Dėl e. sveikatos sutrikimų gydytojai nemokamai dirbs viršvalandžius?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo gydytojus suvesti į e.sveikatą visus įrašus ranka šiai sistemai neveikiant. Tai sukėlė gydytojų pasipiktinimą. "Per pirmąją COVID-19 bangą mes susitelkėme ir dirbome. Dabar tai jau darosi panašu į išnaudojimą: iš mūsų vėl reikalaujama dirbti papildomai, tačiau apie užmokestį neužsimenama", – sako Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai.

Buvo nuolat meluojama

Sulaukę ministerijos nurodymo suvesti trūkstamus duomenis, šeimos gydytojų atstovai kreipėsi į Lietuvos gydytojų sąjungą, prašydami ginti jų interesus.

"Gydytojai nesiruošia vykdyti šio SAM įsakymo ir suvedinėti duomenų į e.sveikatą. Pirma, buvo nuolat meluojama ir gydytojai klaidinami, kad sistema tuoj bus atkurta, tuoj viskas veiks. Pacientai laukė receptų, gydytojai kaupė korteles, kad galėtų išrašyti vaistus. Per dieną gydytojas konsultuoja mažiausiai 20 pacientų dėl vaistų išrašymo", – rašoma šeimos gydytojų atstovų laiške Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentui Liutaurui Labanauskui. Laiške teigiama, kad per pirmas keturias darbo dienas, kai neveikė e.sveikata, šeimos gydytojai ant savo darbo stalo jau buvo sukaupę beveik po 100 pacientų kortelių, o pacientai laukė vaistų, nes buvo skelbiama, kad sistema tuoj tuoj bus sutvarkyta.

L. Labanauskas viliasi, kad bus pareikalauta atsakomybės iš tų, dėl kurių kaltės e. sveikata neveikė, tačiau A. Veryga atsisakė įvardyti tokius asmenis, tikindamas, esą tai būtų nekorektiška.

"Pas šeimos gydytoją pacientai suregistruoti kas 15 min. Vadinasi, per dieną priimame mažiausiai 25–30 pacientų. Vieno paciento duomenims į e.sveikatos sistemą suvesti reikėtų mažiausiai 10 min. Apskaičiavome, kad suvesti duomenis dirbant po 1 val. viršvalandžių reikėtų apie 1,5 mėnesio laiko", – rašo šeimos gydytojai. Jie atkreipia dėmesį, kad net jeigu gydymo įstaiga duomenims suvesti į e.sveikatos sistemą samdytų sekretorę, tai užimtų papildomo laiko ir gydytojams, nes jie turėtų pasirašyti visus įrašus e.parašu.

Kreipimąsi į LGS prezidentą pasirašę gydytojai svarsto, kad galbūt neverta skubėti suvesti trūkstamus duomenis: "Jei Registrų centras nesugebėjo išsaugoti duomenų ir iki galo jų atkurti, tai ar kas nors pasikeis, jei e.sveikatoje nebus dar savaitės duomenų? O jeigu gydytojai suves ir pasirodys, kad sistema ne iki galo sutvarkyta ir duomenys neišsaugoti?" Pasak laiško autorių, tuomet duomenis į sistemą tektų suvesti antrą kartą.

Kreipimesi užsimenama, kad kai kuriose tiek aukščiausio lygio, tiek žemesnio lygio gydymo įstaigose pacientų duomenys iki šiol apskritai nebuvo suvedami į e.sveikatą. "Tai ar bus tragedija, kad e.sveikatos sistemoje bus ne 80, o 75 proc. duomenų?" – klausia šeimos gydytojai.

Krūvis šeimos gydytojams

Gydytojus piktina tai, kad, nors e.sveikatos veiklą pavyko atkurti, kol kas nekalbama apie kompensacijas už papildomą gydytojų darbą.

"Gydytojai man sako: kai buvo COVID-19 banga, galėjome aukotis, nes tikrai buvo ekstremali situacija ir tikrai reikėjo. Tačiau dabar dėl kažkieno kito kaltės, aplaidumo iš mūsų reikalaujama aukotis – turime nemokamai dirbti viršvalandžius. O tie, kurie buvo aplaidūs, dėl kurių kaltės e.sveikatos sistema neveikė, vaikšto pasipuošę gražiais kostiumais ir juokiasi. Tai piktina gydytojus, – apie kolegų reakcijas užsiminė L.Labanauskas. – Gydytojai greičiausiai padarys tuos darbus, kuriuos reikalaujama padaryti, suves trūkstamus duomenis, tačiau norisi, kad kažkas pareikalautų atsakomybės ir iš tų, dėl kurių kaltės e.sveikata neveikė, kad juos papurtytų."

LGS prezidentas atkreipė dėmesį, kad prieš keletą metų, kai e.sveikata dar tik buvo pradėjusi veikti, tais atvejais, kai gydytojai padarydavo klaidų išrašydami kompensuojamųjų vaistų receptus, valstybė per Valstybinę ligonių kasą (VLK) finansiškai bausdavo tokius gydytojus ir gydymo įstaigas. "O dabar taip išeina, kad gydytojai vėl baudžiami, tik šiuo atveju – už svetimas nuodėmes", – situaciją įvertino L.Labanauskas.

Pasak jo, daugiausia trūkstamų duomenų suvesti į e.sveikatos sistemą teks šeimos gydytojams, nes jie per dieną priima daugiausia pacientų. "Todėl tuo metu, kai neveikė e.sveikata, jie padarė daugiausia įrašų popieriuje, kuriuos dabar ir reikia suvesti", – aiškino gydytojų profsąjungos vadovas.

Jo įsitikinimu, artimiausiu metu turi būti suskaičiuota, kiek tokiems darbams reikės papildomų resursų ir valstybiniu lygiu nuspręsta, kaip už tai kompensuoti.

Gydytojai vėl baudžiami, tik šiuo atveju – už svetimas nuodėmes.

"Už viršvalandžius turi būti mokamas darbo užmokestis. Mes kreipsimės į gydymo įstaigas, kad jos apmokėtų gydytojams už papildomą darbą. Tačiau gerai žinau, kad gydymo įstaigos papildomų pinigų neturi. Kitas dalykas – kodėl gydymo įstaigos turi mokėti papildomai už tai, kas atsitiko ne dėl jų kaltės? – L.Labanauskas įsitikinęs, kad už suvedant duomenis gydytojų dirbtus viršvalandžius turėtų sumokėti Registrų centras. – Ši įstaiga turėtų žinoti, kokiu mastu gydymo įstaigos atkuria duomenis, ir joms kompensuoti. O gydymo įstaigos paskirstytų gydytojams. Tačiau čia vėl bus teisinė kolizija: Registrų centras paspaus gydymo įstaigas ir pareikalaus, kad jos paprašytų tų pinigų iš kitur. O jei gydymo įstaigos gaus nurodymą iš savo steigėjo (dažniausiai – valstybės, atstovaujamos SAM, arba savivaldybių, – red. past.) nekišti galvos, kur nereikia, tai ir netriukšmaus."

LGS prezidentas pastebėjo, kad, kol nebus suvesti duomenys į e.sveikatą, nebus kaip apskaičiuoti liepos mėnesio gydytojų darbo valandų ir išmokėti atlyginimo. "Kol nebus suvesti duomenys į e.sveikatą, tol VLK nematys, ar ir kiek gydytojai dirbo. Nebus kaip apskaityti tų darbo valandų, kurias gydytojas dirbo, kol darė įrašus ranka. Žinoma, kalbant apie šeimos gydytojus, dabar pirminiame lygyje bus išmokėti atlyginimai pagal prisirašiusiųjų prie PSPC, poliklinikų skaičių. Juk šios lėšos sudaro liūto dalį šio lygio įstaigų pajamų", – sakė L.Labanauskas.

Pasak jo, Registrų centras pademonstravo nekompetenciją prižiūrint e.sveikatą. Dėl šios ir kitų priežasčių esą geriausia būtų jos administravimą perduoti kitai institucijai. "Mes daug kartų siūlėme, kad e.sveikata būtų palikta administruoti VLK. Juk ji iš esmės e.sveikatą ir tvarko. VLK tvarko receptus, gydytojų apmokėjimą už darbą, tik kažkodėl e.sveikatos administravimas perduotas Registrų centrui. Po šios e.sveikatos sistemos avarijos mes inicijuosime diskusiją, kad e.sveikata būtų perduota VLK", – žadėjo LGS prezidentas.

Kuriais atvejais kompensuos

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad visi e.sveikatos sistemoje iki incidento buvę elektroniniai sveikatos dokumentai buvo sėkmingai atkurti ir šiuo metu joje yra. Tai Registrų centrui esą patvirtino ir pačios gydymo įstaigos, keliančios šiuos dokumentus į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS).

Pasak M.Samkaus, didžioji dauguma sveikatos priežiūros įstaigų turi savo informacines sistemas, kuriose, kol neveikė e.sveikatos sistema, kaupė visą informaciją (siuntimus, diagnozes, tyrimų rezultatus ir kitus e.sveikatos dokumentus). "Atkūrus e.sveikatos sistemos veiklą gydytojams antrą kartą šių dokumentų į sistemą įkelti nereikės, jie į ESPBI IS iš sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų patenka automatiškai", – apie tuos atvejus, kai gydymo įstaigos turi savo informacines sistemas, sakė Registrų centro atstovas.

Jis priminė, kad tuo metu, kai neveikė e.sveikata, vaistinėje sumokėję priemoką už įsigytus kompensuojamuosius vaistus, gyventojai gali kreiptis į VLK Vaistų kompensavimo skyrių. Pateikus visus reikalingus dokumentus, pagal nustatytą tvarką VLK sumokėtą priemoką turi sugrąžinti per 20 darbo dienų. Tačiau tais atvejais, kai, neveikiant e.sveikatai, kompensuojamuosius vaistus žmonės pirko be receptų savo lėšomis, kompensacija už tai nebus išmokėta.

SAM yra sudariusi sutartį su Registrų centru, kurioje šis yra įsipareigojęs užtikrinti ESPBI IS ir jos pagrindu teikiamoms viešosioms e.paslaugoms būtinos techninės ir programinės įrangos įdiegimą, nepertraukiamą funkcionavimą ir atnaujinimą, taip pat administruoti ESPBI IS ir IPR IS duomenų saugyklą, duomenų archyvą ir užtikrinti jų saugą. Minimoje sutartyje Registrų centras įsipareigojęs dėl nepertraukiamo saugaus ESPBI IS funkcionavimo 24 val. per parą užtikrinimo.

Į klausimą, ar Registrų centro vadovas S.Urbanavičius prisiima atsakomybę už tai, kad e.sveikata neveikė daugiau kaip savaitę, M.Samkus neatsakė. "Dėl atsakomybės ir žalos, tiek patirtos paties Registrų centro, tiek dėl žmonių patiriamų nepatogumų, nurimus situacijai, ramiai susidėliojus, reikės grįžti prie šitų klausimų", – interviu LRT radijui praėjusią savaitę sakė S.Urbanavičius.

Susidūrus su e.sveikata veiklos trikdžiais, Registrų centras prašo sveikatos priežiūros specialistų, vaistinių darbuotojų ir pacientų apie tai nedelsiant pranešti e.pašto adresu e.sveikata@registrucentras.lt arba tel. (8 5) 236 4577.

Šeimos gydytojai apskaičiavo, kad suvesti dėl e.sveikatos trikdžių nesuvestus pacientų duomenis dirbant po 1 val. viršvalandžių kasdien reikėtų apie 1,5 mėnesio laiko.

Apmokės gydymo įstaigos?

Vienai dienai grįžęs iš atostogų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienio rytą užsiminė apie tai, kad e.sveikatą galėtų administruoti, jos duomenų saugumu rūpintis VLK. Tačiau tą pačią dieną po pietų jis nuomonę pakeitė. "Dabar rastos patalpos, į kurias būtų galima saugiai perkelti e.sveikatos serverius. Ateityje planuojama numatyti daugiau vietų, kur tie duomenys galėtų būti dubliuojami ir saugomi, kad jie fiziškai nebūtų vienoje vietoje. Toks planas mums atrodo tinkamas. Ir kol kas mes apie galimybę e.sveikatą perduoti VLK nesikalbėjome. Šios idėjos kol kas atsisakoma, nes yra logiškas planas, kaip padaryti, kad ta sistema būtų saugi, funkcionuotų", – sakė A.Veryga.

Pasak jo, gydymo įstaigoms dėl gydytojų darbo apmokėjimo už liepos mėnesį neturėtų kilti jokių problemų, nes "Sveidra" (Ligonių kasų e.sveikatos elementas, į kurį gydymo įstaigos pateikia duomenis apie suteiktas paslaugas, pagal kurias medikams yra apmokama už darbą) veikė ir neveikiant e.sveikatai.

Pasiteiravus, iš kokių lėšų bus apmokėta gydytojams už viršvalandžius vedant į e.sveikatą nesuvestus duomenis, ministras teigė, kad tai turėtų apmokėti gydymo įstaigos: "Paprastai gydymo įstaigos turi galimybę skirti papildomų išteklių žmogui. Šiuo atveju, matyt, irgi galima rasti administracinių išteklių. Gal nebūtinai tai turi būti medikai – ir techniniai darbuotojai, kurie tuos duomenis galėtų suvesti. (...) Tikiuosi, jei medikams ar kitiems darbuotojams teks dirbti papildomus viršvalandžius, gydymo įstaigos ras galimybių papildomai sumokėti."

Pasiteiravus, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad e.sveikata neveikė daugiau kaip savaitę, A.Veryga atsakė: "Labai lengva būtų ieškoti, kaip sako liaudis, atpirkimo ožio, bet ši situacija buvo tokia, kurią nuspėti buvo labai sudėtinga. (...) Manau, kad, esant šiai situacijai, ką nors kaltinti būtų nelabai korektiška."


Išleista dešimtys milijonų eurų

Į ES remtą e.sveikatos projektą iki 2017 m. buvo investuota apie 40 mln. eurų. Vien trečiajame plėtros etape (2012–2015 m.) į šią sistemą buvo investuota apie 30 mln. eurų. Auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad trečiajame etape buvo kartojamos ankstesniems kūrimo etapams būdingos klaidos: strateginio valdymo ir racionalaus požiūrio į informacinių sistemų finansavimą trūkumas.

Nuo 2017 m. e.sveikatos sistemai palaikyti ir plėtoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama maždaug po 2–2,5 mln. eurų. Registrų centras teigia, kad šios lėšos panaudojamos sistemai tobulinti ir plėtoti, nes kasmet sparčiai augantis dokumentų kiekis ir nauji sistemos funkcionalumai reikalauja investicijų į techninę ir programinę įrangą.

Sistemoje per dieną pasirašoma apie 200 tūkst. e.sveikatos dokumentų, iš jų apie 50 tūkst. sudaro e.receptai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TAIP,

TAIP, portretas
SVARBU,KAD NEPERSIDIRBTŲ.JUKŠITAS DARBAS PALIEKAMAS SESUTĖMS.VID.PERSONALAS IŠVIS YRA NIEKINAMAS,NEBIJAU TAI SAKYTI.GYD.NET NESISVEIKINA PRAEIDAMI,NORS DIRBA TAM PAČIAM SKYRIUJ.IŠDIDŪS BE GALO.VID.PERSONALAS NETURI JOKIO UŽNUGARIO.ALGOS JUOKINGOS,SĄLYGOS,KAI KUR,TRAGIŠKOS.AR NE LAIKAS PONUI VERYGAI IR ČIA DARYTI TVARKĄ.NORS NETIKIU,KAD TAIP BUS.JUK DAŽNAI SAKO,,MEDIKAI,,T.Y.GYDYTOJAI,IR SLAUGYTOJOS-TARSI JOS NE MEDIKĖS BŪTŲ.KALBU IŠ SAVOS PATIRTIES.O, GAILA ...

Vilhelmina

Vilhelmina portretas
Lietuvoje dabar dirba tik daktarai GYDYTOJU nebeliko .I medicina 90 procentu stoja del pinigu /pakisu/ o atsakomybes demesio pacientui NULIS .VERTELGOS .Ziniu maziau nei literaturoje .Svarbiausia negydyti bet nors labai nepakenkti.Zmoniskuma atsakinguma iveike privati medicina ir godus farmacininkai.Zmogui tai baisiau uz koronovirusa.

JOOOO

JOOOO portretas
O siaube tu siaubeli...kad tik siti EKSTRASEANSAI baltais halatais nepersidirbtu ! Slykstu klausyti ju rypavimo koki jie varksai...sedejo tris menesius be darbo ir gavo pinigus o dabar matai dirbt vercia oi kokia beda !O kuo prastesni pardavejai,vairuotojai,kurie turejo atlaikyti visa karantina dirbdami,rizikuidami ? Per daug susireiksmino ponai-ekstraseansai !
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių