Fitoterapeutas iš Rusijos pataria neišmesti sudygusių bulvių. Pasirodo, jų daigai gali praversti antpilui prieš vėžį. Gydytojas įsitikinęs, kad fitoterapija gali nepadėti tik keliais atvejais.

Vietoj antibiotikų – augalai

Rinktis cheminius preparatus ar vaistažoles? Kai kurie ligos paveikti žmonės linksta į kraštutinimus ir vietoj tradicinio gydymo renkasi tik žoleles.

Rusijos gamtinių mokslų akademijos akademiko, gydytojo bei fitoterapeuto Vladimiro Koršuno toks žmonių pasirinkimas nestebina. Gydymo įstaigose taikoma intensyvi chemoterapija ne visada duoda trokštamų rezultatų bei iššaukia šalutinių efektų.

Tad nemažai žmonių išeities ieško būtent tarp vaistažolių.

"Cheminis preparatas žmogui gali padėti greičiau pasveikti, tačiau toks gydymas iššaukia ir daugiau šalutinių efektų", – pridūrė fitoterapeutas.

V.Koršunas pastebi, kad peršalimui gydyti neretai medikai skiria antibiotikų. Jį stebina toks požiūris.

"Kam skirti tokius stiprius vaistus, kai yra šalavijas, mėta, ramunėlė ir kitos žolės? Peršalimas po savaitės ir taip praeis, o antibiotikai išderina visą žmogaus organizmą", – tikino daugelio knygų ir mokslinių straipsnių autorius.

Svarbiausia – poveikis

V.Koršuno teigimu, fitoterapija gali padėti nuo visų negalavimų ir net sunkių ligų, išskyrus tuos atvejus, kai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau akademikas priduria, kad esama tam tikrų išimčių.

Žolių poveikis bus bevertis, jeigu žmogus netiki jų galia. Kita priežastis – ligonis tiesiog per vėlai kreipiasi pagalbos. Fitoterapeutas uostamiestyje konsultavo pacientą, sergantį paskutinės stadijos vėžiu.

"Čia jau negali būti kalbos apie išgijimą, o tik apie savijautos pagerinimą ir gyvenimo prailginimą", – paaiškino gydytojas.

Pasak akademiko, gydymui žolėmis sunkiau pasiduoda kai kurios ligos, pavyzdžiui, onkologiniai susirgimai, kraujo ligos.

Pasigirsta nuomonių, kad didesnį efektą žmogui duoda tos vaistažolės, kurios auga kelių šimtų kilometrų spinduliu aplink gyvenamąją vietovę.

V.Koršunas pritarė, kad kai kurie vaistažolininkai palaiko tokią poziciją. Tačiau jis pats mano, jog žolės vertę labiau nulemia jos poveikis, tad nesvarbu, kokiame pasaulio krašte ji auga – Kinijoje ar Buriatijoje.

"Svarbiausia yra efektas. Už ką mes mokame pinigus? Už rezultatą. Jeigu jo nėra, tai nereikia ir vietinių žolių", – įsitikinęs medicinos mokslų daktaras.

Pirmenybę teikia kompozicijoms

Pasak V.Koršuno, norinčiajam gydytis žolėmis būtina jas išmanyti. Kad būtų pasiektas geresnis efektas jis pataria maišyti žoles, daryti jų kompozicijas.

Žolių poveikį akademikas palygino su komandiniu darbu, kai vienas žmogus dirbdamas už visus tiesiog sutriktų, o dirbant išvien kartu su visais – matomas akivaizdus rezultatas.

Žolės viena kitą papildo, organizmui suteikdamos reikiamą poveikį.

Tačiau fitoterapeutas pridūrė, kad vaistažolių kompozicijų sudarymu turėtų užsiimti tai išmanantis žmogus. Priešingu atveju viena žolė gali neutralizuoti kitos poveikį.

Pašnekovo manymu, vaikams nuo mažų dienų suprantama kalba reikėtų aiškinti apie fitoterapiją. Geriausia būtų šias žinias pradėti skleisti jau darželyje.

"Vaikai ten piešia visokius niekučius, o juk galėtų piešti kad ir ramunėlę. Tuomet galima paaiškinti apie jų naudą. Botanikos pamokose būtų galima pasakoti apie naudingąsias žolių savybes", – siūlo fitoterapeutas.

V.Koršunas minėjo, kad Rusijoje šeimos gydytojai gana palankiai vertina fitoterapiją. Kai kuriuose Rusijos miestuose šis dalykas dėstomas ir būsimiems gydytojams.

Kas yra V.Koršunas

Vladimiras Koršunas – medicinos mokslų daktaras, aukščiausios kategorijos gydytojas bei daugybės mokslinių straipsnių ir monografijų autorius. Už indėlį į tradicinę mediciną jis apdovanotas V.Vernadskio premija. V.Koršuno profesinės veiklos sritis yra ne tik tradicinė medicina, bet ir fitoterapija bei fitofarmakologija. Jis dirba Klinikinės fitoterapijos katedros vedėju ir vyriausiuoju mokslinio-praktinio žurnalo „Praktinė fitoterapija“ redaktoriumi. V.Koršunas aktyviai propaguoja šį gydymo metodą, skaitydamas paskaitas fitoterapijos klausimais.