Nerimas pasitvirtino

Prieš šešerius metus vasario 15-ąją klaipėdietė J.Samsonienė atšventė gražų jubiliejų. Po kelių dienų ji pajuto keistą maudimą bei tempimą kairiojoje krūtyje. Pamanė, kad gal persišaldė per šventę, atlapa bėgiodama iš vidaus į lauką.

Po kurio laiko atsinaujinęs maudimas Jovitai sukėlė nerimą, tad ji nusprendė pasitikrinti pagal nemokamą prevencinę programą dėl krūties vėžio.

Patikra patvirtino, kad nerimas nebuvo atsitiktinis – moteriai diagnozavo antros stadijos piktybinį krūties vėžį.

Daugelis susirgusiųjų sunkia liga atranda Dievą. Jovita, atvirkščiai, nuo jo nusigręžė. Nors ir iki tol savęs nelaikė pamaldžia katalike. Bažnyčioje apsilankydavo, kaip ir dauguma lietuvių, per šventes.

"Gal esu stipri? Maniau, kad ir pati susitvarkysiu. O gal ir supykau, kad siuntė tokį išbandymą?" – svarstė moteris.

Bijojo, kad nepabus

Gegužės pabaigoje J.Samsonienę operavo. Pašnekovė neslepia, jog labai bijojo operacijos. Manė, kad po jos nebepabus. Tačiau laikėsi tvirtos nuostatos, kad gydytojai išpjaus tai, ko nebereikia, ir viskas bus gerai.

"Taip ir buvo. Po operacijos atsibudau su šypsena. Viskas yra mūsų galvose. Aš irgi pradėjau galvoti, kad dabar jau esu sveika", – prisimindama kelerių metų senumo įvykius šypsosi moteris.

Jovita džiaugėsi, kad po operacijos sustiprėjo sanatorijoje, kur gavo daug naudingų patarimų. Ligoninėje niekas neaiškino, kad po tokios operacijos, kai pašalinami limfmazgiai, dėl sutrikdytos limfos tekėjimo gali kilti sunkumų.

Sanatorijoje taip pat pamokė, kaip reikia mankštinti ranką. Operuotąją pusę moteris jaučia iki šiol.

Keisti atradimai

"Ką gydytojai liepė, tą dariau", – apie chemoterapijos kursą ir spindulinį gydymą atsiliepė moteris.

Jovita neslepia, kad liūdniausia buvo atsisveikinti su tuomet ilgais, pečius siekusiais plaukais. Po chemoterapijos, kaip gydytojai ir buvo įspėję, jie pradėjo slinkti kuokštais. Prieš tai moteris dar spėjo įsiamžinti fotosesijoje su senąja šukuosena.

Kartą, neapsikentusi slenkančių plaukų, Jovita nuėjo pas kaimynystėje gyvenančią giminaitę ir paprašė, kad nuskustų ją plikai. Plikei paslėpti nusipirko peruką. Jį saugoja iki šiol.

"Patikėkite, kiek daug žmonių su perukais matau gatvėje. Anksčiau to nepastebėdavau", – stebisi pašnekovė.

Dabar J.Samsonienė su šypsena prisimena, kaip pirmosiomis dienomis baiminosi su peruku pasirodyti gatvėje. Jaudinosi, ar nenuneš vėjas, ar nenukris.

Kiek anksčiau moteris bandė sau prisitaikyti skareles, siūlomas onkologiniams ligoniams. Tačiau nustebino gana aukšta kaina, o ir tinkamų spalvų nerado. Tad, pamanė, kad pati būdama siuvėja tikrai sugebės tokią pasisiūti.

"Kiek plaukai galvai suteikia šilumos, – linksmai prisimena pašnekovė. – Visą gyvenimą vaikščiojau be kepurės, nes, neduok Dieve, šukuosena susispaus. Kai vaikščiojau be plaukų, vėjas kiaurai košdavo net per šiltą moherio kepurę. Bet vos pradėjus dygti pirmiesiems pūkeliams, iškart buvo šilčiau."

Vėl kvepia dešra

Pasak Jovitos, pirmąją savaitę po chemoterapijos galima išmesti iš gyvenimo. Tačiau moteris džiaugiasi, kad, palyginti su likimo draugais, gana nesunkiai ją išgyveno.

"Tik iš pradžių pykino. Grįžęs iš ligoninės jautiesi "toks...", norisi daugiau pagulėti, pailsėti. Susileidusi chemiją, pakeliui namo, užsukdavau į prekybos centrą išsirinkti to, ko man tuomet norėjosi. Kartais tai būdavo silkė su burokėliais ar vaisiai", – pasakojo pašnekovė.

Sužinojusi diagnozę, Jovita pakeitė mitybą: atsisakė cukraus, baltos duonos, kiaulienos. Iki tol prekybos centre ji negalėdavo ramiai praeiti pro rūkytą dešrą, bet, kai susirgo, į jos pusę net žiūrėti nenorėjo. Moteris juokiasi, kad dabar rūkyta dešra jai vėl pradeda kvepėti.

Jovita ir dabar save palepina džiovintomis datulėmis ir figomis, kurios esą naudingos onkologiniams ligoniams.

Stebina sergančiųjų mastai

Kai kurie onkologiniai ligoniai siųstą ligą vertina ne kaip nuosprendį, o pamoką, paskatinančią naujai pažvelgti į savo gyvenimą. Jovita tikina esanti staigaus būdo bei jautri, tačiau dabar vis dažniau save stabdo, stengiasi ramiau į viską reaguoti, vengia stresinių situacijų.

Moteris svarsto, kad onkologinės ligos atsiradimui įtakos galėjo turėti ir patirti stresai, netektys. Ne taip seniai iki žinios apie vėžį, Jovita palaidojo savo tėvus.

"Kažkas baisaus, kai ligoninėse pamatai, kiek daug sergančiųjų vėžiu! Atrodo, pusė Lietuvos serga", – prisimena pašnekovė, svarstydama, kas sukelia šią ligą.

Tačiau, pasak Jovitos, baisiausia matyti vėžiu sergančius vaikus. Porą kartų ji kaip POLA atstovė lankėsi ligoninėje, kur gydomi mažieji. Prislėgta nuotaika moterį lydėjo visą dieną.

Nepraleidžia susitikimų

Kol kalbėjomės, Jovitos mobilusis telefonas vis netilo. Ji kantriai aiškino, kaip ir kur reikėtų atsiimti nemokamą POLA kortelę, kokiuose renginiuose ar seminaruose, skirtuose onkologiniams ligoniams, vertėtų apsilankyti.

Įsitraukusi į šios organizacijos veiklą kaip savanorė, Jovita kartą per savaitę budi vienoje iš Klaipėdos ligoninių, kur savo likimo draugams dalija nemokamas korteles, suteikia naudingos informacijos apie asociacijos veiklą, renginius.

Klaipėdos regiono ambasadorė į šią veiklą įsitraukė, pradėjusi domėtis sergančiųjų krūties vėžiu draugijos veikla Kaune, kur ji gyveno apie septynerius metus. Iš pradžių ji tapo Kauno POLA ambasadore, vėliau šią veiklą pradėjo plėtoti Klaipėdoje.

Net praėjusių metų vasarą grįžusi gyventi į uostamiestį, Jovita kartą per savaitę važiuoja į Kaune vykstančius draugijos susitikimus.

Moteris pasakoja ten gaunanti daug įvairios informacijos apie pačią ligą, mitybą. Kartais likimo draugės išsiruošia kartu į kelionę ar sanatoriją.

"Kai susiduri su šia liga, negali likti abejingas. Norisi ir kitiems padėti, pasidalyti geru", – Jovita paaiškino, kodėl priėmė sprendimą tapti organizacijos savanore.

Vėžys – ne raupsai

J.Samsonienė stebisi, kad kai kurios krūties vėžiu sergančios moterys žinią apie ligą sugeba nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių. Yra ne vienerius metus sergančių moterų, kurios net savo vaikams nepasakoja apie onkologinę ligą.

"Joms turėtų būti labai sunku. Žinoma, aš irgi kiekvienam sutiktam nepasakoju. Bet kai pasidaliji mintimis, pasidaro lengviau", – mano pašnekovė.

Dalydama POLA korteles, moteris taip pat ne kartą susidūrė su žmonėmis, kurie vengia kitiems pasakoti apie savo onkologinę ligą. Jovita juos drąsina, sakydama, kad vėžys – ne raupsai, tad juo užsikrėsti neįmanoma.

Nors moteriai pačiai yra tekę susidurti su situacija, kai kitas žmogus, žinodamas apie jos ligą, bijo net prisiliesti.

"Ar tu dar gyva?" – ir tokių reakcijų yra tekę sulaukti moteriai iš pažįstamų žmonių.

Nepaisant to, Jovita savo likimo draugus skatina neužsidaryti namuose su savo liga ir nebijoti dalytis savo patirtimi.

Faktai apie krūties vėžį

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje.

Tai pagrindinė 40–55 metų moterų mirties priežastis.

Kasmet apie 1400 Lietuvos moterų išgirsta diagnozę "krūties vėžys".

Daugiau nei 90 proc. moterų, sirgusių krūties vėžiu, pasveiksta, jei liga nustatoma anksti. Pagrindinė prevencinė priemonė – patikra.