Šiandien  šiaurietiškojo ėjimo entuziastai jau nieko nebestebina. Jeigu prieš keletą metų iš Skandinavijos į Lietuvą atkeliavusi sporto šaka atrodė keistuolių pramoga, tai šiandien situacija – pasikeitusi.

Pastaruoju metu šiaurietiškojo ėjimo entuziastai dalyvauja daugelyje varžybų su bėgikais. Ne išimtis bus ir spalio 19 dieną Vilniuje vyksiantis tradicinis tarptautinis bėgimas „Bėkime su Živile Balčiūnaite“. Šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai tą šeštadienį sostinėje varžysis 5 km trasoje.

Apie šiaurietiško ėjimo tendencijas Lietuvoje pasakoja kompanijos "Leki", siūlančios ėjimui tinkamą įrangą,  atstovas Arūnas Milkus.

- Arūnai, kaip šiaurietiškasis ėjimas atrodo šiandien lyginant su situacija prieš kelis metus?

- Tai, kas buvo prieš 4-5 metus, ir dabar – nesulyginami dalykai, kaip diena ir naktis. Dabar žmogų su lazdomis galime sutikti ir užsukusį į banką susitvarkyti savo reikalų, vaikšto ir jaunimas, ir pagyvenę žmonės, ir ne tik senjorai. Pasikeitė ir aplinkinių reakcija: dabar jau niekas nesistebi, matydami vaikščiojančius su lazdomis, niekas nekrizena aplinkui, žodžiu, tai pasidarė įprastu reiškiniu, įprasta fizinio aktyvumo forma.

- Kiek entuziastų - jei tokia statistika yra - šiuo metu kultivuoja šiaurietiškąjį ėjimą? Gal pagal parduodamų lazdų skaičių galima spręsti?

- Žinoma, lazdų parduodama daugiau nei realiai vaikšto žmonių, tačiau manyčiau, kad laikas nuo laiko užsiimančių šia sporto šaka yra virš 10 tūkst.  Ir tai, žinoma, ne pabaiga.

- Bėgikai – ir pažengę, ir pradedantys – vaikosi madų: nauji aprangos audiniai, naujos technologijos bėgimo bateliuose... Šiame sporte paprasčiau? Ar tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiaurietiškam ėjimui reikia tik lazdų? Kokios jos: kuris gamintojas siūlo ypatingas naujoves ir pan.?

- Sakyčiau, kad čia yra požiūrio klausimas. Mes, lietuviai, geriau būsime skolingi bankui, bet dėl batelių ar kito inventoriaus derėsimės iki nukritimo, o galiausiai nenusiderėję nusipirksime tai, kas pigiausia.

Kalbant apie lazdas - ypatingų madų nėra, tačiau yra stiprios kompanijos, kurios diktuoja madas kitiems lazdų gamintojams, kasmet rinkai pateikdamos po keletą naujovių. Tačiau svarbiausiai sugebėti nusipirkti pagal paskirtį tinkamas lazdas, todėl patarčiau pirkti tik ten, kur konsultantai gali išsamiai paaiškinti bei patarti. Svarbu atskirti šiaurietiškojo ėjimo lazdas nuo žygio (angliškai – trekking) lazdų. Taip pat lazdas reikia pirkti ten, kur suteikiamos garantijos, ir ypatingai svarbu pirkti ten, kur suteikiama atsarginių dalių garantija. Jokiu būdu lazdų nereikia pirkti iš neaiškių internetinių parduotuvių.

- Kur dažniausiai renkasi ėjimo entuziastai? Kuris Lietuvos regionas itin aktyvus, kuris - nelabai? Kokios dažniausios ėjikų varžybos?

- Šiaurietiškasis ėjimas – labai individualus sportas, tinkamas bet kokiam metų laikui ir orui, todėl žmogus juo gali užsiimti bet kada ir bet kur, svarbu – turėti motyvaciją. Tačiau daugelyje šalies vietų jau yra užsimezgusi ir klubinė veikla. Paminėčiau Alytų, Uteną, Klaipėdą, taip pat Vilniuje ir Kaune tradiciškai daug aktyviai užsiiminėjančių šia sporto šaka žmonių.
Šiuo metu labai populiarūs žygiai su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Vienas tokių - žygis Lietuvos pajūriu, jis trunka 4 dienas. Sportinių varžybų kol kas dar neorganizuojame, dėl jų yra daug diskusijų. Nors, tarkime, kaimynai lenkai rengia sportines varžybas jau keletą metų ir, sakyčiau, pakankamai sėkmingai. Taigi varžybos - netolimos ateities klausimas.

- Ar galima teigti, kad ėjimo lazdos (ir turbūt pradžiamokslio knygelė) būtų viena geriausių dovanų ne tik vis tiek jau artėjančių Kalėdų proga, bet ir rudeniui - kad pasivaikščiojimai nebūtų pamiršti ir šaltuoju metų laiku.

- Taip teigti galima, bet jei jau dovanosite lazdas, padovanokite ir 2 treniruotes su profesionaliu instruktoriumi. Tikrai bus originalu ir, žinoma, naudinga. O šiaurietiškojo ėjimo sezonas tik prasidėjo ir jis tęsiasi iki vasaros. Ėjikai nevaikšto tik tada, kai būna slidu arba labai šalta ir, žinoma, vasarą, kai būna labai karšta.