Vitamino D gauname dviem būdais: susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams (saulės šviesai) arba su maistu. Gydytojas sako, kad šiuo metu kartais išlendanti saulė neužtikrins reikiamo vitamino D kiekio. Norint gauti vitamino D, lauke kasdien, apie 12 val., reikėtų pabūti bent 20 minučių, tačiau svarbi sąlyga – reikėtų atidengti kuo daugiau kūno.

Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojas A. Mikelionis sako, kad pasirūpinti reikiamu vitamino D kiekiu reikia ne tik žiemą, bet net ištisus metus. „Paradoksalu, bet žmonės, net ir gyvenantys saulėtose šalyse, taip pat kenčia nuo vitamino D trūkumo. Ypač vyresnio amžiaus žmonės“, – sako gydytojas A. Mikelionis.

„Daugelis galvoja, kad jei kelias minutes veidą pašildys pavasarinėje saulėje, tai pasisems vitamino D, tačiau tai nėra tiesa, – tikslina gydytojas A. Mikelionis. – Lietuvoje saulėtas periodas yra ganėtinai trumpas, o vasarą retas kuris saulėkaitoje nuogas, apie 12 val. kasdien pabūna bent 20 minučių. Su maistu gauti reikiamo vitamino D kiekio irgi sunku, reikėtų kasdien suvartoti daug vitamino D turinčių produktų, tad gydytojai, ypač šaltuoju metų laiku, vitamino D rekomenduoja vartoti papildomai.“

Pastaruoju metu domisi daugiau

Šeimos gydytojas A. Mikelionis sako pastebintis, kad jo pacientai per pastaruosius metus kur kas dažniau domisi vitaminu D, dažniau nusprendžia atlikti kraujo tyrimą, užduoda vis daugiau klausimų. „Tai, kad Lietuvos žmonės pradėjo daugiau domėtis vitaminu D, jo reikalingumu ir nauda, yra gera tendencija, – sako gydytojas A. Mikelionis. – Mes, šeimos gydytojai, viliamės, kad užtikrinus reikiamą vitamino kiekį organizme visus metus, užkirsime kelią ligoms, sustiprinsime šalies gyventojų sveikatą.“

Gydytojas vitaminą D vartoti rekomenduoja ištisus metus ir kas tris mėnesius atliekant tyrimą stebėti rezultatus, pagal juos koreguoti vitamino D dozę. „Kol kas vitamino D tyrimas Lietuvoje yra mokamas, tačiau labai viliuosi, kad kada nors šis tyrimas bus kompensuojamas ir gyventojai galės nemokamai sekti šį savo rodiklį, – sako gydytojas A. Mikelionis. – Aš pats tyrimus atlieku keturis kartus per metus: rudens pradžioje, žiemos viduryje, prieš pavasarį ir vasaros viduryje.“

Kuo svarbus vitaminas D?

„Camelia“ vaistininkė S. Izmalkova primena, kad vitaminas D organizme atlieka daug svarbių funkcijų.

„Pavyzdžiui, vitaminas D padeda absorbuotis kalciui ir fosforui bei juos panaudoti, palaikyti normalų kalcio kiekį kraujyje, palaikyti normalią kaulų, dantų būklę, raumenų funkciją, padeda normaliai funkcionuoti imuninei sistemai, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir specializacijos procesuose, padeda palaikyti normalią nervų sistemos vystymąsi ir funkcijos reguliavimą, – sako vaistininkė S. Izmalkova. – Vyrams ir moterims nuo 60 metų vitaminas D padeda sumažinti riziką susirgti su laikysenos nestabilumu ir raumenų silpnumu susijusiomis ligomis. Kritimas didina kaulų lūžių riziką vyrams ir moterims nuo 60 metų.“

Be to, atliekant tyrimus pastebėta, kad tiek mirštamumas, tiek sergamumas COVID-19 infekcija mažėja, jei asmuo neturi vitamino D trūkumo. Svarbu ir tai, kad vitaminas D veikia ne tik kaip apsauga, bet susirgus COVID-19 liga galima lengvesnė ligos eiga ir mažesnis komplikacijų skaičius.

Kiek vitamino D vartoti?

Šeimos gydytojas A. Mikelionis sako, idealu, jei vitamino D dozė būtų parenkama individualiai, pagal atlikto kraujo tyrimo rezultatus.

Jei vitamino D kiekis kraujyje yra optimalus, profilaktinė dozė per dieną – 800 TV. Jei fiksuojamas trūkumas, dozė turėtų būti didinama pagal kraujo tyrimo rezultatą.

„Jei pacientui nustatau vitamino D trūkumą, skiriu didesnes dozes, pavyzdžiui, 30 000 TV per savaitę ar 5000 TV per dieną. Po kurio laiko, priklausomai nuo situacijos, tyrimas atliekamas pakartotinai ir koreguojama vitamino D dozė“, – sakė gydytojas A. Mikelionis.

Vitamino D trūkumo simptomai

Vaistininkė S. Izmalkova primena vitamino D trūkumo galimus simptomus:

    • Kaulų skausmas;

    • Nuovargis ar mieguistumas;

    • Raumenų ir sąnarių silpnumas, skausmas;

    • Depresijos simptomai;

    • Nemiga ar per didelis mieguistumas;

    • Per didelis svorio kritimas ar svorio padidėjimas;

    • Apetito praradimas;

    • Susikaupimo problemos;

    • Užmaršumas;

    • Seksualinio susidomėjimo praradimas;

    • Galvos ar nugaros skausmai.