Dėl COVID-19 atsidūrusieji ligoninėje: nesiskiepijau ir nesigailiu

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Šalyje vėl augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui, pacientų, sergančių šia liga, daugėja ir pagrindinėje kovos su COVID-19 Kauno regiono gydymo įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje. Medikai pastebi, kad didžioji jų dalis – nepasiskiepiję arba tik viena vakcinos doze paskiepyti asmenys.

Užpildytas Reanimacijos skyrius

Lietuva vėl įžengė į juodąją COVID-19 zoną. Pastarųjų septynių parų naujų nustatytų koronaviruso atvejų vidurkis parai – 1 143 atvejai, t.y. beveik trečdaliu daugiau nei per ankstesnes septynias paras.

Praėjusią savaitę, kai Santaros klinikose Vilniuje buvo užimtos 90 proc. visų Reanimacijos skyriaus lovų, įstaigos vadovai paskelbė ketinantys mažinti planinių operacijų skaičių ir taip taupyti vietas kovidiniams pacientams. Ar panašių priemonių prireiks LSMU Kauno ligoninei, kur šių pacientų skaičius sparčiai auga?

"Prieš savaitę skirtinguose ligoninės padaliniuose iš viso buvo gydoma apie 60 kovidinių pacientų, dabar tokių yra 97, 9 iš jų – vaikai. 42 pacientai gydomi Infekcinių ligų skyriuje, 31 – Terapijos. Užimtos visos šešios kovidiniams pacientams skirtos Reanimacijos skyriaus lovos. Vietų reanimacijos palatose turi likti ir žmonėms po planinių operacijų Chirurgijos ir Urologijos skyriuose. Jei toliau daugės sunkių pacientų ir mums reikės skirti daugiau reanimacijos lovų kovidiniams pacientams, gali tekti mažinti planinių operacijų skaičių. Tačiau taip nukentėtų šių operacijų laukiantys gyventojai", – atkreipė dėmesį LSMU Kauno ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

Jis priminė, kad už COVID-19 gydymo strategiją Kauno regione atsakinga COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupė, todėl išsamiau, kiek lovų bus skirta kovidiniams pacientams šioje ligoninėje ateityje, nekomentavo.

Išaugo darbo krūvis

"Kauno dienos" žurnalistai apsilankė LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje. Diena čia prasidėjo įprastai – gydytojai ruošėsi vizitacijai. Skyriaus vedėja gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė neslėpė, kad gydytojų infektologų darbo krūvis pastaruoju metu yra labai didelis. Daugėja kovidinių pacientų, be to, gydytojams tenka konsultuoti ir kitomis infekcinėmis ligomis sergančius pacientus. Sergamumas kai kuriomis jų, pavyzdžiui, erkiniu encefalitu ar Laimo liga, rudenį taip pat pasiekia piką. "Pacientus, sergančius erkių platinamomis ligomis, šiuo metu hospitalizuojame Nervų ligų skyriuje. Visą Infekcinių ligų skyrių nuo pat pandemijos pradžios esame paskyrę COVID-19 pacientams", – pasakoja skyriaus vedėja, prieš eidama pas šiuos ligonius rengdamasi specialia apranga.

Infekcinių ligų skyriuje nuolat gydoma apie 30–40 COVID-19 pacientų, iš jų tik 4–6 būna pasiskiepiję abiem vakcinos dozėmis.

Persirengiame ir mes su fotografu. Savo viršutinius drabužius pakeičiame į medicinos personalo dėvimus marškinėlius ir kelnes, batus. Su šia apranga keliaujame į atskirą patalpą, kur ant jos velkamės vienkartinius chalatus, dedamės kepurėles, respiratorius, veido skydelius, maunamės antbačius, pirštines. Diktofonas, fotoaparatas keliauja į plastikinius maišelius – taip su šia įranga tikimės neišsinešti viruso sukėlėjų.

Apsauga: išeinantieji iš kovidinės zonos vadinamajame šliuze išmeta naudotas vienkartines apsaugos priemones, nusiprausia ir persirengia. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kiek paėjėjus ligoninės labirintais, atsiduriame šalia COVID-19 palatų. Visos lovos aprūpintos papildomo deguonies tiekimo įranga. Matyti, kad nemažai daliai ligonių jis tiekiamas: vieniems – vamzdeliais į nosį, kitiems – per kaukes. Koridoriumi vis praeina slaugytoja – iš čia pro didžiulius palatų langus gerai matyti ligoniai, patogu stebėti jų būklę. Matyti, kam sulašėjo lašelinė ir reikia ją nuimti ar pakeisti, kas kviečiasi pagalbos.

Nesiskiepijo, susirgo peršalęs

Vienoje trivietėje palatoje užimtos visos lovos. Garbaus amžiaus senolis guli su deguonies kauke ir sunkiai kvėpuoja – jam tiekiamas papildomas deguonis. Senolio palatos kaimynas 63 metų Gintaras jaučiasi kur kas geriau: jei gydytojai išleis, netrukus važiuos namo. "Rugpjūčio pabaigoje vieną dieną iš ryto pasiskiepijau "Johnson & Johnson" vakcina, o vakare pakilo temperatūra iki 40 °C. Trylika dienų pagal šeimos gydytojos nurodymus gydžiausi namuose. Sumažinti temperatūros nepavyko, nepadėjo nė antibiotikai. Teko atvažiuoti čia. Jau šešta diena čia mane gydo. Matyt, gerai parinko vaistus – beveik iš karto pradėjo kristi temperatūra. Dabar jaučiuosi gerai – laukiu, kada išleis namo", – žvaliai pasakojo vyras.

Nors skiepas nespėjo suveikti ir apsaugoti nuo ligos, Gintaras sakė vis tiek besidžiaugiantis, kad pasiskiepijo. "Kitu atveju gal būtų buvę dar blogiau", – svarsto kaunietis.

Jo palatos kaimynas 69 metų Petras yra priešingos nuomonės apie skiepus.

"Nesiskiepijau ir nesiskiepysiu. Ir nesigailiu. Mano organizmas šią ligą atlaikys. Kiek atlaikys, tiek užteks", – tikina stambus vyras. Jaučiasi, kad jam sunku kvėpuoti – per nosies kaniules jam tiekiamas papildomas deguonis, į veną lašinami vaistai.

Pasiteiravus, kodėl nesiskiepys, atkerta: "O kas man gali pateikti juodu ant balto parašyta, kad galima skiepytis sergant diabetu, kraujagyslių ir širdies ligomis, kad nebus jokių šalutinių poveikių?" Ir pradeda pasakoti, kaip susirgęs. "Buvo savaitgalis. Šeštadienį dukart išsimaudžiau karjere, o sekmadienį nusprendžiau aplankyti tėvų ir žmonos kapą. Vilkėjau plonais marškinėliais, o teko išbūti penkias valandas – nevažiavo autobusai. Parėjau namo, pakilo temperatūra iki 38 °C. Išsikviečiau greitąją pagalbą. Tą vakarą jie dar nenorėjo niekur manęs vežti, bet kitą dieną jau atvežė čia", – dusdamas pasakoja Petras.

Gydymas: daugeliui stacionare atsidūrusių COVID-19 ligonių prireikia papildomo deguonies, neretai – ir priešvirusinių vaistų, antibiotikų. Vilmanto Raupelio nuotr.

Nusilpo, nes badavo

Palinkėję vyrams sveikatos, einame į kitą aukštą – pas moteris. Koridoriuje justi stiprus chloro kvapas – valoma chloro pagrindu pagamintais valikliais. Šie ne tik valo, bet ir dezinfekuoja.

Vienoje palatų gydoma nėštukė – moteris guli su deguonies kauke. "Ji atvažiavo su ryškiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Tiekiame jai papildomą deguonį, skiriame antivirusinį gydymą", – apie tai, kad koronavirusas neaplenkia nėščiųjų, užsimena E.Tamašauskienė.

Kitoje palatoje matyti dvi moterys. Abi guli lovose: joms taip pat tiekiamas papildomas deguonis. Smulkiai juodaplaukei lašinama ir lašelinė. "Gyvenu Anglijoje. Grįžau į Lietuvą – dukros vestuves. Jas atšokau ir pasilikau dar paatostogauti. Kur užsikrėčiau koronavirusu – neįsivaizduoju. Savaitę gydžiausi namuose, bet paskui man pablogėjo. Laikėsi aukšta temperatūra, jutau didžiulį nuovargį, visai nebuvo energijos. Išsikviečiau greitąją pagalbą, pamatavo kraujo įsotinimą deguonimi – rodė 88 (jei šis rodiklis mažesnis nei 94 proc., žmogus turi būti guldomas į ligoninę – red. past.), – pasakoja 49 metų Svetlana. – Vakar paguldė, šiandien jaučiuosi daug geriau."

Jei toliau daugės sunkių pacientų ir mums reikės skirti daugiau reanimacijos lovų COVID-19 pacientams, gali tekti mažinti planinių operacijų skaičių.

Noriai pasakojusi apie atostogas, pasiteiravus apie skiepus, moteris tampa nekalbi. "Aš nepasiskiepijusi. Kodėl? Nenorėčiau apie tai kalbėti", – į kalbas apie skiepų naudą nesileidžia pašnekovė. "Galiu pasakyti tik tiek: dėl to, kad atsidūriau ligoninėje, tragedijos nematau. Yra gydytojai, paskyrė gydymą – pasveiksiu ir išvažiuosiu", – viliasi brunetė.

Jos palatos kaimynė 69-erių Lida pasakoja "Pfizer-BioNTech" vakcina kartu su vyru pasiskiepijusi pavasarį ir maniusi, kad COVID-19 persirgsianti lengvai. "Iš pradžių koronavirusu susirgo mano vyras. O jis, kai blogai jaučiasi, visiškai nieko nevalgo. Jį palaikydama ir aš nevalgiau – iš viso penkias dienas. Vyras po kelių lovoje praleistų dienų atsikėlė sveikas, o man pablogėjo. Penktos dienos vakare aš beveik netekau sąmonės, taip nusilpo organizmas. Nelabai prisimenu, kaip greitoji mane čia atvežė", – pasakoja moteris.

Gali greitai pablogėti

E.Tamašauskienė paaiškina, kokiais atvejais COVID-19 pacientai guldomi į ligoninę. "Dėl COVID-19 sukelto virusinės kilmės plaučių uždegimo pacientai stacionarizuojami tuo atveju, jeigu jiems reikia papildomo deguonies. Juk namuose jie to negautų. Taigi, pagrindinė indikacija juos stacionarizuojant – deguonies terapija. Šiems pacientams skiriame ir antivirusinių vaistų. Pasitaiko ir tromboembolinių (kraujagyslių užsikimšimo trombais, – red. past.) komplikacijų, tačiau jos paprastai būna kartu su papildomo deguonies poreikiu. Pasitaiko atvejų, kad ilgesnį laiką sergant namuose liga komplikuojasi – išsivysto bakterinis plaučių uždegimas. Tokiu atveju paprastai naudojami intraveniniai antibiotikai – žmogus taip pat hospitalizuojamas. Neturintieji sunkių gretutinių ligų paprastai pasveiksta", – užsimena skyriaus vedėja.

Budinti gydytoja rezidentė Monika Valentaitė paaiškina, kodėl vieniems ligoniams papildomas deguonis tiekiamas vamzdeliais į nosį, kitiems – per kaukę: "Skiriasi tiekiamo deguonies kiekis. Jei žmogus yra su kaniulėmis – vamzdeliais į nosį – jis gauna iki 6 l papildomo deguonies per minutę. Kai reikia daugiau deguonies, dedama kaukė. Su ja žmogus gauna 6–10 l papildomo deguonies per minutę. O jeigu žmogui reikia daugiau nei 10 l, dedama kaukė su rezervuaru, kitaip tariant, maišeliu. Papildomas deguonis žmogui skiriamas priklausomai nuo jo deguonies kiekio kraujyje. Jeigu jis ir toliau mažėja, vieną deguonies tiekimo priemonę keičiame kita. COVID-19 – tokia liga, kai ligonio būklė gali labai greitai, per kelias valandas pasikeisti ir, pavyzdžiui, gali tekti pereiti nuo kaniulių prie deguonies kaukės su rezervuaru."

Jei ligonio būklė toliau blogėja, jis perkeliamas į reanimacijos palatą. "Jei žmogus tampa nestabilios būklės, jei tiekiamo deguonies žmogui per mažai, kraujo įsotinimas deguonimi negerėja, o kai kuriais atvejais net prastėja, jis gali būti perkeltas į reanimacijos palatą. Vertiname, ar jam užtenka to papildomo deguonies kiekio, kurį mes galime tiekti skyriuje, ar reikia kitų intervencijų pakankamam deguonies kiekiui užtikrinti, t.y. intubacijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV), didesnio srauto deguonies tiekimo ar neinvazinės plaučių ventiliacijos", – sako E.Tamašauskienė.

Išeidami iš vadinamosios kovidinės zonos praeiname pro tuščias palatas, kuriose vaizdas nepasikeitęs nuo sovietmečio – aptriušusios sienos, senos lovos. Šias remonto laukiančias patalpas ligoninės personalas vadina "Černobyliu". "Per didžiausią pandemijos bangą žiemą koronaviruso ligonius guldėme ir "Černobylyje". Tada jau niekas nebežiūrėjo į sienas – buvo svarbu, kad apskritai galėtume sunkiai sergantiems žmonėms suteikti pagalbą", – užsimena Infekcinių ligų skyriaus vyresnioji slaugytoja Edita Aleksandravičienė. Ji viliasi, kad šiuo šaltuoju sezonu "Černobylis" liks tuščias. Juk daug žmonių pasiskiepijo ir sunkiai sergančių – daug mažiau.

Pacientus, sergančius erkių platinamomis ligomis, šiuo metu hospitalizuojame Nervų ligų skyriuje. Visą Infekcinių ligų skyrių nuo pat pandemijos pradžios esame paskyrę COVID-19 pacientams.

Išeinant iš Infekcinių ligų skyriaus, tenka praeiti pro vadinamuosius šliuzus.

"Tai tarpinė tarp kovidinės ir švarios skyriaus zonos. Oras čia valomas kvarco lempa. Čia nusiimkite ir dezinfektantu gausiai nupurkškite veido skydelį. Nusivilkite ir į tam skirtą šiukšliadėžę sudėkite vienkartinį chalatą, respiratorių, pirštines, antbačius. Kiekvieną kartą nusiimdami ar nusivilkdami apsaugos priemones dezinfekuokite rankas. Eikite į greta esančią patalpą. Persirenkite kitais marškinėliais ir kelnėmis, užsidėkite naują veido kaukę. Tada galėsite saugiai išeiti", – instruktuoja E.Aleksandravičienė.

Stebi: slaugytojos pro palatų langus mato, kam sulašėjo lašelinė, reikia ją nuimti ar pakeisti, kas kviečiasi pagalbos. Vilmanto Raupelio nuotr.

Daugėja antras mėnuo

Kovidinių pacientų LSMU Kauno ligoninėje daugėja jau antras mėnuo. Palyginti su pandemijos bangomis žiemą ir pavasarį, dabar ligoninėje atsiduria kur kas mažiau sunkios būklės ligonių. "Dabar dažniausiai pas mus atvyksta vidutiniškai sunkios ir lengvesnės būklės pacientų, tačiau pastaruoju metu padaugėjo ir sunkios būklės. Įtempta situacija dėl reanimacijos lovų – turime tik šešias COVID-19 pacientams skirtas reanimacijos lovas, jos beveik visą laiką užimtos. Beveik trečdalis mūsų skyriuje gydomų ligonių gauna maksimalų deguonies kiekį", – skaičiavo E.Tamašauskienė.

Medikų teigimu, didžiąją dalį dėl COVID-19 hospitalizuojamų ligonių sudaro nepasiskiepiję asmenys. "Infekcinių ligų skyriuje nuolatos gydoma apie 30–40 COVID-19 pacientų, iš jų tik 4–6 būna pasiskiepiję abiem vakcinos dozėmis. Keletas būna pasiskiepiję tik viena vakcinos doze, o visi kiti – nepasiskiepiję. Kalbant apie pas mus patenkančius pasiskiepijusius asmenis, daugiausia tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems yra vienokia ar kitokia imunosupresija (organizmo imuniteto slopinimu – red. past.). Pavyzdžiui, turėjome tris visiškai pasiskiepijusius dializuojamus pacientus. Arba tai yra vyresnio amžiaus žmonės, dėl kažkokios gretutinės ligos vartojantys gliukokortikoidus (hormoninius vaistus – red. past.), taip pat sergantys vėžiu, cukriniu diabetu. Tačiau buvo ir 40–50 metų  pasiskiepijusių žmonių, nesergančių nė viena gretutine liga, nevartojančių jokių vaistų. Vienas jų sunkiai sirgo, dvi moterys buvo vidutinio sunkumo pacientės", – pasakojo Infekcinių ligų skyriaus vedėja. Gydytoja pasidžiaugė, kad jie visi išvyko namo pasveikę.

Didina apimtis

COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas docentas Vaidotas Gurskis informavo, kad vakar Kauno regione buvo 182 deguonies lovos ir 25 reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovos su DPV galimybe. Atitinkamai gulėjo 168 ir 17 ligonių, deguonies lovų užimtumas buvo 92 proc., RITS lovų – 68 proc.

Pasak V.Gurskio, nuo rugsėjo pradžios vadinamųjų kovidinių lovų skaičius Kauno regiono ligoninėse didinamas kiekvieną savaitę: „Štai ir pirmadienį priimtas sprendimas lovų skaičių didinti skubiai, nelaukiant savaitės pabaigos dėl didėjančio naujai atvykstančių hospitalizuojamų ligonių srauto (prieš 2 sav. vidutiniškai būdavo hospitalizuojama 9 pacientai per parą, praeitą savaitę – jau 14 per parą; papildomai jau 2 sav. iš eilės į RITS paguldoma dar po 2 pacientus per parą).“

Valdymo grupės vadovas informavo, kad  nuo rugsėjo 21 d. lovų skaičius didinamas Prienuose (buvo 5 deguonies lovomis, bus 20), o nuo rugsėjo 22 d. atidaromas COVID-19 skyrius Jonavoje su 20 deguonies lovų ir 2 RITS lovomis su DPV galimybe.“

Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo, LSMU Kauno ligoninėje lovų skaičiaus pokyčiai vyksta taip pat. „Nuo rugsėjo 20 d. pradėjo veikti dar 2 RITS lovos, taigi iš viso šioje ligoninėje turėsime 8 RITS lovas, su galimybe plėsti iki 10. Tokiu būdu būsime vėl aktyvavę visas regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ), kurios veikė ankstesnių COVID-19 pandemijos bangų metu (iš viso 207 deguonies lovas ir 27 RITS). Ir kartu būsime pasiekę tam tikrą ribą, kada tolesnis lovų skaičiaus didinimas, ypatingai didžiosiose ligoninėse – LSMUL Kauno klinikose ir LSMU Kauno ligoninėje, atsilieps kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtims“, – prognozavo V.Gurskis.

Jo žodžiais, galimybės plėsti lovų skaičių, kaip parodė 2020 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpis, yra didelės – galėtų veikti daigiau kaip 500 deguonies lovų ir apie 70 RITS lovų, tačiau tokia plėtra reiškia, kad visa nebūtinoji pagalba būtų ženkliai ribojama, o tai reiškia neišvengiamus nuostolius pacientams. „Šąlant orams, žmonėms grįžtant į kontaktinį darbą ar mokymąsi, be abejo tikėtinas atvejų skaičiaus didėjimas. Kita vertus, tokio pacientų skaičiaus ligoninėse nesitikima, kaip buvo antrosios bangos metu, nes Kaune ir kitose Kauno regiono savivaldybėse jau yra imunizuota apie du trečdalius gyventojų. Artimiausiu metu vėl planuojama COVID-19 lovų plėtra LSMUL Kauno klinikose bei LSMU Kauno ligoninėje“, – planavo COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas.

V.Gurskis yra ir Kauno klinikų atstovas – vadovauja Vaikų intensyviosios terapijos skyriui. Uždavėme jam ir šiuos klausimus: kokiais atvejais COVID-19 ligoniai iš Kauno stacionarizuojami ne LSMU Kauno ligoninėje, o Kauno klinikose? Dar pandemijos pradžioje Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius minėjo, kad kovidinių pacientų gydymui būtų galima panaudoti dalį Endokrinologijos klinikos lovų, aprūpintų papildomo deguonies tiekimu. Ar šiuo metu bent dalis šių lovų tam yra naudojamos? Ar žadama jas tam panaudoti?

Tačiau į šiuos klausimus Kauno klinikų atstovas neatsakė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Myliu valdžią,bankus,farmacininkus.

Myliu valdžią,bankus,farmacininkus. portretas
Smagu,kad nebeliko ligų kitų,išskyrus šitą virusiuką.Dabar seni žmonės tai jau visi miršta tik nuo covido,jau pusantrų metų kaip.Kiti irgi neserga nei gripu beveik,nei bronchitais,plaučių uždegimu,peršalimų paprastų nebeliko,kol nesuvartosime tų mums užsakytų 15 milijonų dozių.

Lietuva vakcinuojasi

Lietuva vakcinuojasi portretas
Reikia uždrausti uždarose patalpose šnekėtis telefonais, nes vienas sergantysis gali paskleisti tiek viruso kiek 20 ligoniu neprikvėpuotų ypač autobusuose ir dar nusismaukę kaukes.

Manau tokiems paciantams

Manau tokiems paciantams portretas
turi būti užtikrinta psichiantro konsultacija.
VISI KOMENTARAI 150

Galerijos

Daugiau straipsnių