Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) antradienį skelbiamais duomenimis, paskutiniąją 2021-ųjų savaitę bei pirmosiomis šių metų dienomis protrūkių sumažėjo dar penktadaliu. Teigiami poslinkiai stebimi jau antrą savaitę iš eilės, po prieš tai kelis mėnesius trukusio aktyvių COVID-19 ligos protrūkių plėtimosi.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuotas 451 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – 575 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Vis dėlto NVSC laikinosios direktorės Giedrės Aleksienės teigimu, gerėjimas protrūkių kreivėje dar tikrai nėra tvarus, situaciją reikėtų vertinti rezervuotai, su atsarga dėl plintančios omikron atmainos.

„Fiksuojame vidinį dar mokslo visiškai nepažintos omikron atmainos plitimą. Dauguma ja užsikrėtusiųjų nepatenka į rizikos grupes, tad sunku prognozuoti, kaip keisis epidemiologinė situacija, kokias pasekmes ši atmaina gali sukelti. Kitaip tariant, tai yra rimtas signalas dar labiau saugotis patiems ir saugoti savo artimuosius, sumažinti kontaktus, jei yra galimybė – dirbti iš namų ir, žinoma, pasiskiepyti, nebedelsti“, – sako G. Aleksienė.

NVSC pabrėžia, kad preliminariais kitų valstybių duomenimis, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims sustiprinančioji dozė apie tris kartus sumažina riziką užsikrėsti naująja COVID-19 omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.

Pauzė ugdyme stabilizavo padėtį

Epidemiologų vertinimu, šalies ugdymo įstaigose kaip ir rudens, taip ir žiemos atostogų metu epidemiologinė padėtis pagerėjo.

„Kitaip tariant, pauzė ugdymo procese, kaip rodo šiuo metu turimi duomenys, leido užgesinti dalį įsiplieskusių židinių, taip mažinant bet kokias galimas rizikas sistemai perdegti. Panašų vaizdą stebėjome ir lapkričio mėnesį, kaip protrūkių ugdymo įstaigose skaičius nuo rekordinio po mokinių atostogų sumažėjo 60-čia procentų ir, nors vėliau stebėjome augimą, jis nebuvo toks grėsmingas“, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Paskutiniąją metų savaitę ugdymo įstaigose registruoti 306 aktyvūs, t. y. besitęsiantys, COVID-19 ligos protrūkiai, kai pieš savaitę jų buvo 396. Kaip ir anksčiau, didžiąją dalį sudarė protrūkiai, registruoti mokyklose, tačiau išaugo vaikų darželiuose registruotų protrūkių dalis – ji siekė 17 proc., skaičiuojant nuo visų ugdyme registruotų aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių.

Toliau stebima tendencija, jog 97 proc. ugdymo įstaigose registruotų protrūkių nėra skaitlingi, pirminių atvejų skaičius juose nesiekia dešimties. Gausus protrūkis šiuo metu registruotas vienas – jame registruota per 30 susijusių COVID-19 ligos atvejų.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse, kaip ir ankstesnes dvi savaites.

Protrūkių sumenko visuose sektoriuose

NVSC epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad paskutiniąją 2021-ųjų metų savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumažėjo visuose sektoriuose.

Gydymo įstaigose fiksuota 10-čia proc., socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 18 proc. mažiau aktyvių protrūkių nei savaitę prieš tai. Gamybos sektoriaus įmonėse padėtis taip pat pagerėjo – praėjusią savaitę registruoti 29 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, arba penktadaliu mažiau, lyginant su ankstesne savaite.

Prekybos sektoriuje registruotų aktyvių COVID-19 ligos protrūkių sumenko beveik perpus – nuo 13 iki septynių. Maisto pramonės įmonėse protrūkių dar labiau sumenko – jų fiksuota 60-čia proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai.

Paslaugų įmonėse, statybų, taip pat logistikos ir transporto versle, žemės ūkio sektoriuje registruotas nuo kelių iki keliolikos procentų siekęs aktyvių COVID-19 ligos protrūkių mažėjimas.

NVSC primena, kad protrūkiu laikomas staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Epidemiologai pabrėžia, kad užsikrėtusieji COVID-19 gali padėti stabdyti jo plitimą kuo skubiau užpildydami jiems skirtą anketą internete, nurodydami, kur galėjo užsikrėsti, taip pat kontaktinius asmenis. Taip pat gyventojai raginami vakcinuotis.