Ateityje žada kitokį chirurginį krūties vėžio gydymą

  • Teksto dydis:

Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų geriausia? Į šį klausimą bandys atsakyti pradedamas didelės apimties tarptautinis klinikinis tyrimas. Šiame europiniame tyrime dalyvauja Krūties vėžio kompetencijos centrai iš Šveicarijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos.

Palieka nemalonių pėdsakų

Lietuvai tyrime atstovauja NVI Krūties vėžio kompetencijos centras. Čia gydosi maždaug pusė Lietuvos pacienčių, kurioms diagnozuotas krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga.

Daug nerimo krūties vėžiu sergančios moterys patiria prieš operaciją – chirurgo peilis ne tik gydo, bet ir neišvengiamai palieka nemalonių pėdsakų – laikinų komplikacijų, didina limfostazės išsivystymo pavojų.

"Operuodamas ankstyvą krūties vėžį, chirurgas pašalina tik sarginius limfmazgius, kuriuos identifikuoja branduolinės medicinos gydytojai. Jei liga yra išplitusi – šalinami visi pažasties duobės limfmazgiai, – pastebi NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas krūtų chirurgas Andrejus Ostapenka. – Be jokios abejonės, kai, atlikus sarginio limfmazgio biopsiją, šaliname mažiau limfmazgių, pacienčių gyvenimo kokybė yra kitokia: mažiau pooperacinių komplikacijų, mažiau limfedemų. Pacientės greičiau grįžta į normalų gyvenimo ritmą, turi mažiau problemų ateityje."

Tačiau jei liga yra išplitusi limfmazgiuose, yra atliekama standartinė visų pažasties duobės limfmazgių pašalinimo operacija. Kyla klausimas – ar galima daryti mažesnę chirurginę intervenciją pacientėms su limfmazgiuose išplitusiu vėžiu?

Į šį klausimą turėtų atsakyti tarptautinis tyrimas, į kurį įsitraukia NVI onkologai. "Darbo tikslas – patvirtinti, kad individualiai pritaikyta chirurgija – tik pažymėtų metastatinių limfmazgių pašalinimo operacija, taip pat taikant kombinuotą gydymą, užtikrina ne blogesnius arba tokius pat, kaip dabartinis chirurgijos standartas, gydymo rezultatus ir geresnę gyvenimo kokybę", – sako gydytojas A.Ostapenka.

Šalins tik pakitusius

"Tai vienas iš nedaugelio tarptautinių mokslinių projektų pastaraisiais metais, skirtų lokaliam vėžio gydymui, – atkreipia dėmesį chirurgas. – Tarptautinio tyrimo metu pacientėms skirsime individualiai pritaikytą chirurgiją kartu su radioterapija. Manoma, kad individualiai pritaikyta gydymo taktika sumažins operacijos ir perteklinės chirurgijos apimtį, padės išvengti pooperacinių limfedemų ir, be jokios abejonės, pagerins gyvenimo kokybę."

Tyrime galės dalyvauti įtraukimo kriterijus atitinkančios pacientės – moterys, sergančios antros arba trečios stadijos krūties vėžiu, kurioms tyrimais patvirtintos metastazės pažasties limfmazgiuose. "Kiekviena tyrime dalyvaujanti pacientė bus informuojama apie įtraukimo į tyrimą kriterijus, taip pat apie gydymo variantus: gydymas gali būti pradedamas nuo operacijos arba nuo chemoterapijos. Kiekvienai pacientei, prieš taikant individualų chirurginį gydymą, bus specialiomis kabutėmis pažymimi pakitę (metastatiniai) limfmazgiai", – aiškina A.Ostapenka.

Bandysime įrodyti, kad, taikant kombinuotą gydymą ir atliekant mažesnės apimties operaciją, ilgalaikiai gydymo rezultatai bus tokie patys, o gyvenimo kokybė, tikimės, geresnė.

Kodėl pažymimi limfmazgiai prieš chemoterapinį gydymą? "Taikant priešoperacinę (neoadjuvantinę) chemoterapiją smarkiai sumažėja navikinių ląstelių metastatiniuose limfmazgiuose arba piktybinės ląstelės visiškai išnyksta ir tokius "sunykusius" limfmazgius būna sudėtinga surasti operacijos metu. Kabutėmis pažymėti metastatiniai limfmazgiai lengvai nustatomi ir pašalinami operacijos metu", – sako gydytojas.

Pagal tyrimo reikalavimus, pašalintas limfmazgis bus siunčiamas į rentgeno kabinetą, kur rentgeno nuotrauka patvirtins, kad pašalintame limfmazgyje yra specialus žymeklis, išsamiai aiškina A.Ostapenka. "Tyrime dalyvaujančios moterys bus padalytos į dvi grupes: vienai grupei pacienčių bus atliekama standartinė limfonodektomija (visų limfmazgių pašalinimas), kitoms – individualiai pritaikyta chirurgija, t.y. operacijos metu bus šalinami tik pažymėti metastatiniai limfmazgiai."

Pacientėms, kurioms buvo atliktas visų limfmazgių pašalinimas, bus taikomas standartinis krūties ir sritinių limfmazgių spindulinis gydymas. O moterims, kurioms buvo atlikta individualiai pritaikyta chirurginė intervencija – pašalinti tik pakitę limfmazgiai, bus taikomas modifikuotas (papildomas) pažasties srities švitinimas.

Standartinis medikamentinis (chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija) gydymas bus taikomas abiejose grupėse ir tais pačiais preparatais.

"Manoma, kad tyrimo atokūs rezultatai abiejose grupėse bus labai panašūs, tačiau tų pacienčių, kurioms bus atlikta individualiai pritaikyta chirurginė intervencija, gyvenimo kokybė bus geresnė, nes jos nepatirs perteklinės chirurgijos. Be abejo, sumažės pooperacinių rankos tinimų, kartu išsaugant tokį pat gydymo veiksmingumą. Manoma, kad, atlikus šį tyrimą, bus nustatytas naujas tarptautinis krūties vėžio gydymo standartas", – teigia gydytojas A.Ostapenka.

Truks dvidešimt metų

Tarptautiniame tyrime galės dalyvauti ir įtraukimo kriterijus atitinkantys vyrai – kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga 10–15 vyrų.

Dalyvauti tyrime galės vyresni nei 18 m. pacientai – moterys ir vyrai, kuriems nustatytas krūties vėžys su pažeistais pažasties limfmazgiais, kas turi būti patvirtinta vaizdinimo metodais.

Europinis tyrimas truks 20 metų, jame dalyvaus 1,5 tūkst. ligonių.

NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo profesoriaus Valerijaus Ostapenkos teigimu, europinio tyrimo tikslas – pacienčių gyvenimo kokybė ir bendraeuropinių standartų pakeitimai. "Tarpiniai tyrimo rezultatai – po penkerių, po dešimties metų, tikėtina, jau leis daryti preliminarias išvadas. Juk kalbame apie nepaprastai svarbų dalyką – apie chirurginių intervencijų apimtį", – sako V.Ostapenka.

Profesorius primena, kad prieš 20 metų buvo pereita nuo mastektomijų prie tausojančių operacijų. "Tai buvo tikras virsmas krūties vėžio chirurginio gydymo srityje. Šiuo metu atliekame apie 70–80 proc. tausojančių operacijų", – tęsia profesorius.

Dabar ruošiamasi kitam globaliam pokyčiui. "Gydytojai krūties chirurgai, taip pat gydytojai radioterapeutai turės įvaldyti naujas metodikas, – sako V.Ostapenka. – Tai mokslinių darbų temos mūsų jauniems kolegoms, taip pat galimybė jiems kelti savo klinikinę kvalifikaciją. Iš esmės kalbame apie strategiškai kitokį krūties vėžio gydymą. Bandysime įrodyti, kad, taikant kombinuotą gydymą ir atliekant mažesnės apimties operaciją, ilgalaikiai gydymo rezultatai bus tokie patys, o gyvenimo kokybė, tikimės, geresnė."


Šiame straipsnyje: vėžyskrūties vėžys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių