- Deimantė Gruodė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Ką daryti, jei aktyvaus tipo vežimėliui neturime dviejų tūkstančių eurų ir negalime pusę metų laukti kompensacijos?“ – klausia judėjimo negalią turinti moteris, komentuodama pasikeitusią techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems kompensavimo tvarką. Nuo šiol įsigyjant techninės pagalbos priemones teks iš karto pakloti visą sumą, kuri daugeliui yra neįkandama. Mat geras neįgaliojo vežimėlis prilygsta automobilio kainai!
Turi sumokėti visą sumą
Nuo sausio 3-osios įsigalioję pakeitimai nustato, kad nuo šiol neįgalus asmuo, norėdamas gauti valstybės kompensaciją techninės pagalbos priemonei įsigyti, turi pirmiausia pats sumokėti visą reikiamą sumą ir tik po to – per pusmetį – gali atgauti dalį sumokėtų pinigų.
„Turint omenyje šių priemonių kainas, dažnai siekiančias keletą tūkstančių eurų, tampa akivaizdu, kad dažnam neįgaliajam sukaupti visą sumą – išties didelė našta. Ankstesnė tvarka buvo kur kas palankesnė: asmuo pats turėdavo sumokėti dešimt procentų sumos ir iškart gaudavo reikiamą pagalbinę priemonę“, – į neįgaliųjų pagalbos šauksmą sureagavo parlamentaras Justas Džiugelis.
Judėjimo negalią turintiems neįgaliesiems yra du pasirinkimai: arba pats perka ir laukia kompensacijos, arba pasiima ne ką blogesnį naują vežimėlį iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro nemokamai.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Čaplikienės, judėjimo negalią turintiems neįgaliesiems yra du pasirinkimai: arba pats perka ir laukia kompensacijos, arba pasiima ne ką blogesnį naują vežimėlį iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro nemokamai. „Senasis modelis buvo geras tuo, kad žmogus galėdavo įsigyti priemonę nemokėdamas iš karto visos sumos. Tačiau buvo apribota jo įsigijimo erdvė, nes sulaukėme daugybės nusiskundimų, kuomet žmogus sako: žinau, kad Vokietijoje ar Anglijoje yra pigesnis ir geresnis vežimėlis, bet aš negaliu jo įsigyti, nes man reikia pirkti tik čia. Be to, sulaukėme valstybės kontrolės ir kitų atitinkamų tarnybų susidomėjimo, įtariant, jog šioje srityje suvešėjo korupcija. Iš tikrųjų būdavo atvejų, kad senelių namuose gulintis žmogus, kuris gal net niekada ir nenaudotų vežimėlio, yra įkalbamas pasinaudoti tokia teise jį gauti“, – sako E. Čaplikienė.
Skiria tik vienos rūšies
„Norėčiau Techninės pagalbos neįgaliesiems centro paklausti: ar jie gali man skirti vežimėlį, kurio svoris nuo šešių su puse iki septynių kilogramų? Dauguma žmonių, kurie yra aktyvūs ir savarankiški, juda automobiliais. Tris keturis kartus per dieną į jį įkelti vežimą, kurio svoris yra dešimt kilogramų, ne visiems įmanoma“, – sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė Jurgita Masiulionytė.
Deja, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras šiuo metu neužperka aktyvaus tipo vežimėlių, kurie atitinka daugelio neįgaliųjų poreikius.
„Bet šiuo metu yra įdiegta techninės pagalbos priemonių apskaitos sistema, kuri leidžia priimti prašymus iš žmonių trim būdais: per mūsų centrą, per socialinių paslaugų centrą savivaldybėse arba savarankiškai per elektroninius „valdžios vartus“. Pateikus tokį prašymą ir pastabose parašius, kad svoris turi būti toks ir ne kitoks bei tai argumentavus, centras analizei turėtų bent pretekstą. Dabar niekur neužfiksuota, kad yra lengvesnių priemonių poreikis. Tokie vežimėliai, be abejo, egzistuoja, bet jie nepriskiriami prietaisams, kurie užtikrintų būtinąsias sąlygas ir būtinąjį naudojimą. Jie yra labiau prie sporto, prabangos ar laisvalaikio priskiriami“, – aiškino Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktorė Ilona Ogurcova.
Jeigu vairuoji automobilį, gal ir ištempsi penkerius metus. Bet jeigu naudojiesi viešuoju transportu, kad ir kaip saugai bei remontuoji savo priemonę – vargiai.
Ratukuose sėdinti J.Masiulionytė nesutinka, kad lengvesnis neįgaliojo vežimėlis yra prabangos prekė. Be to, jai kilo klausimas, po kurio laiko galėtų tikėtis gauti tokį aktyvaus tipo vežimėlį – po dvejų, trejų ar penkerių metų?
Per trumpas garantijos laikas
Vadinamiesiems aktyviems vežimėliams yra taikoma penkerių, o elektriniams – aštuonerių metų garantija.
„Jeigu vairuoji automobilį, gal ir ištempsi penkerius metus. Bet jeigu naudojiesi viešuoju transportu, kad ir kaip saugai bei remontuoji savo priemonę – vargiai. Buvo incidentas, kuomet į mane „įvažiavo“ ir nepataisomai sulankstė mano vežimėlį. Šiemet turėčiau gauti kompensaciją, kai galėsiu pasirinkti paraplegikui skirtą aktyvaus tipo vežimėlį. Klausiau, gal aš galiu anksčiau rinktis, man atsakė – ne. Turėjau skolintis vežimėlį, kad galėčiau ištempti likusį laiką“, – pasakojo Diana prisistačiusi moteris.
Grįžtama prie trišalės sutarties
Seimo narys J. Džiugelis inicijavo Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimų persvarstymą. Anot parlamentaro, reikia ieškoti galimybių arba grįžti prie ankstesnės tvarkos, arba į šį procesą įtraukti bankus ir bandyti susitarti su jais dėl priemonių kompensavimo eigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas4
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...