Geležies trūkumas: ką reikėtų valgyti nėščiosioms?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 38 proc. nėščiųjų susiduria su mažakraujyste, kurią dažniausiai sukelia geležies trūkumas, taip pat joms rekomenduojama vartoti kuo daugiau baltymų, nes tuo metu ne tik intensyvėja būsimosios mamos svorio augimas, bet ir formuojasi vaisius. Neveltui dauguma medicinos ir sveikos mitybos specialistų atkreipia dėmesį, kad laukiantis mamoms vertėtų susidaryti specialų racioną ir valgyti daug geležies ir baltymų turinčios jautienos bei mikroelementais priturtintų daržovių.

Geležis – privalomas mikroelementas 

2009-2010 m. VUL Santariškių klinikų gydytoja dietologė doc. Edita Gavelienė ištyrė 129 Vilniaus miesto nėščiąsias ir nustatė, kad jų mityba yra nesubalansuota, nereguliari, o nėščiosios maistą renkasi pagal skonį. Pasak jos, planuojanti nėštumą ar besilaukianti moteris turi išmanyti tinkamos mitybos principus: svarbu, kad ji gautų pakankamą energijos ir baltymų kiekį, vartotų joduotą druską, pakankamai vartotų omega 3 riebalų rūgščių, atsisakytų alkoholinių gėrimų, su maistu gautų optimalų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį – papildomai folio rūgšties ir, prireikus, geležies.

Nėščiajai vartojant per mažai geležies, gali išsivystyti mažakraujystė – liga, kurios metu kraujyje esančiuose eritrocituose geležies sumažėja iki 90 g/l. – kuri pasireiškia išblyškusia, sausa oda, plaukų slinkimu, nagų lūžinėjimu, žemu kraujospūdžiu ir sumažėjusiu apetitu.

Mitybos specialistai rekomenduoja žmogui per parą gauti 2-2,5 mg geležies, o nėščiosioms – dvigubai daugiau, tad į racioną būtina įtraukti daug šio mikroelemento turinčio maisto, pirmiausia, įvairių rūšių jautienos, nes vištienoje, kalakutienoje ir triušienoje geležies yra gerokai mažiau –100 g jautienos nugarinės ar kumpio yra net 4,2 mg geležies, vištienoje – 1,9 mg, kalakutienoje – 2,3 mg, triušienoje – 2,1 mg. Svarbu atkreipti dėmesį, kad brandaus gyvulio mėsoje geležies yra daugiau nei jauno, todėl geriau rinktis jautieną ar avieną nei veršieną ir ėrieną.

Šio mikroelemento dozę galima padidinti savo mitybą papildant špinatais ir burokėliais, kuriuose taip pat yra geležies, be to, būtina vartoti produktų, turinčių vitamino C, kuris padeda organizmui įsisavinti šį metalą. Tiesa, iš daržovių absorbuojama 2–10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – net 20–40 proc.

„Nėščioji turėtų valgyti kuo įvairesnį ir šviežesnį maistą – iš esmės jai tinka tos pačios sveikos mitybos rekomendacijos, kaip ir visiems, tad, nors moteris ir laukiasi, rekomenduojama valgyti ne „už du“, o dvigubai kokybiškiau. Visgi, įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje besilaukiančios moterys vis dar vartoja per mažai daržovių, grūdinių produktų bei per daug cukraus turinčių patiekalų. Taip pat jos didesnę nei rekomenduojama energijos dalį gauna iš riebalų. Šiek tiek padidinus valgomo maisto porcijas, įvedus keletą papildomų užkandžių (pvz., vaisių, riešutų, vieną kitą kefyro ar jogurto stiklinę), papildomi kalorijų ir maistinių medžiagų poreikiai bus patenkinti“, – pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja gastroenterologė Barbora Jarašūnė.

Baltymai užtikrina tinkamą vaisiaus augimą

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į baltymus, pagrindinę vaisiaus, placentos, motinos audinių statybinę medžiagą, – jų augantiems organizmas reikia labiausiai, tad nėščioji papildomai turi gauti 6–10 g baltymų per parą. Užtenka dienos kalorijų kiekį padidinti vos 100-200 kalorijų pirmus šešis mėnesius ir 300-400 kalorijų paskutinį trimestrą, didesnį dėmesį vartojamiems baltymams skiriant antrojo nėštumo trimestro metu, kai kūdikis auga sparčiu tempu.