Vieni eilėje pas gydytoją laukia kantriai, kiti – nusivylę.

„Ji atostogų išėjo, tai susirgo ir negaliu, man kaklą susuko į tą pusę, viskas suspausta“, – pasakojo vilnietė Danutė.

Senjorė Danutė jau du mėnesius nepakliūna pas neuropatologą. Įtaria, stubure išvaržos, bet gydytojos vis nėra.

„Dabar užrašė į Santariškes, irgi mėnuo praėjo, pasakė, kad pusę metų lauksiu“, – tikino Danutė.

Poliklinikos vadovas teigia, kad vasarą visada būna iššūkis. Pacientai kulniuoja be perstojo, bet gydytojai nori pailsėti.

„Vasarą daug sudėtingiau dėl atostogų meto, žmonės nori pailsėti, aišku, pacientų srautas sumažėja, bet vis tiek tai mums padidina eiles“, – aiškino Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Bet ar vasara, ar ruduo, aiškėja, kad eilės pas gydytojus nesitraukia.

„Situacija su eilių mažėjimu eina ne į tą pusę“, – tvirtino valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolė atlikusi vertinimą atskleidė – trylikoje savivaldybių daugiau nei pusė gyventojų šeimos gydytojo laukė ilgiau nei septynias dienas, nors per savaitę patekti privalu.

„Atrodo, prieš penkiolika dienų vaistų reikėjo pas šeimos gydytoją“, – sakė vyriškis.

Ne ką geresnė situacija ir dėl gydytojų specialistų. Pavyzdžiui, dermatovenerologo ilgiau nei mėnesį dažniausiai laukia Radviliškio, Jonavos, Ignalinos, Vilniaus gyventojai, o ginekologo – Šiaulių rajono ir Elektrėnų gyventojai.

„Populiariausios specialybės – kardiologai, dermatologai, eilės ilgesnės nei trys mėnesiai, taip“, – tvirtino Šeškinės poliklinikos vadovas.

Lūkesčių neatliepia ir eiles turėjusi trumpinti išankstinė pacientų registravimo sistema „e.sveikata“. Ja naudojasi tik 7–8 procentai pacientų. Daugiausia vis dar registruojasi telefonu.

„Jei kuri sistemą, turi atsižvelgti, kad beveik pusė negali naudotis švieslente“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

„Žmonės nesinaudoja priemonėmis, arba jie nežino, arba nepatogios“, – tikino Šeškinės poliklinikos vadovas.

Bet bėda ir ta, kad pacientams net nėra, kur registruotis. Anot Valstybės kontrolės, gydymo įstaigos pateikia tik apie pusę laisvų vizitų laikų.

„Eilių mažėjimui arba augimui tai reiškia, kad žmogus praranda galimybę pasirinkti iš platesnio spektro“, – aiškino valstybės kontrolierė.

Su vizitus slepiančiomis įstaigomis ministerija žada kalbėtis griežčiau, bet be konkretumo: su kuo ir kada.

„Kontrolės mechanizmai, kurie apima nuo perspėjimų, įspėjimų iki licencijų apribojimo“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Radome, kad dirba ir dvylikoje įstaigų vienas gydytojas.

Prie eilių prisideda ir gydytojų krūvis. Čia valstybės kontrolė atskleidžia šokiruojančią situaciją: nustatytas 41 atvejis, kai specialistas dirbo daugiau, nei leidžia Darbo kodeksas, pavyzdžiui, beveik trimis etatais.

„Radome, kad dirba ir dvylikoje įstaigų vienas gydytojas“, – tikino valstybės kontrolierė.

„Jis dirba ne visas dienas per savaitę, įvairiose įstaigose, įvairiomis savaitės dienomis, pusdienį. Taip yra dėl to, kad trūksta specialistų“, – aiškino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.

Medikai per galvą verčiasi dėl didesnės algos. Ministerija teigia, kad išeitis yra, bet ir vėl be konkretumo.

„Didinti valstybės įmoką už privalomu sveikatos draudimu draudžiamus asmenis valstybės lėšomis, tokiu būdu didinsime sveikatos sistemos finansavimą“, – aiškino sveikatos apsaugos ministrė.

Kai nevaldai informacijos apie eiles, niekada negalėsi vertinti, ar jos mažėja, ar auga.

Eiles kemša ir patys šeimos gydytojai. Išrašo beveik dvigubai daugiau siuntimų nei gydytojai specialistai, bet dažnai netinkamai. Neaiškiai nurodo priežastį arba pas ką siunčia.

„Gydytojas įspraustas į kampą, pacientas reikalauja siuntimo, nepasitiki šeimos gydytojo kompetencija, nors jis ją turi“, – tikino Šeškinės poliklinikos vadovas.

Valstybės kontrolė ragina Sveikatos apsaugos ministeriją akyliau stebėti eilių valdymą.

„Ministerija nevaldo realios informacijos apie eiles. Kai nevaldai informacijos apie eiles, niekada negalėsi vertinti, ar jos mažėja, ar auga“, – teigė valstybės kontrolierė.

„Visi įsakymai nuleidžiami iš viršaus, tačiau nei analizuojami, nei duomenys, nei kokie turimi resursai“, – kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.

Ilgas eiles pas gydytojus kaip pagrindinę sveikatos problemą įvardija septyni iš dešimt gyventojų. Prieš septynerius metus tokių buvo mažiau – penki iš dešimt.