Norintys būti liekni vengia duonos, o, remiantis pasaulio ir Lietuvos mitybos bei sveikatos ekspertų rekomendacijomis, grūdiniai produktai turėtų būti valgomi kelis kartus per dieną. Kaip būti ir liekniems, ir sveikiems, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo profesoriaus Rimanto Stuko.

– Ar gali būti nesveika valgyti duoną?

– Apmaudu, kad kyla toks klausimas. Mūsų instituto ir "Vilniaus duonos" inicijuota visuomenės apklausa parodė, kad kas dešimtas mano, jog sveikos duonos nėra. Klaidinga taip manyti. Grūdiniai produktai, duona ir jos gaminiai – vienas svarbiausių subalansuotos ir sveikos mitybos elementų. Duona – vienas pagrindinių angliavandenių šaltinių. Joje nemažai baltymų, nedaug riebalų, gausu B grupės vitaminų, mineralinių ir skaidulinių maisto medžiagų.

– Tačiau duona duonai nelygu.

– Taip, vertingiausia yra rupių miltų, o dar geriau – pilno grūdo miltų duona, nes joje daugiau skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų. Taip pat naudinga sėlenomis, įvairiomis sėklomis ir grūdais papildyta duona.

– Dailiosios lyties atstovės bijo valgyti duoną, nes bijo, kad ji tukina. Ar jos neteisios?

– Gali nusiraminti visos dailiosios lyties atstovės – duona netukina. Taip, ji turi nemažai kalorijų, tačiau viskas priklauso nuo to, kokią duoną valgome ir kiek jos suvalgome. Niekam ne paslaptis, kad saldžios bandelės kūno linijoms nepadeda.

– Vadinasi, norint sulieknėti būtina atsisakyti tik desertinių bandelių?

– Metant svorį reikėtų vengti saldžių bandelių, pyragų, sausainių ir panašių produktų. Jų biologinė vertė mažesnė, jie kaloringesni, juos gaminant naudojama nemažai cukraus, riebalų.

Tačiau rupių ar pilno grūdo miltų duonos atsisakyti nerekomenduojame. Net ir norint padailinti kūno linijas tai yra vienas pagrindinių angliavandenių šaltinių. Kuo rupesni miltai naudojami produkto gamybai, tuo jo kaloringumas mažesnis, o biologinė vertė – didesnė.

– O ar tiesa, kad duona gerina virškinimą?

– Per apklausą beveik 40 proc. žmonių nurodė, kad duona gerina virškinimą. Jie teisūs. Duonoje yra skaidulinių medžiagų – organizmo neįsisavinamų angliavandenių, kurie skatina geresnę virškinamojo trakto veiklą. Daugiausia skaidulinių medžiagų yra produktuose, pagamintuose iš pilno grūdo miltų.

– Ar tiesa, kad sveikiausia – namuose kepta duona?

– Taip teigti negalėčiau. Duonos vertė priklauso nuo jos sudedamųjų dalių. Taigi viskas priklauso nuo to, pagal kokį receptą kepate. Organizmui naudingos duonos galima rasti ir parduotuvėje. Tik reikia nepatingėti perskaityti etiketę, kurioje nurodyta gaminio maistinė sudėtis. Apklausa parodė, kad pirkdami duonos gaminius etiketę ant pakuotės skaito tik 39 proc. žmonių.

Tyrinėjant Lietuvos gyventojų mitybą buvo nustatyta, kad pagrindiniai kriterijai renkantis maisto produktus yra kaina ir skonis, o poveikis sveikatai yra tik trečioje vietoje. Tad nenuostabu, kad žmonių, skaitančių etiketes, skaičius yra gana nedidelis.

– Vadinasi, reikia atkreipti dėmesį, iš ko duona kepta, kokių priedų dėta?

– Būtent, paisyti maistinės sudėties.

Komentaras

Anna Dambrauskienė

"Vilniaus duonos" prekybos ir rinkodaros direktorė

Mūsų nuomone, mažiau mitų apie duonos gaminius kiltų tuomet, jeigu žmonės labiau domėtųsi šių produktų sudėtimi ir jų biologine bei maistine verte. Deja, kaip parodė tyrimas, tik nedaugelis jų yra linkę perskaityti etiketę ant pakuotės.

Mūsų, kaip gamintojo, tikslas yra skatinti pirkėjus domėtis tuo, ką jie valgo. Todėl, leisdami naujus produktus, kurių biologinė ir maistinė vertė geresnė nei įprastų produktų, daug dėmesio skiriame produktams žymėti – specialiais simboliais etiketės priekyje pabrėžiame svarbiausias produktų ypatybes ir biologinę vertę. Manome, kad tai vienas iš būdų atkreipti pirkėjų dėmesį į produkto sudėtį ir taip paskatinti juos perskaityti visą etiketėje nurodytą informaciją.

Beje, kartais pirkėjams kyla klausimas, ar specialūs ženklai ant pakuočių pakankami patikimi. Verta žinoti, kad specialus maistinės produkto vertės ženklinimas galimas tik tuomet, jeigu jis atitinka ES norminiuose dokumentuose numatytus maistingumo teiginių reikalavimus. Pastarieji itin griežtai kontroliuojami, taigi visi gamintojai privalo jų laikytis.