- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atrodytų, kad aukšto cholesterolio tema aktuali tik vyresniems žmonėms, tačiau vis dažniau su tuo susiduria ir jauni. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Karoliniškių poliklinikos gydytoja gastroenterologe Diana Vižinyte.
– Šiek tiek padidėjęs cholesterolis – tik vyresnių žmonių problema ar ir jauni su tuo susiduria?
– Pastebim, kad ne tik senyvo amžiaus žmonės, bet ir jauni ateina. Atlikus tyrimus randame padidėjusį cholesterolio rodiklį. Aišku, reikia vertinti visą paletę, ne tik tą bendrą cholesterolį, bet ir mažo tankio lipoproteiną, kuris skiriamas kaip blogasis, ir gerąjį – didelio tankio lipoproteiną. Abiejų santykis ir rodo tikrą vaizdą. Iš tiesų ir jaunimas susiduria su tuo, kad cholesterolio rodikliai būna aukšti.
– Kada jau sunerimti ir kalbėti su gydytoju, kad galbūt jau reikėtų medikamentinio gydymo, o kada dar įmanoma patiems kontroliuoti situaciją?
– Pirmiausia reikia įsivertinti būklę, ar žmogus pakankamai sveikai maitinasi, ar fizinis aktyvumas yra pakankamas, ar daug streso patiria. Nes yra daug veiksnių, kurie sąlygoja cholesterolio padidėjimą. Aišku, yra hipotezių, kad ir genetika turi įtakos.
– Kokie dar blogi įpročiai gali lemti aukštesnį cholesterolį?
– Viršsvoris taip pat skatina, mityba nesveika, rūkymas, alkoholio vartojimas. Visą tai reikėtų riboti ir propaguoti sveiką gyvenseną.
– Ar įmanoma gyventi be streso? Nes jauni žmonės gyvena greitai ir to streso yra daug. Kiek cholesterolio ryšys yra glaudus su stresu?
– Iš tiesų stresą suvaldyti yra sunku, bet įmanoma bandyti jį sumažinti. Yra visokių tyrimų ir mokslinių įrodymų, kad tiesiog reikia bandyti sau įsiteigti, jog diena yra gera, kas gero įvyko tą dieną. Tada teigiamos emocijos skatina geresnių hormonų išsiskyrimą ir stresas mažėja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek realu, kad susimažinę kasdienį stresą matysime ir mažesnius cholesterolio rodiklius?
– Tiksliais parametrais to neįmanoma nusakyti, nes ir paties cholesterolio koncentracija kinta nuo daug įvairumo. Bet pastebėta, kad tiems žmonėms, kurie mažiau stresuoja, jų cholesterolis mažesnis.
– Kaip keisti mitybą? Kokius produktus reikėtų įsivesti, kokių atsisakyti visiškai?
– Labiausiai, aišku, reikėtų atsisakyti riebios mėsos, riebių produktų. Stengtis valgyt ne tik liesesnę mėsą, bet taip pat liesus pieno produktus. Įsivesti į maisto racioną žuvies patiekalus, kad bent jau du-tris kartus per savaitę būtų. Ir atsisakyt visokių majonezų, padažų, saldiklių. Saldumynai irgi daug įtakos turi. Reikėtų valgyti vaisius ir daržoves
– Palmių aliejus, pavyzdžiui, yra sutinkamas daugelyje produktų. Ar jis gali turėt įtakos cholesteroliui?
– Iš tiesų, taip. Palmių aliejus nerekomenduojamas vartoti kaip ir kokosų aliejus.
– Kokį aliejų naudot tada?
Pastebėta, kad tiems žmonėms, kurie mažiau stresuoja, jų cholesterolis mažesnis.
– Linų sėmenų labai gerai. Rapsų irgi galima.
– Ar geras alyvuogių?
– Irgi tinka.
– Kokie papildai dar gali padėti reguliuoti cholesterolį? Ko ieškoti vaistinėje?
– Vaistinėje, aišku, pasiūla yra labai didelė. Yra skiriami tokie rudųjų ryžių preparatai, jie padeda. Aterolipas toks yra ir kiti preparatai, kurie mažina cholesterolio koncentraciją. Yra labai didelė pasiūla.
– Gal yra dar kokių natūralių priemonių – arbatos, žolelės?
– Gudobelių preparatai yra skiriami, jie irgi mažina cholesterolio kiekį.
– Ir sportas? Kiek sporto?
– Skaitoma, kad bent du-tris kartus per savaitę tikrai reikėtų skirti bent po 30 min. sportui. Nebūtina, kad jis būtų labai intensyvus, nors ir minimali mankšta namie irgi yra gerai.
– Ar galima sportą pakeisti žingsniavimu?
– Galima. Bet koks sportas, koks yra malonus. Svarbiausia nepakenkti sveikatai, nepersistengti, nepersitempti, bet tiek vaikščiojimas, tek mankštos tinka puikiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima7
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti5
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę1
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...