„Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 60,5 proc. gyventojų mano, kad priemokas reikėtų panaikinti.

Beveik 28 proc. respondentų teigia, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Siūlymą naikinti priemokas labiau palaiko vyresni gyventojai nuo 39 metų, žemesnio išsilavinimo ir pajamų žmonės, gyvenantys ne Vilniuje.

Idėją taip pat labiau remia „Nemuno aušros“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai.

„Labai ydingas reguliavimas“

Kaip rašė BNS, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas nuo 2026 metų.

Vykdant šią reformą, ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už šias paslaugas.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Pataisų iniciatoriai sako, kad dukart apmokestinti gyventojus už paslaugas nėra teisinga, nes žmonės ir taip moka Privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Ministerijos teigimu, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

„Tai yra labai ydingas reguliavimas, kadangi juo pasinaudojančios įstaigos piktnaudžiauja dvigubu paslaugų apmokestinimu. Jos gauna ir Valstybės ligonių kasos įkainį, (...) ir pareikalauja susimokėti iš paciento“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

„Viešosios įstaigos papildomų mokėjimų praktiškai neima, o privačios daugumoje atveju ima. Tokiu būdu gaudamos daugiau pajamų privačios įstaigos turi geresnes galimybes pritraukti specialistus dirbti į įstaigą, o iš viešųjų įstaigų medikai nuteka“, – pridūrė ji.

Pasak jos, tai lemia augančias eiles valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

Du scenarijai

Kritikai sako, kad panaikinus priemokas bus panaikinta galimybė pasirinkti geresnės kokybės, brangesnes priemones, be to, daliai įstaigų atsisakius teikti neapsimokančias paslaugas sumažėtų jų prieinamumas.

Jeigu įstaigos nuspręstų netęsti sutarties su Ligonių kasa, tuomet tiesiog toliau teiks mokamas paslaugas.

J. Čelutkienė sakė, kad atsisakius priemokų rezultatas gali būti dvejopas, bet abiem atvejais priimtinas Vyriausybei.

„Vienas iš sprendimų privačiai įstaigai bus išlaikyti sutartį su Valstybine ligonių kasa ir įsipareigoti teikti paslaugas be priemokų iš paciento. Tokiu atveju įstaigos tampa sąžiningomis ir garbingomis valstybės partnerėmis, padedančiomis mažinti pacientų eiles. Tai būtų puikus, naudingas visiems rezultatas, nes įkainiai yra pakankami – visos viešos įstaigos ir yra šiek pelningos neimdamos priemokų“, – teigė viceministrė.

„Jeigu įstaigos nuspręstų netęsti sutarties su Ligonių kasa, tuomet tiesiog toliau teiks mokamas paslaugas. Pacientų srautas į tokias įstaigas praktiškai nepasikeis, (...) tačiau kiek sumažės privačių įstaigų pajamos. Iš to išplauks mažesnis poreikis jiems samdyti gydytojus, o tai leis sustabdyti jų nutekėjimą iš viešojo į privatų sektorių“, – pridūrė ji.

Pataisoms dėl papildomų priemokų draudimo dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai per metus už valstybės jau apmokėtas paslaugas papildomai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų. Daugiausiai pacientai susimoka už specialistų konsultacijas.

Visuomenės nuomonės ir rinko tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią apklausą atliko balandžio 17 – 28 dienomis, apklausti tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Tikslūs apklausos rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Ar reikėtų, ar nereikėtų palikti galimybę viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas?

Atsakymai:

1. Reikėtų palikti, nes kitu atveju būtų panaikinta galimybė pasirinkti geresnės kokybės, brangesnes priemones, be to, daliai įstaigų atsisakius teikti neapsimokančias paslaugas sumažėtų jų prieinamumas – 27,8 proc.

2. Reikėtų panaikinti, nes už paslaugas ir taip sumoka valstybė – 60,5 proc.

3. Neturiu nuomonės – 11,7 proc.