Jaunas vilnietis – vaistų išradėjas. Lietuvis, per trejus metus sukūręs preparatą nuo skausmo. Neįtikima? Bet tai tiesa, išskyrus vieną detalę: šis preparatas parduodamas ne kaip vaistas, o kaip maisto papildas. Kaip atskirti viena nuo kito – Lietuvoje dar tebesivadovaujama džiunglių įstatymais.

Kas yra kas?

„Tam, kad šis produktas būtų įregistruotas kaip vaistas, reikia 30–40 tūkst. litų, o aš tiek neturiu“, – sako jo išradėjas Andrius Kavaliauskas.

Tiek lėšų reikia vaistažolių preparatui pavadinti vaistu? Ar papirkti tuos, kurie šį vardą suteikia?

„Ne ne, – įtarimus skuba paneigti A.Kavaliauskas. – Tokią sumą sudaro oficialūs mokesčiai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Ji atlieka vidinius vaistų tyrimus, įveda juos į duomenų bazes, patvirtina, kad jie yra saugūs vartoti, apibrėžia indikacijas, kontraindikacijas, žodžiu, atlieka didelį darbą.“

Ar tai reiškia, kad vaistai, įregistruoti kaip maisto papildai, nesaugūs? Apskritai kaip jie gali būti vadinami vaistais, jei yra maisto papildai, kurie apibūdinami kaip produktai, papildantys žmogaus mitybą? Kita vertus, kaip maisto papildai gali malšinti skausmą?

Konkrečių atsakymų į klausimus dėl šio preparato nepavyko gauti nei Vilniaus visuomenės sveikatos centre, notifikuojančiame maisto papildus, nei Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kontroliuojančioje prekybą jais.

„Yra identiškos sudėties preparatų, kurių vieni registruoti kaip vaistai, kiti – kaip papildai“, – tvirtina A.Kavaliauskas.

Jo teiginį patvirtina ne vienas medikas.

Mintis atsirado netikėtai

Kaip jaunam žmogui kilo mintis kurti vaistus?

„Dažniausiai geros idėjos šauna netikėtai“, – pusiau juokais atsako A.Kavaliauskas.

Jam 28-eri. Yra baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, bet ne farmacijos, o visuomenės sveikatos specialybę.

„Rinkdamasis profesiją ilgai svarsčiau, kuo būti: gydytoju ar farmacininku kaip sesuo Ieva. Pasirinkau tai, kas, mano nuomone, aprėpia plačiausiai – visą žmonių sveikatą, jos išsaugojimą, sveikatos sistemos supratimą“, – aiškina Andrius.

Kaip žmonių sveikatą saugoti, dirbant farmacijos arba, kitaip sakant, vaistų gamintojų, suinteresuotų juos platinti, bendrovėje? Būtent ji tapo pirmąja Andriaus darboviete. Neabejotina tai, kad susirgus vaistai sveikatai susigrąžinti yra neišvengiami.

Gimęs Alytuje, vaikystėje daug laiko praleidęs gamtoje ir dabar Andrius jaučiasi esąs gamtos vaikas. Kartą, kai labai skaudėjo galvą, jam kilo mintis: kodėl nėra vaistažolinių vaistų nuo skausmo? Yra tik homeopatinių, bet jie, anot visuomenės sveikatos specialisto, labiau tinka profilaktikai, organizmo atsparumui didinti ir šiek tiek lėtiniams skausmams malšinti.

„Ūmiam skausmui malšinti žmonės įpratę vartoti analgetikus, geria juos didelėmis dozėmis ir taip kankina organizmą. Aš pats buvau ne išimtis – vartodavau vieną iš cheminių analgetikų“, – pasakoja jaunas vyras, kuris dėl patirtų sporto traumų ne kartą buvo susidūręs su skausmu.

Iš darbo patirties farmacijos bendrovėje Andrius žino, kad Lietuvoje per vieną mėnesį suvartojama pusė milijono pakuočių nereceptinių analgetikų, vienoje paprastai būna 10 tablečių. Vadinasi, per mėnesį išgeriame 5 mln. tablečių nuo skausmo.

Atrado neįtikimų dalykų

„Kai kas manytų: jei vaistažolinių vaistų nuo skausmo nėra, vadinasi, neįmanoma jų pagaminti. Bet man taip neatrodė. Pripuldamas prie tos minties ir atitoldamas nuo jos, idėja gyvenau trejus metus“, – į pradžių pradžią grįžta A.Kavaliauskas.

Beje, visa tai buvo palyginti neseniai, prieš trejus metus. Studijuodamas vaistažolių ypatybes ir sužinojęs daug naujų bei įdomių dalykų Andrius už jų užsikabino. Metė darbą, nes suprato, kad jis trukdo atsiduoti idėjai.

Pasinėręs į informacijos, mokslinės literatūros paieškas ir studijas sužinojo, kad gluosnio žievę senoliai dėdavo ant skaudamo danties, iš šio medžio žievės buvo išgautas salicinas. Tai yra žaliava, iš kurios vėliau buvo susintetintas mūsų naudojamas aspirinas.

Vaistažolių, kurios galėtų būti tinkamos vaistams nuo skausmo gaminti, A.Kavaliauskas iš pradžių atsirinko net 30. Išsamiau patyrinėjus, šis sąrašas sutrumpėjo iki aštuonių.

„Tiek vaistažolių nuvežiau į vieną laboratoriją Prancūzijoje“, – sako vaistų kūrėjas.

Tai buvo 2011-ųjų spalį.

Idėją pavertė tabletėmis

A.Kavaliausko idėją tabletėmis pavertė vienos Prancūzijos fitoterapijos gamyklos specialistai.

„Tai pagal pažangiausias technologijas dirbanti įmonė, kurioje iš vaistažolių išgaunamas maksimalus veikliųjų medžiagų kiekis“, – džiaugiasi lietuvis.

Pusmetį tyrę ir testavę A.Kavaliausko pasiūlytas vaistažoles specialistai padėjo atrinkti tris.

„Iš jų pagaminta žalioji tabletė“, – neslepia pasigėrėjimo vaistų išradėjas.

Vienas šių vaistinių augalų – gluosnis. Vaistams panaudotas jo žievės ekstraktas. Antrasis augalas – skaistenis.

„Tai labai graži gėlė, senovėje lietuviai ją augino darželiuose. Skaistenis malšina uždegimus ir turi analgetinių ypatybių, todėl vaistams panaudojome jo ekstraktą“, – aiškina A.Kavaliauskas.

Trečia panaudota vaistažolė Lietuvoje neauga. Jos pavadinimas – šliaužiantysis inkaruotis, liaudiškai vadinamas velnio letena. A.Kavaliauskui pasisekė, kad visos šios vaistažolės auginamos Prancūzijoje vaistų gamybos reikmėms.

„Tad nereikėjo inkaruočio ieškoti dykumose, nes natūraliomis sąlygomis jis auga tik ten. Šis augalas malšina uždegimus, todėl tinka sąnarių skausmams slopinti“, – žino vaistų išradėjas.

Pirmoji skausmą malšinančio prepataro tablečių partija Lietuvą pasiekė šį rudenį.

„Jų pagaminta tiek, kad užteks mažiausiai pusmečiui. Dvejų trejų metų reikės įeiti į rinką, nes lietuviai nepatiklūs. Iš dalies tai gerai, kad nepasikliauja reklama, juolab kalbant apie vaistus“, – pataria A.Kavaliauskas.

Jis tikina, kad iš trijų vaistinių augalų pagamintos tabletės tinka daugelio priežasčių sukeltam skausmui malšinti. Greičiausiai įveikia sutrikusios kraujotakos dėl dehidratacijos, streso ir kraujagyslių spazmų sukeltą skausmą."

„Vis dėlto, jei gelia dantį, šie vaistai nėra tinkamiausi, – nuoširdžiai pripažįsta Andrius. – Stipraus skausmo atveju galima išgerti net keturias tabletes iš karto, o įprastos šių vaistų dozės pakanka nuo lengvo ar vidutinio skausmo, lengvo peršalimo ar pakilus temperatūrai.“

Jaunystė – didžiausia problema

„Buvo dienų, kai maniau, kad nepavyks“, – ir sunkių akimirkų nepamiršta A.Kavaliauskas.

Didžiausių problemų kilo dėl vaistų gamybos finansavimo. Laboratorinius tyrimus prancūzai atliko nemokamai, bet gamybai, kuri buvo paskutinis svajonės išsipildymo etapas, jau reikėjo finansinių investicijų.

„Bandžiau naudotis jauno verslo paramos fondais, tam verslui asocijuotomis programomis, bankų pasiūlymais, bet atsakymai buvo vienareikšmiški: ne, ne ir dar kartą ne“, – cituoja A.Kavaliauskas.

Dabar jis puikiai supranta jaunus žmones, kurie neturi nei namo, nei brangaus, 100 tūkst. litų kainuojančio, automobilio, kuriuos galėtų užstatyti pradėdami verslą.

„Valstybė jaunam verslininkui siūlo padengti tik kredito palūkanas. Ne tos pagalbos jaunam žmogui reikia“, – dėl visų išgyvena A.Kavaliauskas.

Jam buvo labai apmaudu, nes prancūzai juo patikėjo, darbas laboratorijoje buvo baigtas, sutarta, kad vaistai gali būti gaminami, o rėmėjų neatsirado.

„Tie, kurių paramos prašiau, sakė, mesk utopinius planus, grįžk dirbti į farmacijos bendrovę ir būsi laimingas. Bet aš, ačiū Dievui, pagaliau radau privatų investuotoją, kuris manimi patikėjo ir į gamybą investavo savo asmeninius pinigus“, – net ir pasakodamas lengviau atsikvepia Andrius.

Genialu, kas paprasta

Iš kur jis turi tiek užsispyrimo, išmonės ir tikėjimo? Andrius sako, kad tereikia turėti svajonę ir jos siekti. Mokyklą pradėjęs lankyti šešerių jis nebuvo mokslo pirmūnas. Gerai mokėsi to, kas jam patiko: matematikos, fizikos, ir, kad ir kaip būtų paradoksalu, chemijos.

„Nesu gudrus, viskas šiame pasaulyje genialu, kas paprasta“, – įsitikinęs Andrius, o tai jį drąsina puoselėti naujas svajones.

Jos sukasi apie vaistų gamybą. Ne cheminių, nors čia pat jaunas verslininkas prisimena posakį: niekada nesakyk niekada. A.Kavaliauskas akcentuoja, kad medicina neabejotinai suka į natūralizmą.

„Naujausi atradimai net ir sudėtingiausioms ligoms, tokioms kaip onkologinės, gydyti atliekami su augalinio pagrindo vaistais, aišku, taikant ir bioinžineriją. Gamta yra sukūrusi natūralių antibiotikų, kuriems bakterijos netampa atsparios“, – dar studijuodamas mediciną sužinojo Andrius.

Artimiausi A.Kavaliausko planai – įregistruoti savo produktą kaip vaistą.

Komentarai

Viktorija Belousovaitė

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė

Asmenys, pateikdami maisto papildą į Lietuvos rinką, privalo pranešti (notifikuoti) Vilniaus visuomenės sveikatos centrui apie maisto papildus, importuojamus iš ne ES šalių. Maisto papildas yra maisto produktas, skirtas įprastam maisto racionui papildyti ir kuris vienas arba derinamas su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maisto ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.

Ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus, nė vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktikos ypatybės arba daroma nuoroda į jas. Teiginiai apie sveikatingumą pagrindžiami ir įrodomi visuotinai pripažintais moksliniais tyrimais. Maisto papildams ženklinti naudojami sveikatingumo teiginiai nuo šių metų gruodžio 14 d. turės būti įtraukti į leidžiamų naudoti teiginių sąrašą, vadovaujantis Europos Komisijos reglamentu dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo.

Maisto papildai iš ES šalių šiuo metu į Lietuvos rinką įvežami laisvojo prekių judėjimo principu, jų notifikuoti pagal šiuo metu galiojančią tvarką nereikia. Tačiau numatomi šios tvarkos pakeitimai, kuriais remiantis pranešti (notifikuoti) reikės apie visus į Lietuvos rinką pateikiamus maisto papildus.

Jonas Milius

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

Papildų Lietuvoje yra tūkstančiai. Ne mažiau ir jų ženklinimo problemų. Netrukus bus sugriežtinti sveikatingumo ženklinimo reikalavimai.

Maisto papildus notifikuojame ne mes, tai daro Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Buvo siūloma perduoti maisto papildų notifikavimą ir jų prekybos kontrolę į vienas rankas, bet Sveikatos apsaugos ministerija, į kurią ne kartą kreipėmės dėl visų šių problemų, jų nesprendė. Todėl 30 proc. raštų, kuriuos pasirašau, yra raštai apie maisto papildų reklamos pažeidimus, vartotojų klaidinimą.

Rengiamės išleisti rekomendacijas, kurių maisto papildų tiekėjai privalėtų laikytis arba įrodyti tai, ką reklamuoja. Kol kas yra labai daug neatsakytų klausimų, žmonės labai klaidinami. Tai Lietuvos silpnoji vieta jau ne vienus metus.

Liutauras Labanauskas

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

ES direktyva sako: maisto papildai yra maistas, produktai, kurie papildo organizmą jam reikalingų medžiagų. Kalbant apie skausmo mažinimą, tai turėtų būti vaistai, cheminiai, homeopatiniai arba augalinės kilmės. Vaistai turi būti registruoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje.

Jei maisto papildai pagaminti ir registruoti Prancūzijoje, prekiauti jais Lietuvoje galima. Tačiau to niekas neregistruoja, todėl yra palaida bala. Šiuo klausimu diskusijos vyksta, Sveikatos apsaugos ministerija sprendimo nepriima.

Kai kurie maisto papildai savo veikliosiomis medžiagomis prilygsta net ir receptiniams vaistams. Tokie papildai buvo išimti iš mūsų šalies rinkos. Kitos šalys šią problemą sprendžia – nurodo iki minimumo sumažinti papildų dozes.

Augalinius preparatus reikia registruoti kaip vaistus. Jei produktas įvardytas kaip maisto papildas, jis neturėtų būti vaistas, jei tai preparatas iš vaistažolių skausmui malšinti – neturėtų būti vadinamas maisto papildu. Gydytojai turi žinoti, kuo jų pacientai gydosi, kad ir savarankiškai įsigiję preparatų vaistinėje.