„Širdies angelai“, – taip pavadintą įspūdingo dydžio paveikslą dailininkas Algimantas Žukauskas padovanojo garsiam kardiochirurgui Rimantui Benečiui ir jo vadovaujamiems gydytojams dėkodamas už sugrąžintą gyvybę.

Nežinojo, kaip priimti

„Tokių tradicijų neturime, nežinome, kaip dovaną priimti, kaip dėkoti“, – taip atvirai ir nuoširdžiai po tradicinės medikų penkiaminutės dar vieną, bet nekasdienį rytinį surinkimą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius R.Benetis.

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos konferencijų salės, kur vyksta gydytojų pasitarimai, vestibiulyje ant sienos kabojo baltu, šiek tiek permatomu audeklu uždengtas didelis paveikslas.

Būtent jis – ta unikali dovana, kurią tą rytą oficialiai kardiochirurgų kolektyvui padovanojo buvęs jų pacientas dailininkas A.Žukauskas.

Nutapė devynis portretus

Kelių metrų ploto drobėje – kardiochirurgų ir anesteziologų portretai. Tolumoje – operacija, du gydytojai palinkę ties ligoniu.

Toks vaizdas išryškėjo, atidengus paveikslą. Medicinos mokslų daktarai Povilas Jakuška, Saulius Giedraitis, Ramūnas Bolys, Tadas Lenkutis, gydytojai Kastytis Vaičiulis ir Algimantas Sasnauskas, profesoriai Šarūnas Kinduris, Edmundas Širvinskas ir Rimantas Benetis. Kardiochirurgai, anesteziologai, perfuzininkas. Tai garsūs vardai, juos paveiksle atpažinti nesunku, nors dailininkas ir teisinasi, kad galbūt būtų pavykę geriau, jei gydytojai būtų turėję daugiau laiko pozuoti.

„Kurdamas šį paveikslą turėjau tris uždavinius. Pirmiausia – padėkoti visiems gydytojams. Didžiausia padėka – Rimantui Benečiui“, – jaudindamasis, lyg iš naujo išgyventų pasirengimą operacijai, rinko žodžius dailininkas A.Žukauskas.

Jo būseną įdėmiai sekė šiek tiek atokiau stovėjusi žmona gydytoja neurologė Rūta Kovarskienė.

Dailininkas netruko pabrėžti, kad apie medikų gyvenimą ir darbą žino ne tik kaip buvęs pacientas.

„Ne tik žmona yra gydytoja, bet ir dukra jau rezidentė, todėl žinau, kaip medikų darbas Vyriausybės nuvertintas, jie gauna mažiau nei mūrininkai“, – kalbėdamas apie pirmąją savo užduotį, rengiant padėkos dovaną, kalbėjo A.Žukauskas.

Širdis – ypatingas organas

Tai, kad gydytojo profesija daug svarbesnė už mūrininko, o širdis – ypatingas organas, ne vien susitraukinėjantis raumuo, A.Žukauskas patyrė per operaciją ir po jos.

„Yra sakoma: jei padarė gerai – vadinasi, dirbo su galva. O jei padarė labai gerai – dirbo iš širdies. Taigi, širdyje yra kažko daugiau“, – dėstė savo mintis dailininkas.

Po penkias valandas trukusios jo širdies operacijos buvo taikytas elektrošokas, kad širdis plaktų ritmingai. Ji pakluso tik po ketvirto elektrošoko.

„Mačiau, seselės stovėjo kaip stulpai, įtampa buvo tokia, kad kirvį ore buvo galima kabinti – taip medikai išgyveno, kai mano širdis nepakluso net ir po trečio elektrošoko. Ir ne ketvirtasis ją privertė plakti, o medikų įtampa“, – vaizdžiai apie save pasakojo A.Žukauskas.

Jam medikai neprieštaravo.

Kaip susikerta linijos

Tą įtampą ir vidinę medikų energiją dailininkas atspindėjo paveiksle. Jame išskyrė vieną žmogų. Tą, kuris jį operavo.

„Ateina nauji talentingi specialistai, bet pats pirmasis, kaip Kolumbas, atradęs Ameriką, mato ir gali daugiau. Jei paveikslą subraižytume tiesiomis linijomis per gydytojų galvas, linijos susikirstų ties profesoriaus Rimanto Benečio galva“, – garsųjį ypatingų gabumų ir labai darštų kardiochirurgą išskyrė dailininkas, ir žodžiu dar kartą padėkojęs už išgelbėtą gyvybę.

Medikai brangina šią dovaną. Dailininkui padėkojo, įteikę įrėmintą kolektyvo nuotrauką.

„Galėjome paveikslą pakabinti kur nors kitur, bet bijojome, kad nesugadintų“, – pakomentavo profesorius R.Benetis sprendimą, kodėl paveikslas nebus prieinamas visiems Kauno klinikų lankytojams.