Beveik prieš pusantrų metų uždraudus valstybės kompensuojamųjų akių lęšiukų naudojimą, juos implantuojančios gydymo įstaigos iki šiol naujų negavo. Ligoniams belieka akti arba vaduotis iš tamsos už savo pinigus, nors deklaruojama, kad lęšiukai priklauso nemokamai.

Už viską reikia mokėti?

"Jokių valstybės kompensuojamųjų lęšiukų nėra. Jei nenori apakti – pirkis pats", – "Kauno dienos" skaitytojas telefonu pranešė žinią, kuria patikėti nebuvo lengva.
Vyras, nepanoręs prisistatyti, vardijo akių lęšiukų kainas. Jos, sakė, yra nuo 200 iki 3,5 tūkst. litų. Be jokios kompensacijos. Nusipirkti galima čia pat, Kauno klinikose. Dar reikia įsigyti švirkštą, vienkartinį paklotą, vaistų, kuriuos būtina vartoti po lęšiukų implantavimo operacijos. Už viską reikia mokėti iš savo kišenės, suma, anot "Kauno dienos" skaitytojo, susidaro nemaža.

Kaip yra iš tikrųjų? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos vadovas profesorius Vytautas Jašinskas patvirtino: "Taip, iš tikrųjų akių lęšiukų negauname ir neturime."

Taip yra jau beveik pusantrų metų, nors akių lęšiukus kataraktai gydyti Valstybinė ligonių kasa turėtų pirkti centralizuotai ir nemokamai padalyti gydymo įstaigoms, juos implantuojančioms savo pacientams.

Komplikacijos – kas antram

"Anksčiau iš ligonių kasų lęšiukų gaudavome. Geri jie ar blogi – kitas klausimas. Iš pradžių lęšiukai buvo kieti, vėliau pradėjo pirkti sulankstomus ir tai buvo žingsnis į priekį. Tačiau mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad pirktų geriausius, mes skundėmės, pastebėję negerų reiškinių", – apie praeitį kalbėjo profesorius V.Jašinskas.

Akių ligų specialistų nuomonė dėl nekokybiškų lęšiukų buvo ignoruojama. Tuomet, kai paaiškėjo, kad kas antram pacientui, implantavus kompensuojamąjį lęšiuką, išsivysto sunki uždegiminė reakcija, medikai kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

"Pastebėję nepageidaujamų reiškinių, privalome apie juos pranešti pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Po susirašinėjimo 2013 m. birželio 19 d. iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos gavome raštą, kuriuo pranešė, kad uždraudžia ligonių kasų nupirktų lęšiukų platinimą ir naudojimą", – pasakojo LSMU Akių ligų klinikos vadovas.

Nuo to laiko iki šiol klinika gavo 723 lęšiukus, kurių, medikų manymu, nepanaudojo jų kolegos iš kitų šalies gydymo įstaigų.

Greitai bus pusantrų metų

Profesorius V.Jašinskas patikino, kad visas uždegimines reakcijas, kilusias dėl implantuotų lęšiukų, pavyko stabilizuoti. Ligonių akys nenukentėjo, bet jie turėjo ilgokai gulėti ligoninėje, buvo skirtas intensyvus gydymas.

Į klausimą, ar gali uždegimas pasikartoti, profesorius atsakė, kad reakcija gali būti ankstyva arba vėlyva. Kauno klinikose akių lęšiukai būdavo implantuojami pusei šalies ligonių, per metus – maždaug 16 tūkst.

"Seniai siūlėme įtraukti griežtesnius kriterijus, pasirenkant lęšiukus, kad jie nebūtų nupirkti abejotinos kokybės. Pagaliau į tai atsižvelgė. Esame gavę labai nedaug dviejų bendrovių lęšiukų išbandyti. Iš juos implantavusių chirurgų blogų atsiliepimų nebuvo. Kokių lęšiukų gausime – nežinau. Labai tikiuosi, kad gausime gerų", – viliasi Akių ligų klinikos vadovas.

Į klausimą, kada jų gaus, atsako diplomatiškai: kol kas negavo, tikimasi, kad gaus greitai.

Neturi teisės rekomenduoti

Lęšiukai implantuojami ligoniams, kuriems diagnozuojama katarakta. Dėl šios ligos silpsta regėjimas. Vaistų jam išsaugoti nėra. Ką daryti, kai gydymo įstaigos neturi valstybės pažadėtų nemokamų lęšiukų?

"Kai pacientui diagnozuojame kataraktą, sakome, kad norint pagerinti matymą, reikėtų akį operuoti. Jei žmogus mano, kad regėjimas jį dar tenkina, gali laukti. Visada paaiškiname, kad ligonis turi teisę gauti valstybės kompensuojamąjį lęšį. Klausia, kada gaus, o mes atsakyti negalime. Kai gausime, pacientus pakviesime operacijai", – savo darbo metodus aiškino gydytojas oftalmologas V.Jašinskas.

Jis sakė, kad vis daugiau ligonių yra apsiskaitę, domisi lęšiukų kokybe ir dažnai gydytojų klausia, ar geri yra valstybės kompensuojamieji.

"Mes negalime pasakyti, kad jie aukščiausios klasės. Sakome: taip, tai kokybiški lęšiai. Kai klausia, ar būna geresnių, meluoti negalime, sakome: taip, būna geresnių", – pasakojo profesorius V.Jašinskas ir pridūrė, kad ne vienas pacientas nori paties geriausio lęšiuko.

Net ir tuomet, kai ligonių kasos lęšiukų buvo nupirkusios, daug Kauno klinikų pacientų jų atsisakydavo ir pirkdavosi patys, nes norėjo geresnės kokybės.

"Nė vienam pacientui niekada nesakome: jums reikia pirkti. Pokalbį pradedame nuo to, kad jie turi tokią galimybę. Kai klausia, ką rekomenduojame, atsakau, kad neturiu teisės rekomenduoti. Mano pareiga – paaiškinti. Manau, kad visi taip elgiasi su kiekvienu pacientu", – apibendrino Akių ligų klinikos vadovas.

Geriau anksčiau nei vėliau

Nieko nedarant, katarakta regėjimą silpnina. Tai liga, kai lęšiukas iš lėto drumstėja. Vieniems greičiau, kitiems lėčiau. Atitinkamai silpsta regėjimas. Kiek laiko galima laukti – vienareikšmiško atsakymo nėra.

"Labai ilgai laukti nereikia. Ne tik todėl, kad matymas silpnėja ir kenčia gyvenimo kokybė, bet ir vėlesnėse ligos stadijose sunkiau atlikti operaciją techniškai, chirurgui reikia daugiau pastangų", – atkreipė dėmesį profesorius V.Jašinskas ir pridūrė, kad yra saugiau operuoti truputį anksčiau nei vėliau.

Regėjimui įtakos tai neturi, tik iš chirurgo reikalauja dar didesnės atsakomybės ir susikaupimo.

Katarakta dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Ši liga labai paplitusi. Oftalmologijos profesoriaus teigimu, jei žmonės gyventų 90 metų ir ilgiau, visus reikėtų operuoti dėl kataraktos.

"Ligos vystymąsi lemia aplinka, kurioje gyvename, maistas, kurį valgome, darbo ir poilsio režimas. Tai sukelia amžinę kataraktą. Gali būti ir komplikuota katarakta, kai iš karto nustatomos priežastys: didelis infraraudonųjų spindulių poveikis, pavyzdžiui, stiklapūčiams, traumos, intoksikacijos. Tokiu atveju lęšiukas drumstėja iš karto", – pasakojo profesorius V.Jašinskas.

Verkiant problemų neišspręsi

Akies lęšiukas – tai organas, neturintis kraujagyslių. Jis maitinamas iš aplinkinių audinių.

Į visus dirgiklius, cheminius, terminius ar mechaninius, ir į traumas akies lęšiukas reaguoja vienodai – drumstėja. Infraraudonųjų spindulių pirtys, kaip ir kompiuteriai dėl kataraktos nekalti.

"Pirtyse yra kitokie infraraudonieji spinduliai ir todėl jie nekenksmingi. Kompiuterių poveikis labai kruopščiai ištirtas ir nustatyta, kad jie akims tesukelia sausėjimą. Su amžiumi vidaus sekrecijos liaukos po truputį silpsta ir kartu slopsta ašarų gamybos funkcija. Įsilašinkite lašiuką dirbtinių ašarų ir pamatysite, kaip bus geriau", – patarė profesorius V.Jašinskas.

Ar verksnių akys sausėja lėčiau? Pasirodo, ne, nes ašaras gamina dvi grupės liaukų: vienos veikia nuolat, o kitos – tik verkiant. Nuo ryto iki vakaro juk neverksi net ir dėl to, kad ligonių kasos jau pusantrų metų nenuperka lęšiukų kataraktai slopinti.

Valstybinė ligonių kasa kaltės nejaučia

"Centralizuotai nupirkti sulankstomieji akių lęšiukai jau greitai pasieks gydymo įstaigas. Jos šiuos gaminius gaus tiesiai iš tiekėjų ir galės nemokamai implantuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams. Šiemet iš viso nupirkta 3 140 įvairių dioptrijų akių lęšiukų", – pranešė Valstybinė ligonių kasa.

Ji, sėkmingai baigusi akių lęšiukų viešojo pirkimo procedūras, jau pasirašė sutartis su tiekėjais dėl vokiečių ir amerikiečių bendrovių lęšiukų, kurie rinkoje išskiriami kaip itin kokybiški ir modernūs, pristatymo į mūsų šalies gydymo įstaigas.

Šiais metais perkant sulankstomuosius akių lęšiukus buvo dar labiau sugriežtinti kokybės reikalavimai. Dėl to šių implantų kaina išaugo daugiau nei dvigubai ir jų šiemet nupirkta mažiau.

Kada konkrečiai gydymo įstaigos gaus lęšiukus, nepranešama. Jų gavę, medikai informuos savo pacientus.