Gyvūninės kilmės maisto atsisakęs medikas: darbdaviai turėtų džiaugtis vegetarais

„Vegetarai dirba iki pietų ir po jų, o tie, kurie valgo gyvūnus, po pietų dirba silpniau, jiems reikia bent valandos, kol tas maistas apsivirškins“, – sako medicinos mokslų daktaras Darius Kubilius, prieš porą metų su šeima atsisakęs gyvūninės kilmės produktų. Visąlaik išliekanti energija, anot D. Kubiliaus, yra ne vienintelis vegetariškos mitybos privalumas.

Įvairių salotų lapai, grūdai arba bulvės, kartais makaronai, truputis avokado, pomidorų ir labai nedaug aliejaus – savo idealių salotų, žinomų Drakono arba Budos vardu, receptą vardija mediko Dariaus ir farmacininkės Karolinos Kubilių šeima. Jokios mėsos, žuvies, jokių pieno ir kitų gyvulinės kilmės produktų –  taip tris vaikus auginantys sutuoktiniai teigia valgantys jau dvejus metus. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir nieko ypatingo – juk pastaraisiais metais visuomenėje daug kalbama apie vegetarizmą, veganizmą ar žaliavalgystę, tačiau labai retai tokios mitybos imasi medicinos mokslų daktarai.

„Mes esame tokie patys žmonės. Galbūt gydytojai galvoja, kad tai prieštarauja jų profesijai, kad jei jie keis mitybą, turės pripažinti, kad jų profesinė veikla, naudojami metodai yra nenaudingi ir nesėkmingi. Bet taip nėra. Tai gerokai skirtingos sritys. Viena sritis yra gydymas, kita sritis – ilgo ir sveiko gyvenimo pagrindas. To suplakti į vieną negalima. Tik tą pajausti ir suprasti sunku“, – tikina Darius.

Keisti gyvenimą paskatino aplinkinių ligos ir mirtys

Anksčiau šeimos racione buvo nemažai mėsos, žuvies, baltos mišrainės ir troškinto maisto. Ieškoti kitokio gyvenimo būdo, pirmiausia mitybos, šeimą paskatino gimę vaikai ir vieną po kito artimuosius ėmusios pulti ligos bei mirtys.

„Kiek sergančiųjų vėžiu aplinkui. Ir mūsų amžiaus, ir vyresnių keleriais metais. Kada tau taip bus – vos ne tokia mintis pradėjo kilti. Ir nuo aterosklerozės vyrai, kurie visiškai sveiki, ima ir numiršta. Pradedi galvoti – gal čia visai ne Dievo pirštas, gal tiesiog kažkur kitur daroma klaida“, – sako Karolina.

Tuo metu Darius pasakoja pradėjęs jausti viduje savotišką graužatį: „Žmonės aplinkui suserga ir numiršta, ir aš nelabai galiu jiems padėti, kitąkart negaliu ligos diagnozuoti arba pagydyti. Aterosklerozė yra praktiškai nepagydoma liga. Tai sukėlė norą tobulintis, domėtis tomis ligomis, kad aš bent jau artimųjų ligas atpažinčiau“.

Pokyčius Kubiliai sieja su gyvenimo pradžia name gamtoje, kur atsikėlė prieš ketverius metus. Pradėjo patys auginti vaisius, daržoves, uogas, sulaukė net melionų derliaus.

Į rankas pamažu atkeliavo knyga po knygos – apie maisto sau auginimą, sveikatą, veganizmą. Tarsi žaibas trenkė perskaityta amerikiečio biochemiko ir mitybos eksperto T. Colino Campbello knyga pavadinimu „Kinijos studija. Natūralus būdas išvengti ligų“. Profesorius emeritas, kuris tyrinėja maisto produktų ir įvairių degeracinių ligų sąsajas, teigia, jog daugelio šiuolaikinių ligų priežastis pirmiausia yra gyvūninės kilmės maistas, rizikingas sveikatai yra ne tik riebalų, bet ir baltymų bei perdirbo maisto perteklius. Kodėl gi nepabandyti, juk prarasti nėra ko – taip tuomet nutarė Darius ir pradėjo nuo savęs.

„Man buvo padidėjęs cholesterolis, kraujospūdis, šiek tiek padidėję kepenų fermentai, turėjau nedidelį viršsvorį, bet po to [pakeitus mitybą] mano tyrimai gana greitai normalizavosi. Kalbant skaičiais, mano cholesterolis buvo 6, o dabar beveik 3. Aš tuo labai džiaugiuosi, nes galiu žmonėms, kurie turi aterosklerozės problemą, duoti savo tyrimus ir sakyti: va, tu gali be didelių problemų [tai pasiekti]. Nesakau, kad man juokinga arba pikta, kai žmonės sako: ne, aš negaliu atsisakyti tokio maisto, aš negaliu be jo gyventi. Bet aš sakau: tu pasverk, ką prieš ką tu pastatai. Vienoje pusėje – šiek tiek kitokio maisto valgymas, o kitoje pusėje – gali numirti ir tavo šeima liks be tėvo ar be mamos. Tai yra nesulyginami dalykai, ir jei mitybos pakeitimas gali padėti, tai čia nereikia net svarstyti“, – tvirtina Darius.