Kiekviena mokslininko gyvenimo diena yra didžiulis turtas visai žmonijai. Turbūt nė vienos beprasmės dienos nebuvo akademiko Jurgio Brėdikio gyvenime. Net ir sukakus 85-eriems metams jo galva kupina idėjų, kaip patobulinti mediciną, kad žmogus būtų sveikesnis ir laimingesnis.

Ypatinga mokinio dovana

Kardiochirurgijos patriarcho, kaip akademiką J.Brėdikį vadina jo kolegos ir mokiniai, jubiliejus buvo pažymėtas taip pat ypatingai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje jos vadovas ir buvęs akademiko mokinys, profesorius Rimantas Benetis jubiliato garbei surengė iškilmingą posėdį.

Tai buvo išskirtinė, unikali dovana, pateikta pranešėjų atsiminimų ir pasiekimų kardiochirurgijoje fone, o jos turinys – akademiko J.Brėdikio atradimai, pamokos, paskatinantys ir padrąsinantys žodžiai jauniesiems kolegoms.

"Kartą, atvažiavęs iš Ukmergės, kur buvau paskirtas dirbti, prie Kauno klinikų sutikau profesorių Jurgį Brėdikį. Jis paklausė, kaip man sekasi, ir aš atvirai atsakiau "šiaip sau", – pradėjęs iškilmingą posėdį pasakojo R.Benetis.

Tuomet buvo nusiminęs, kad jam, jaunam specialistui, niekas neleido operuoti, nors buvo sakoma, jog dar nesubrendusiems jauniems gydytojams geriausia karjerą pradėti rajono gydymo įstaigoje.

"Jei mūsų rezidentai išvažiuos į rajonus, pateks į tokias sąlygas, kuriomis negalės būti gerai parengti. Tik bazė ir specialistai tai gali padaryti", – pabrėžė profesorius R.Benetis, dalydamasis atsiminimais ir kalbėdamas apie dabartį.

Per 30 sekundžių

Savo mokytojui J.Brėdikiui dabar garsus kardiochirurgas R.Benetis dėkingas už tai, kad vos pasiskundęs darbo stoka buvo pakviestas į Kauno klinikas.

Jau tada akademiko vadovaujama Hospitalinės chirurgijos klinika buvo viena moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje. Medicinos mokslo aukštumų siekiantys profesoriaus J.Brėdikio vadovaujami jauni specialistai naujausių žinių sėmėsi anglų kalba, kurią mokėjo ne visi mokytojai.

"Pokalbis truko 30 sekundžių ir tai lėmė, kad atsidūriau Kauno klinikose. Labai džiaugiuosi, kad į jas pakliuvau. Nuo to laiko nebuvo nė vienos ramios dienos: šurmulys, diskusijos per rytines konsultacijas. Jei ko nežinojome, iki pietų turėjome sužinoti. Taip tobulėjome", – pirmuosius savo žingsnius, nuvedusius į kardiochirurgijos aukštumas, prisiminė profesorius R.Benetis.

Jis pasakojo, kaip, rengiantis širdies operacijoms, analizuodavo mirusio žmogaus širdį, kad žinotų kiekvieną anatominę struktūrą. Tai padėjo išplėtoti sudėtingiausias širdies vožtuvų operacijas.

Daug ką padarė pirmas

"Labai sunkių ligonių neėmėme operuoti – nerizikavome", – prisiminė profesorius Arimantas Dumčius, kardiochirurgo skalpelį iškeitęs į Seimo nario mandatą.

Kad ir kaip būtų, akademiko J.Brėdikio mokiniai ir kolegos, jo suburtas kardiologų ir kardiochirurgų kolektyvas atliko darbus, kuriais garsėjo Lietuva. Tai chirurginis širdies gydymas, sutrikus ritmui, jos elektrostimuliacija ir kita.

"Paprastai darbai atliekami kolektyvo, o vadovui – garbė, kad teisingai vadovavo", – pabrėžė profesorius R.Benetis.

Ir rodė pavyzdį, būtų galima pridurti. Profesorius A.Dumčius vardijo, kad akademikas J.Brėdikis, išeminės širdies ligos chirurgijos pradininkas, vienas pirmųjų Europoje dar 1959 m. širdžiai gydyti panaudojo naują metodą – perrišo vidinę krūtinės arteriją, 1970 m. pirmasis atliko kraujagyslių šuntavimo  operaciją, 1971 m. tai padarė pirmasis plakančioje širdyje, 1976 m. kartu su Tarvilu Norkumi – dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis.

Širdies vožtuvų protezavimo, įgimtų šrdies ydų operacijos buvo labai sudėtingos, bet dėl didelių talentų, ieškančių, kaip tai padaryti, atradimų buvo gelbstima žmonių gyvybės. Atradimams reikėjo bazės. 1979 m. profesoriaus Zigmo Januškevičiaus iniciatyva prie Kauno klinikų buvo įkurta Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija, jos baze tapo Kardiochirurgijos klinika.
"Laboratorijos veiklos užduotis – išplėsti ir pagrįsti šiuolaikinę koronarinę chirurgiją, – pasakojo profesorius A.Dumčius. – Taip išsiplėtojo intervencinė diagnostinė kardiologija, kardiochirurgija, kardioperfuziologija, kardioanesteziologija, angiochirurgija, radiologija."

Tuomet labai daug ko trūko, bet entuziastai, vedami akademiko J.Brėdikio, nesustojo. Labai sparčiai plėtojosi širdies elektrostimuliacija. Kauniečiai pranoko net Vakarų šalis.

Išrado širdies stimuliatorių

"Akademiką galėtume vadinti Lietuvos kardiochirurgijos mokyklos medicininės elektronikos patriarchu", – taip pagarbą J.Brėdikiui išreiškė jo kolega, daug nusipelnęs kardiochirurgijai profesorius Eduardas Rimša.

Jis prisiminė tuos metus, kai, profesoriui J.Brėdikiui vadovaujant, dirbo laikinos širdies stimuliacijos ir širdies aritmijų, elektrofiziologijos srityje.

"Tada kardiochirurgija tik plėtojosi, o širdies ritmo sutrikimai kankino vis daugiau žmonių. Jie buvo gydomi medikamentais. Tačiau nuo vaistų aritmija tapdavo dar sunkesnė. Akademikas pasiūlė išbandyti laikinos elektrostimuliacijos galimybes. Nei literatūros, nei specialistų, nei elektrodų, nei kardiostimuliatorių nebuvo. Akademikui pasiūlius Kardiologijos mokslinių tyrimų institute buvo įsteigta širdies stimuliacijos laboratorija. Į ją pakvietė puikių specialistų. Jie žinojo, ko siekė, vadovaujant mūsų šefui", – pasakojo profesorius E.Rimša.

Taip atsirado širdies stimuliatoriai, šiandien žinomi daugeliui iš mūsų. Tolygų širdies ritmą saugantį aparatą sukūrė kaunietis inžinierius Petras Kazakevičius. Pirmieji stimuliatoriai buvo pagaminti Kaune veikusiame Radioelektronikos institute. Jie atitiko pasaulinius standartus.

Profesorius A.Dumčius pridūrė, kad akademikas J.Brėdikis pirmą išorinę elektrostimuliacijos procedūrą atliko 1960 m., o po metų, 1961-aisiais, prie širdies raumens prisiuvo elektrodus ir prijungė Kaune pagamintą stimuliatorių.

"Paskui sukūrus ir pritaikius įvairius endokardinius elektrodus įdiegta širdies ritmą dažninanti, retinanti, skilvelių bei prieširdžių elektrostimuliacija gydymo ir diagnostikos tikslais. Pirmavome visoje Rytų Europoje. 1985 m. Kaune buvo įkurtas sąjunginis centras. Jam vadovavo Jurgis Brėdikis", – akademiko nuopelnus vardijo profesorius R.Dumčius.

Sugeba matyti ateitį

Garsus kardiologas Algimantas Kirkutis, Klaipėdos universiteto profesorius, visą praėjusio šimtmečio kardiochirurgiją pavadino J.Brėdikio epocha. Būtent iš akademiko jis išmoko elektrostimuliacijos ir širdies chirurginio gydymo, priešoperacinės diagnostikos, neinvazinių elektrofiziologinių širdies tyrimų, stimuliacijos įleidus elektrodą ne į širdį, bet į stemplę.
"Akademikui vadovaujant buvo sukurta visa tyrimų sistema", – apibendrino profesorius A.Kirkutis.

Dar vienas akademiko šalininkas – LSMU Kardiologijos klinikos docentas Aras Puodžiukynas. Šiemet jis su kolegomis pirmasis pasaulyje pritaikė Vokietijos bendrovės sukurtą metodą – aritmijos židinį izoliuoti lazerio spindulių pluoštu. Tai naujovė, pasiekta atkakliu ir atsakingu darbu, nors, anot A.Puodžiukyno, gavusi kelis kartus mažesnį finansavimą, palyginti su kitomis Vakarų šalimis.

"Kaip geriau operuoti širdį, naudojant lazerį, daug svarstyta ir eksperimentuota. Pirmosios operacijos buvo atliktos dar 1983 m. Po penkerių metų buvo patvirtintas išradimas dėl aritmijų židinio izoliacijos lazeriu. Tokia gili akademiko įžvalga – šitiek metų užtruko, kol tai prigijo", – pastebėjo habilituotas mokslų daktaras Vidmantas Obelienius, dabar Kauno Šilainių poliklinikos direktorius.

Šią mintį vėliau, sveikindamas akademiką, tarsi pratęsė Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius, pavadinęs J.Brėdikį ir patriarchu, ir vizionieriumi – žmogumi, žinančiu, kas bus ateityje ir kaip tai padaryti.

"Nesvarbu, kad nebuvo galima nusipirkti kateterio ar kokios kitos reikiamos priemonės, net neįmanoma apie tai paskaityti, nes gyvenote už geležinės uždangos – tai galėjote sukurti pats", – pastebėjo profesorius R.Jurkevičius.

Operuodavo širdį naujagimiams

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur gyvena ir dirba, atvykęs akademiko sūnus, taip pat kardiochirurgas Audrius Brėdikis pratęsė abliacijų – aritmijų židinio izoliavimo – temą ir pasakojo apie krioabliaciją – širdies ritmo sutrikimo židinio pašalinimą šalčiu.

Beje, profesorius J.Brėdikis dar 1983 m. pasiūlė originalių kriochirurginių operacijų tachikardijai šalinti, jas atliko ne tik Kaune, bet ir Berlyne, Prahoje bei kitur.

Ieškodamas tobulesnio širdies gydymo kelio, nueito nuo ląstelės tyrimų ir eksperimentų iki operacinės ir ligonio, akademiko J.Brėdikio pėdomis sekė ir profesorius Vincas Veikutis. Profesorius Rimantas Putelis dalijosi atsiminimais, kaip 1982 m. buvo atlikta širdies operacija dviejų mėnesių kūdikiui. Vaistais nebuvo įmanoma įveikti kūdikį kankinusius tachikardijos priepuolių, kai širdis plaka 180 kartų per minutę. Į Kauną iš kitų šalių buvo vežami operuoti vaikai, nes mūsų medikai galėjo padėti.

"Kauno kardiochirugijos skyrius buvo pirmasis daugelyje sričių, kaip ledlaužis. Gyvenimas buvo audringas ir įdomus, o mes esame laimingi, kad užaugome ant milžinų pečių, kad turėjome tokių mokytojų", – apibendrino profesorius R.Benetis.

Neaplenktas sunkumų kilnotojas

Apie akademiką J.Brėdikį, kurį iki šiol vadina šefu, profesorius R.Benetis pasakojo ir mažai kam žinomų dalykų.

"Kartą ramiai stebiu operaciją ir staiga pakylu nuo grindų. Nesuprantu, kaip atsirandu ant šalia stovėjusios taburetės. Apsisuku – šefas lyg niekur nieko nueina", – neišdildomu įspūdžiu pasidalijo R.Benetis ir priminė, kad profesorius J.Brėdikis yra Lietuvos sunkumų kilnojimo viena ranka čempionas, kurio iki šiol niekas neaplenkė.

Taigi, neatsitiktinai J.Brėdikis yra apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde.

"Didžiulė fizinė jėga, užsispyrimas, tikslo žinojimas ir siekimas – tai akademiko charakterio savybės, padėjusios pasiekti medicinos mokslo aukštumų, greitai pasveikti, patyrus sunkią galvos traumą, įveikti gyvenimo iššūkius", – apie savo šefą kalbėjo profesorius R.Benetis.

Akademiko J.Brėdikio poilsiui anksčiau tarnavo pomėgiai – plaukiojimas burlente, kai to dar niekas nė neįsivaizdavo, važinėjimas motociklu. LSMU kancleris profesorius Vilius Grabauskas, sveikindamas akademiką, prisiminė, kad tuomet, kai J.Brėdikis futbolo komandoje žaidė vidurio gynėju, Kaunas visada laimėdavo.

Dabar daug laiko užima knygų rašymas, o prieš tai buvo daugybė mokslinių straipsnių solidžiausiuose pasaulio medicinos žurnaluose – tai aukščiausias medikų pripažinimas, taip pat vadovavimas moksliniams darbams – habilituotų daktarų rengimas. Be to, diplomatinis darbas Lietuvos ambasadose užsienyje ir sveikatos politiko, dirbant Lietuvos sveikatos ministru.

"Abu buvome diplomatais, sveikatos apsaugos ministrais – keitėmės pareigomis, garsinome Lietuvą", – kalbėjo dabar premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju dirbantis ir jo vardu akademiką pasveikinti atvykęs, mediko diplomą turintis Antanas Vinkus.

Jis pranešė, kad Europos gamtos mokslų akademijos prezidiumas J.Brėdikiui suteikė Europos garbės mokslininko vardą, akademiką sveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Esate viena iškiliausių asmenybių Lietuvos medicinoje – istorijoje ir dabartyje. Mūsų institutas, akademija, vėliau universitetas, garsus tuo, kad čia dirbo žmonės, savo talentą, laiką atidavę mokslui, ligoniams", – vertino LSMU rektorato vardu sveikindamas profesorius V.Grabauskas.

Visai kitoks požiūris

"Dėkoju likimui, kad leido sulaukti šios dienos. Esu dėkingas savo tėvams už genus, šeimai, kad galiu didžiuotis vaikais, anūkais, ir gydytojams, kurie mane lopė ir padėjo sulaukti šios dienos", – taip savo pranešimą apie dabartinį požiūrį į mediciną pradėjo akademikas J.Brėdikis, perspėjęs, kad tai, ką pasakys, galbūt kai kam atrodys nepriimtina ar keistoka, bet tai dabartinis jo kredo.

Iš tiesų gydytojas ir mokslininkas, sukūręs moderniąją kardiochirurgiją, šiandien apie mediciną kalba visai kitaip. Kiaurai matantis širdį ir perpratęs mokslo pasaulį, sako, kad žmogui sunkiausia pažinti patį save ir suvokti, kad už viską turi būti dėkingas didžiajam kūrėjui.

"Dabar situacija nepatenkinama. Didžiulė tarša kenkia sveikatai, žmonės už ją nejaučia atsakomybės. Ligonių nemažėja, atsiranda naujų susirgimų, plinta lėtinės ligos. Turime gydyti, bet nugydome. Kai kuriose šalyse mirtingumas nuo vaistų sukeltų komplikacijų pats didžiausias. Sulaužėme Hipokrato priesaiką. Skelbimuose rašoma: "Privatus gydytojas gydo inkstų ligas." Reikia, kad rašytų "išgydau", bet nerašo", – sulaukęs daugybės sveikinimų ir aukščiausių darbo įvertinimų kalbėjo akademikas J.Brėdikis.

Anot jo, labai blogai, kad neturime sveikatos teorijos, nežinome, kas yra gyvybė, žmogus – sveikas ir sergantis.

"Ieškojau atsakymo. Radau jį ne šiuolaikinėje medicinoje, o tradicinėje Rytų. Dar viena labai svarbi priežastis, kad vyrauja ne holistinis, o materialus ligonio supratimas. Gydymas dažnai lokalus, simptominis. Rytų šalių medicina, priešingai, yra holistinė – apima žmogų kaip proto, kūno, sielos ir dvasios visumą", – buvusių savo mokinių – profesorių, docentų – auditorijai kalbėjo akademikas.

Žmogus – visatos dalis

Ligų priežastis, anot akademiko J.Brėdikio, yra energinis disbalansas, kad žmogus suprantamas kaip fizinė, o ne dvasinė būtybė. Labai svarbu, kad energija gali virsti materija ir atvirkščiai.

"Dabar atsirado naujų technologijų, galinčių užfiksuoti energinius signalus, molekulinius ir kitus laukus. Turime pripažinti, kad žmogus yra energinė visatos dalis, struktūra, priimanti iš aplinkos virpesius ir generuojanti", – aiškino profesorius J.Brėdikis.

Taip veikia ir ląstelės, ir mintys. Ne visi virpesiai, į kuriuos atliepiame, yra teigiami. Ląstelės – kaip skysti kristalai. Molekulės turi tarsi antenas, galinčias uždrausti siųsti ir priimti signalus.

"Skysčiai – ne tik vanduo. Jie turi į diagnostinį lazerį panašių ypatybių. Užšaldžius švarų vandenį susidaro gražūs kristalai, o nešvarų – chaotiški. Ant nešvaraus vandens buteliuko užrašius: "Vandenie, mes tave mylime, tu mums reikalingas, be tavęs negalime apsieiti", užšaldžius susidarys taisyklingi kristalai", – aiškino akademikas.

Jis tvirtino, kad vanduo ne tik atsimena, bet ir skiria teigiamą ir neigiamą informaciją. Taip yra ir žmogui, kai labai teigiamai veikia gražūs vaizdai, muzika, kitų siunčiamos teigiamos mintys – imuninės ląstelės turi neurotransmiterius, sureaguojančius per 10 minučių. Tai patvirtinta tyrimais.

"Ateites medicina bus pagrįsta organizmo energijos dažnių veikla. Esame priartėję prie to, kad žmogus pasikeistų ir nepriimtų neigiamų dažnių. Astmą ar alergiją sukelia žiedų, kvapų virpesiai. Galima padaryti, kad tų virpesių žmogus nepriimtų ir nereikėtų vaistų nuo alergijos", – tvirtai kalbėjo akademikas J.Brėdikis.

Pats kėlė klausimą, kodėl to nepadarome? Atsakymas – tai netinka farmacijos bendrovėms. Tai sakydamas J.Brėdikis pripažino, kad jo aktyvaus darbo medicinos klinikose metais apie biolauką ir aurą nebuvo galima kalbėti. Dabar, sakė akademikas, mokslininkų ištirta ir įrodyta, kad bioprotonai gabena galingą informaciją iš mūsų biolauko ir ją grąžina į organizmą.

"Sukurti aparatai, kuriais galima pamatyti aurą ir ją vertinti. Galbūt greitai galėsime koreguoti energijos srautus", – apie tai kalbėdamas mokslininkų įrodymais rėmėsi akademikas ir rodė iliustracijas, kaip mobiliojo telefono veikiama aura suyra ir atsistato tik po 3 valandų.

Profesorius J.Brėdikis tikino, kad mintys materializuojasi, jomis galima pasiekti tikslus, o blogos mintys, siųstos kitam, tikrai sugrįžta bumerangu.

Proto ir kūno ryšiai, fizinio ir mentalinio kūno vienovė, dvasia ir siela – tai materija, kurios nereikia neigti. Kaip ir rankų energijos, čakrų delnuose. Tai, anot akademiko J.Brėdikio, įrodė dar Kristus ir galima užfiksuoti aparatūra. Vien žmogaus apkabinimas yra labai veiksmingas, nes išsiskiria ne tik laimės hormonų, bet ir sukuriami kvantiniai laukai, darantys teigiamą poveikį.

Maldos galia

"Amerikoje kurį laiką buvo meldžiamasi už sergančiuosius AIDS. Įrodyta: jų gydymo rezultatai smarkiai pagerėjo. Dar viena grupė meldėsi, kad Niujorke sumažėtų nusikalstamumas. Per tas dvi maldos savaites sumažėjo žmogžudysčių ir chuliganizmo", – faktus pristatė J.Brėdikis.

Iškilių asmenybių auditorija akademiko klausėsi itin atidžiai. Savo teorijas apie intuiciją, telepatiją, aiškiaregystę jis pagrindė dešiniojo smegenų pusrutulio veikla, įrodinėjo smegenų ryšį su širdimi, kuri nėra vien kraujo variklis, kaip kalbama pastaruoju metu.

"Daugiau impulsų eina iš širdies į smegenis, o ne atvirkščiai. Net galima sakyti, kad emocijos pirmiausia gimsta širdyje, o geriausi sprendimai priimami ir protu, ir širdimi, – aiškino akademikas J.Brėdikis. – Su visais tais metodais man pačiam teko susipažinti – sukurta sielos, proto ir kūno gydymo sistema. Tai dalykai, kurie leidžia apsieiti ne tik be medikamentų, bet ir be chirurgo skalpelio."

Būsimi medikai, akademiko įsitikinimu, turi žinoti, kas yra kvantinė fizika, virpesių rezonansų mokslas ir panašiai. Atkūrus sielos sveikatą, ją galima sugrąžinti ir kūnui. Sielos, proto ir širdies vienovė gali sukurti naują mediciną.

"Gal kada nors įsikurs ir energinių laukų tyrimo mokslinė laboratorija", – svajojo vizionieriumi pavadintas akademikas J.Brėdikis.

Anot jo, ateities gydytojai turi būti dvasingi, pozityvūs, nesavanaudiški, naudojantys proto ir širdies ryšius.

"Tik pasikeitusi dvasingesnė visuomenė, o ne jūs, seimūnai, gali padaryti tvarką", – tokia išvada akademikas kreipėsi į Seimo narius, atvykusius jo pasveikinti.