Kaunietė Jovita Bajoriūnienė tiksliai prisimena, kada paskutinį kartą lankėsi pas odontologą. 1999 m. lapkričio 21-ąją. Gydytojo kabinete ji praleido vos kelias minutes, nes vos įžengusi nualpo. Iš baimės. Kaip nugalėti odontologo baimę?

Nualpo, bet pažymą gavo

Įvairių apklausų duomenimis, dantis profilaktiškai tikrinasi tik kas ketvirtas penktas lietuvis. Apie 75–80 proc. pas gydytojus susiruošia tik pajutę dantų skausmą, ir ne vienas vizitą linkęs atidėti, o skausmą bando kęsti bent kelias dienas.

26-erių J.Bajoriūnienė yra iš tų, kurie pas odontogą nebesilanko visai. "Dantis stengiuosi prižiūrėti, kad tik jie negestų. Bet vienas krūminis yra visiškai išlūžęs. Kelis kartus jį yra skaudėję. Dėjau kompresus ir praėjo. Jeigu skausmas nepraeitų, nežinau, ką daryčiau. Eiti pas odontologą mirtinai bijau", – neslėpė moteris.

Ji žino, kad odontologijos klinikose kai kuriais atvejais griebiamasi ir narkozės. "Mano pažįstama taip vaikui dantis taisė, bet nežinau, kaip reikėtų prisiversti įžengti į kabinetą ir atsisėsti į kėdę. Paskutinį kartą pas odontologą lankiausi, kai reikėjo pažymos. Mama nuvilko beveik per prievartą. Iš karto nualpau, bet pažymą gydytojas išrašė", – šyptelėjo moteris.

Teko laikyti trise

Kita kaunietė Rita Popovienė nebijo odontologų, bet sprendžia dilemą, ką reikės daryti, jei vienam sūnų suskaus dantuką. Moteris augina dvynius berniukus. Jiems tuoj bus penkeri. Kai Rita prieš metus sumanė su vaikais nueiti profilaktiškai pasitikrinti dantų, vienas sūnus į tai reagavo be jokios baimės. Jis, atėjus laikui, ramiai sėdėjo ir odontologo kėdėje bei vykdė visus gydytojo nurodymus.

Kitas berniukas nesileido į kalbas. Nepadėjo nei aiškinimai, kaip vyksta dantukų apžiūra, kad reikės tik atsisėsti į specialią kėdę ir išsižioti, nei pažadai, kad niekas nieko dantukams nedarys. Būtent jam vėliau kartą buvo supūliavęs dantukas. Medikai migdyti atsisakė, pagalbą suteikė vaikui per prievartą. "Jis šaukė, rėkė, laikėme trise", – prisiminė R.Popovienė.

Vaikai bijo, nes bijo tėvai

Anot psichologės Giedrės Gutautės Klimienės, suaugusieji vizitą pas odontologą atidėlioja, net jeigu dantį skauda, dėl baimės.

"Šiais laikais vizitai pas odontologą nebėra tokie skausmingi ir kankinantys nei anksčiau, tačiau iki šiol yra išlikusi odontologų baimė, kuri siejasi būtent su tuo skausmu, kurį anksčiau patirdavo apsilankiusieji pas odontologą. Be to, baimę galima perimti iš tėvų ir ji gali būti labai gaji žmogui net ir suaugus", – aiškino psichologė.

Pasak specialistės, odontologo baimė dažnai yra tėvų jaučiamos odontologo baimės atspindys.

"Vaikai labai gerai jaučia tėvų jausmus, tad žaibiškai perima tėvų nerimą, baimes, nejaukumą ir pan. Dažnai tėvai patys nejausdami užprogramuoja odontologų baimę savo vaikams, kadangi patys jų labai bijo. Odontologo baimė gali būti ir natūrali ko nors naujo, nepažinto ir nepatirto baimė", – pasakojo G.G.Klimienė.

Suaugusiesiems įveikti baimę, anot specialistės, padėtų savianalizė. "Svarbu būtų pamąstyti, kiek iš tiesų jums skauda pas odontologą? Jei tai ne skausmas, tuomet kas kelia tokią stiprią baimę? Gal galima apie tai pakalbėti su odontologu? Gal jis gali vienaip ar kitaip atsižvelgti ir prisiderinti prie jūsų poreikių? Vien pasikalbėjus su odontologu, dalis baimės tikrai išsisklaidys. Be to, gali padėti gilus kvėpavimas, minčių nukreipimas kita linkme ir panašūs pratimai", – patarė psichologė.

Bijantiesiems specialistai pataria pas odontologą išsiruošti, kai ir pacientas, ir gydytojas turės daugiau laiko, todėl nereikės skubėti ir bus galima daugiau laiko skirti susipažinimui, pokalbiui.

Jokiu būdu negalima sakyti vaikui, kad gydytojas nieko nedarys. Kitą kartą jumis nebetikės. Patartina nesikišti į gydytojo ir mažylio pokalbį, nes taip galima įnešti nereikalingos sumaišties, O vaiką gali apimti dar didesnis nerimas.

Bando nugalėti pokalbiu

Privačių odontologijos kabinetų atstovai neneigė, kad kartais net ir kariesas gydomas su narkoze, tačiau kalbėti apie konkrečius atvejus atsisakė.

Kauno klinikų atstovė spaudai Eglė Žemaitienė teigė, kad į šios medicinos įstaigos odontologus kreipiasi šimtai įvairaus amžiaus pacientų, tačiau jų baimes gydytojai bando nugalėti ne vaistais, o pokalbiu. Pasak jos, narkozė taikoma tik psichikos negalią turintiems žmonėms, ir tai labai retai.

"Ir vaikų baimė nėra indikacija gydyti dantukus su narkoze. Jeigu vaikas bijo, su juo ilgiau bendraujama ar kaip nors kitaip ši problema sprendžiama. Narkozė taikoma tik tuomet, kai vaikui dar nėra trejų metų ir reikia taisyti labai daug dantukų arba yra koks nors bendrinis susirgimas", – aiškino E.Žemaitienė.

Užsienyje taikoma tokia praktika, kai vaikui duodama pakvėpuoti linksminamųjų dujų. "Gydytojai, su kuriais kalbėjau, akcentavo bendravimą su pacientais, jiems skiriama daugiau laiko", – atsakė Klinikų atstovė.

Pasak odontologų, raminamieji, skausmo malšinamieji ir panašūs medikamentai vaikų sveikatai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Todėl patariama kruopščiai prižiūrėti bantis ir burną – reikės rečiau lankytis pas odontologą.

Negydomus dantis ne tik skauda. Lėtinės infekcijos židinys gresia bendromis organizmo ligomis, kenkia imunitetui.

JAV odontologų asociacijos žurnalas paskelbė naujo tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad rausvaplaukiai dažniau skundėsi nemaloniomis ir skausmingomis odontologų atliktomis procedūromis nei tamsiaplaukiai.