Būklės sudėtingėja

„Darbo gastroenterologams daugėja, pacientų būklės sudėtingėja. Tai susiję su žmonių patiriamu stresu: neramus laikmetis, didelis gyvenimo tempas, įtampa kasdieniame gyvenime, nėra laiko ramiai pavalgyti, pamirštama apie save, savo skrandį, valgoma bet kas bet kada, todėl atsiranda problemų“, – vardijo Kauno miesto poliklinikos gydytoja gastroenterologė Jūratė Šutienė.

Virškinimo sistemos ligų simptomų, neigiamų pojūčių spektras – labai įvairus. Tai lemia uždelstas būkles, nes pacientas kartais nė neįtaria, kad reikia skubėti pas gydytojus, arba vis atidėlioja ramindamas save, kad, atrodytų, menki negalavimai yra nieko tokio.

„Medicinoje niekada nebūna 100 proc. Būna, ateina pacientų, sergančių labai rimtomis ligomis, bet nesiskundžiančių. Būklė paaiškėja atsitiktinai, pavyzdžiui, nagrinėjant plaučių tyrimo rezultatus pastebima, lyg kažkas gali būti skrandyje. Arba pacientas ateina skųsdamasis savijauta, bet nieko blogo nerandame“, – teigė gydytoja.

Galimybės: J. Šutienė su kolegomis džiaugiasi medicinos progresu, pasiekiančiu ir kauniečius. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Anot jos, neretai atrodo, kad vien tik iš išsakytų nusiskundimų jau galima nustatyti diagnozę, tačiau vis tiek būtina atlikti išsamius tyrimus, nes pilvo organai yra šalia vienas kito. Skausmas tam tikroje vietoje gali būti būdingas ir vieno, ir kito organo sutrikimui.

Konsultacijos pas šeimos gydytoją patartina kreiptis, jei nemalonūs pojūčiai, nors ir nelabai stiprūs, tačiau dažnokai kartojasi arba užsitęsia. Vizito geriau ilgai neatidėlioti.

Svarbūs tyrimai

„Mūsų kasdienė duona yra endoskopinis ir echoskopinis tyrimai. Jie leidžia įvertinti audinių struktūrą, pastebėti pokyčius, uždegimą. Jeigu šių tyrimų nepakanka, atliekame ir kitus tyrimus – kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą“, – aiškino J. Šutienė.

Echoskopiniai tyrimai nesukelia jokių nemalonių pojūčių, nes jais kūnas tiriamas iš išorės.

Endoskopiniai tyrimai skirti organams apžiūrėti ir tirti iš vidaus. Gastroenterologiniai tyrimai, tokie kaip gastroskopija ir kolonoskopija, kelia ne pačių maloniausių asociacijų ir prisiminimų, tačiau yra itin efektyvūs ir padeda diagnozuoti pavojingas ligas, parinkti gydymo taktiką, vertinti gydymo efektyvumą, todėl yra reikalingi ir net būtini. Turi ypač didelę reikšmę nustatant onkologines ligas ankstyvose stadijose.

„Pagrindinis dalykas, stabdantis pacientus nuo šių svarbių tyrimų, yra baimė. Nemalonių pojūčių baimė. Gastroskopija ir kolonoskopija suteikia gydytojui galimybę savo akimis pamatyti net ir menkų pokyčių (pavyzdžiui, paraudimą, pabalimą), kurie jau gali reikšti rimtos ligos, net vėžio, pradžią. Kraujo tyrimas ar echoskopija to neparodys. Endoskopijos metu galima atlikti biopsiją – tyrimui paimti audinio gabalėlį, o vėliau ištirti po mikroskopu“, – kalbėjo J. Šutienė.

Gastroskopijos tyrimo metu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna, tiriama H. pylori bakterija. Radus pakitimų gleivinėje – paimama biopsija, aptikus opą – tiriama, ar ji nesupiktybėjusi, radus polipų – tiriami dėl struktūros pokyčių, jei aptinkama vėžinių ląstelių – nustatoma šio konkretaus atvejo ląstelių supiktybėjimo specifika, o tai būtina norint sudaryti kuo efektyvesnį gydymo planą.

Kauno miesto poliklinikos nuotr.

Gastroskopijos žmonės vengia dėl patiriamo diskomforto – pykinimo, raugėjimo, nemalonaus pojūčio gerklėje ar skrandžio plote.

Kolonoskopijos metu apžiūrima visa storoji žarna ir plonosios žarnos dalis, taip pat ieškoma gleivinės pakitimų, polipų, divertikulų. Tyrimas nemalonus dėl patiriamo diskomforto ir skausmo, nes reikia į žarną pripūsti oro, nukreipti endoskopą praeinant žarnų kilpas.

Procedūra miegant

Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje nuo šių metų sausio 20 d. atliekant skrandžio endoskopinius tyrimus pradėta taikyti ir bendroji intraveninė nejautra.

Pacientas užmigdomas ir pabunda tyrimui pasibaigus. Šiuolaikinė anestezija yra saugi, gydytojas anesteziologas–reanimatologas procedūros metu nuolat stebi paciento gyvybines funkcijas. Nejautra šių tyrimų metu naudinga tiek pacientui, tiek procedūrą atliekančiam gydytojui, nes pacientas išvengia nemalonių pojūčių, o gydytojas gali detaliau įvertinti randamus pakitimus, atlikti nedideles intervencijas, pavyzdžiui, pašalinti mažus polipus.

Bendroji intraveninė nejautra atliekant diagnostinę skrandžio endoskopiją tikslinga pacientams su išreikštu vėmimo refleksu, esant nerimo sutrikimų. Jei sergate keliomis lėtinėmis dekompensuotomis ligomis, ambulatorinėmis sąlygomis anestezijos atlikti nerekomenduojama.

Pacientams, kurie turi siuntimą su nurodyta medicinine indikacija nejautrai, tyrimas, atliekamas Dainavos poliklinikoje, papildomai nekainuoja. Taip pat yra galimybė atlikti mokamus tyrimus – neturint siuntimo, draudimo ar dėl kitų priežasčių.

Kaip viskas vyksta?

Atvykus pacientui įvedamas periferinės venos kateteris, prijungiamas prie kardiomonitoriaus. Leidžiamas trumpo veikimo hipnotikas (propofolis), sukeliantis miegą ir atsipalaidavimą.

Procedūros metu yra stebimos gyvybinės funkcijos, visi parametrai (arterinis kraujospūdis, elektrokardiograma ir įsotinimas deguonimi), skiriama oksigenoterapija. Po procedūros pabundama per keletą minučių.

Šie tyrimai yra saugūs, nes nejautrą atlieka gydytojas anesteziologas-reanimatologas, kuris visos procedūros metu ir kurį laiką po jos stebi paciento būklę. Vaistai yra trumpo veikimo, leidžiami į veną, pacientas visiškai užmiega, nejautra trunka trumpai, keliolika minučių – tiek pat, kiek ir pats endoskopinis skrandžio tyrimas. Nei procedūros metu, nei pabudus jokių nemalonių šalutinių reiškinių (pykinimo, vėmimo) pacientas paprastai nejaučia.

Kauno miesto poliklinikos nuotr.

Prieš skrandžio endoskopiją, taikant nejautrą, reikia 7–8 valandas nevalgyti ir 3 valandas negerti. Svarbu atvykus visada pasakyti, kokiomis lėtinėmis ligomis sergate ir kokius medikamentus vartojate.

Ne tik iš ryto

Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje endoskopijos paslaugos teikiamos nuo 8 iki 19 val., dėl to, gastroskopijos tyrimui pasirinkus popietines valandas, galima ryte pavalgyti pusryčius ir atlikti tyrimą nepraleidžiant darbo dienos. Po nejautros pacientas dar kurį laiką (apie 24 valandas) negali vairuoti, dirbti su mechanizmais, priimti svarbių sprendimų. Dėl to po tyrimo, taikant bendrąją nejautrą, reikėtų palydėti namo galinčio pilnamečio asmens. Atliekant kolonoskopiją, reikalingas papildomas žarnyno išvalymas specialiu medikamentu, apie parą reikia nevalgyti, gerti daug skysčių.

Atsakymas (tyrimo aprašas) į e. sveikatą įkeliamas iškart po tyrimo, o biopsijos atsakymai išsiunčiami po 10 dienų e. paštu.

Mokamos procedūros kaina tokia pati, kaip ir nustatyta Valstybinės ligonių kasos.

Daugiau informacijos ir registracija:

* Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje, Pramonės pr. 31, Kaunas, 

* Šilainių padalinyje, Baltų pr. 7, Kaunas,

* arba bendruoju tel. nr. +370 37 403 900;

* arba internetu www.kaunopoliklinika.lt.