis išangės srityje.

„Taigi, su hemorojumi susiję trys dalykai: audinių iškritimas, kraujavimas ir trombozė. Paskui atsiranda kiti nemalonių simptomų: perteklinių odos raukšlių išangės srityje, gana sunkiai gydomas niežulys, galintis tęstis mėnesius ar metus“, – užsimena T. Poškus.

Hemorojaus priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Įgimta priežastis – silpnesnis jungiamasis audinys. Toks audinys lengviau leidžiasi žemyn. Įgytos priežastys atsiranda dėl gyvenimo būdo. Tai sėdimas darbas, ilgas stanginimasis, ilgas sėdėjimas ant unitazo apskritai.

Ant unitazo reikėtų sėdėti ne ilgiau kaip 3 minutes. Naršymas mobiliajame telefone, laikraščių skaitymas neturėtų tapti laiko praleidimo būdu tualete.

„Kai tenka ilgai stangintis, sukuriamas didelis mechaninis slėgis, kurio metu išangės audinys yra spaudžiamas žemyn. Jei tai trunka trumpai, 1–3 minutes, nieko tokio, tačiau jei tai trunka 10–15 minučių ir kelis kartus per dieną, žmogus gali nevalingai pats sau sukelti hemorojų. Įgimtų hemorojaus priežasčių nepanaikinsime, tačiau sunkesnio tuštinimosi, ilgo stanginimosi galima išvengti sureguliavus mitybą, valgant daugiau vaisių, daržovių, geriant pakankamai skysčių. Tada viduriai nebus kieti, žmogui nereikės ilgai vargti tualete ir kils mažesnė rizika susirgti hemorojumi“, – aiškina T. Poškus.

Anot gydytojo, hemorojų skatina ir sėdimas gyvenimo būdas. Mat sėdint susidaro nemažas slėgis tiesiojoje žarnoje, dėl to jos audiniai stumiami lauk. Tačiau šis sėdėjimas neturi tokios didelės įtakos, kokią turi sėdėjimas tualete.

„Ant unitazo reikėtų sėdėti ne ilgiau kaip 3 minutes. Naršymas mobiliajame telefone, laikraščių skaitymas neturėtų tapti laiko praleidimo būdu tualete. Mobilusis telefonas apskritai turėtų likti už tualeto ribų. Įrodyta, kad sutrumpinus laiką, praleidžiamą ant unitazo, galima sumažinti hemorojaus simptomus ir jo progresavimą“, – pastebi T. Poškus.

Svarbi apžiūra

Kai kuriais atvejais hemorojus gali būti paveldimas, tačiau gydytojas atkreipė dėmesį, kad iš tėvų mes ne tik paveldime genus, bet ir labai anksti perimame kai kuriuos įpročius. Todėl gali atrodyti, kad liga paveldėta, tačiau iš tiesų ji gali kilti dėl iš tėvų perimtų įpročių: nesveikos mitybos, ilgo sėdėjimo tualete ir pan.

Jei išvešėja išangės audiniai arba išmatose atsiranda kraujo, žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis arba pats paskirs gydymą, arba parašys siuntimą pas gydytoją proktologą.

Tyrimas tokiu atveju nesudėtingas: žmogus apklausiamas, nustatomi ligų rizikos veiksniai, apžiūrima išangės sritis. „Jei lankotės pas gydytoją koloproktologą, atliekama anoskopija – apžiūra specialiu vamzdeliu. Tada išangės sritis apžiūrima šiek tiek giliau, įvertinami pakitimai. Po anoskopijos, 90 proc. atvejų galime pasakyti, kokia tai liga, koks gydymas duotų geriausią efektą“, – sako profesorius.

Keistos liaudiškos priemonės

Internete galima rasti įvairių liaudiškų priemonių, kaip gydyti hemorojų. „Zuikio taukai, galima sakyti, yra mažiausiai originali priemonė. Teko skaityti apie virš kibiro, ant kurio reikia sėdėti, deginamus kaulus ir pan. Tai visiškai nepatikimos ir tikrai sudėtingesnės gydymo priemonės nei tos, kurių pasiūlys gydytojas ar vaistininkas. Mano patarimas – neprasidėti su liaudiškomis priemonėmis. Taikyti tik vieną jų, paprasčiausią, –  higieną: kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti išangės sritį šiltu vandeniu. Tai mažina išangės raumenų spazmus ir šiek tiek sumažina skausmą“, – T. Poškaus teigimu, dėl visų kitų priemonių reikėtų klausti gydytojo arba vaistininko. Jei įsigyta priemonė nepalengvina savijautos – kreiptis į gydytoją specialistą.

Kada reikia operacijos?

Didžiajai daliai hemorojumi sergančių žmonių gydant šią ligą operacijos neprireikia. Kai kurie simptomai praeina savaime. Kaip, pvz., išangės srities perianalinė trobzorė, kai susidaro krešulėlis – simptomai trunka apie savaitę, vėliau praeina negydant.

Tik tada, kai pacientas ištiriamas, patikrinama jo storoji žarna ir nustatoma, kad jis kraujuoja ne dėl vėžio ar polipo, galime taikyti įvairius hemorojaus gydymo būdus.

„Vien atsiradus simptomui nereiškia, kad jau reikia intervencinio gydymo. Daugeliu atvejų hemorojaus simptomai  lengvai praeina ir pacientams netrukdo. Hemorojus – nepavojinga liga. Daugeliu atvejų jis gali pabloginti savijautą, gyvenimo kokybę, bet gyvenimo nesutrumpins. Svarstant, kokį gydymą taikyti, siekiama, kad jis nebūtų pavojingesnis už ligą. Svarbu, kad nepradėtume gydyti operacijomis tų pacientų, kuriems tai nebūtina. Tačiau yra situacijų, kai hemorojus gali būti gydomas intervenciniu būdu. Ypač, kai hemorojaus mazgai iškritę, tabletės, žvakutės, kitos vietiškai vartojamos priemonės dažniausiai simptomų nesumažins, tuomet reikia naudoti intervencines priemones“, – teigia profesorius.

Hemorojui gydyti taikomos intervencinės priemonės – perrišimas guminiais žiedais, įprastos ir lazerinės operacijos ir kt. Tai įvairios intervencinės procedūros, kurios, anot T. Poškaus, gali būti taikomos daliai pacientų tada, kai chirurgas, aptardamas su pacientu, parengia planą, pagal kurį tikisi geriausio ir greičiausio efekto, duodančio ilgalaikių rezultatų.

Jei pasirodo kraujas

„Hemorojus – nemirtina liga. Tačiau svarbu žinoti, kad tai – tikrai hemorojus, o ne storosios žarnos vėžys, – sako T. Poškus. – Jei žmogui 40 metų ir daugiau ir kraujuoja iš išangės, kol neištyrėme, neatlikome kolonoskopijos ir neįsitikinome, kad nėra kito kraujavimo šaltinio, tol nesame tikri, kad kraujuojama dėl hemorojaus, o ne dėl polipo ar naviko. Tik tada, kai pacientas ištiriamas, patikrinama storoji žarna ir nustatoma, kad jis kraujuoja ne dėl vėžio ar polipo, galime taikyti įvairius hemorojaus gydymo būdus.“

Hemorojumi serga įvairaus amžiaus žmonės. Ji dažna ir tarp jaunų žmonių.

Moterims jis dažniausiai pasireiškia nėštumo metu. Lietuvoje 43 proc. nėščiųjų iškyla įvairių išangės problemų, kurių dažniausia – hemorojus. Neretai ši problema po gimdymo išlieka.

Profesorius priminė, kad, atsiradus hemorojaus simptomų, į gydytojus reikėtų kreiptis ilgai nedelsiant – kol simptomai netapo lėtiniai.

Kaip išvengti ligos?

Siekiant išvengti hemorojaus, reikėtų sveikai maitintis (valgyti daugiau vaisių ir daržovių, vengti miltinių patiekalų, sūrio ir kitų vidurius kietinančių produktų), išgerti bent 2 l skysčių per dieną, laikytis tuštinimosi režimo (tuštintis kasdien, ilgai nesistanginant, ilgai nesėdint ant unitazo), taip pat būti fiziškai aktyviems.

„Vis dėlto svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų ne pripuolamas, o nuolatinis. Tai skatina žarnyno judėjimą, žmogaus sveikata tampa geresnė. Pripuolamas didelis fizinis krūvis gali tapti trombozės išangės srityje priežastimi. Patiriamas intensyvus fizinis krūvis neretai susijęs su pirtimi ir švente, kurioje pavartojama kažkiek alkoholio“, – profesoriaus žodžiais, kai visa tai susideda, išangės srityje gali atsirasti išangės trombozė – skausmingas mazgelis.

Išeina pakeitę nuomonę

Gydytojai pastebi: daug žmonių dėl hemorojaus nesikreipia į gydytojus vengdami nemalonios apžiūros.

„Vis dėlto dauguma žmonių dėl į hemorojų panašių simptomų kreipiasi į šeimos gydytojus. Šie gydytojai savo pacientus pažįsta, pacientai paprastai jais pasitiki. Gydytojai proktologai profesionaliai apžiūri žmogų, išsklaido abejones. Bijoti konsultacijos nereikia – juk nieko baisaus nevyksta. Dažniausiai ateina pacientai ir sako: labai bijau, o išeina svarstydami: ir ko čia bijojau? Jei baimė yra pagrindinis dalykas, dėl kurio vengiama kreiptis į gydytojus, pagalvokime, ko labiau bijome: sužinoti esamą situaciją ar galbūt laiku nenustatyti rimtos ligos?“ – anot T. Poškaus, taip pasvarstę žmonės supranta, kad daug geriau laiku sužinoti ligą, gydytis ir kuo greičiau pasveikti.

Keturios ligos stadijos

Priklausomai nuo to, kiek išangės kanalo kraujagyslės yra pabrinkusios ir išvešėjusios, skiriamos keturios hemorojaus stadijos:

1. Hemorojaus mazgai neiškrinta, tik kartais pakraujuoja. Išskyrus atsitiktinį kraujavimą, nesukelia jokių kitų simptomų.

2. Mazgai iškrinta stanginantis, bet paskui iš karto sugrįžta į vietą.

3. Mazgai iškrinta ne tik tuštinantis. Jie atgal negrįžta, tačiau juos galima įstumti atgal ranka.

4. Mazgai visą laiką yra iškritę iš išeinamosios angos. Ketvirto laipsnio hemorojiniai mazgai nepagydomi vaistais, reikia operuoti arba taikyti kitus intervencinius gydymo būdus.