Pasaulio sveikatos organizacija aitriąją papriką įtraukė į 10 gyvybiškai svarbių produktų, kurie padeda išsaugoti sveikatą bei ilginą gyvenimą. Kiekviena ankštis – tai mikroelementų ir vitaminų, ypač vitamino C, taupyklė.

 Jeigu suvalgėte aštriosios daržovės per daug, nebandykite „gaisro“ gesinti vandeniu. Geriau suvalgykite gabalėlį duonos, šiek tiek ryžių, užgerkite pieno, kefyro, citrusinių sulčių arba stipraus alkoholinio gėrimo.

Prinokusioje aitriosios paprikos ankštyje vitamino C yra daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Per dieną suvalgyta viena aitrioji paprika kelia organizmo tonusą, didina endorfinų kiekį, malšina skausmą, padeda kovoti su stresu. Be to ši aštri daržovė – puiki baktericidinė priemonė. Todėl darbininkai, kurie perdirba džiovintas paprikas beveik niekada neserga peršalimo ligomis. Medicinoje aitriosios paprikos dedama į gydomąsias priemones nuo neuralgijos, radikulito, sąnarių skausmų, nušalimų.

Aštrumą aitriajai paprikai suteikia medžiaga kapsaicinas. Ypač jų daug sėklose. Priklausomai nuo rūšies kapsaicino kiekis vaisiuose gali būti skirtingas.

Aitrioji paprika – neįprasta daržovė, todėl ir elgtis su ja reikia pagal tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, ją lietus ar pjausčius, po to netrinkite akių. O jeigu suvalgėte aštriosios daržovės per daug, nebandykite „gaisro“ gesinti vandeniu – jame kasaicinas netirpsta. Tai tas pats, kaip žibalu bandyti užgesinti benziną – bus tik blogiau. Geriau suvalgykite gabalėlį duonos, šiek tiek ryžių, užgerkite pieno, kefyro, citrusinių sulčių arba alkoholio.

Kai kurie virėjai net rekomenduoja aitriąsias paprikas pjaustyti mūvint pirštines. O kad aštrumas kiek apmažtų, patariama kruopščiai išvalyti vaisių vidų.

Džiovintų aitriųjų paprikų į patiekalus visuomet dedame mažiau, nes jų aitrumas niekur nedingęs, pašalinta tiktai drėgmė. Maltų džiovintų aitriųjų paprikų reikėtų dėti 3-4 kartus mažiau nei šviežių.

Paprikomis gardinti patiekalus reikėtų labai atsargiai ir pamažu, keliskart ragaujant, o ne suberiant visas iš karto. Iš šviežių paprikų galima pašalinti sėklas, taip jos bus šiek tiek švelnesnio skonio.

Aitrus skonis sriubose ir padažuose pasiskirsto greičiau, o troškinius reikėtų gerai išmaišyti ir ragauti tik po kelių minučių.

Aitriosios paprikos tinka gardinti beveik visus patiekalus ir net desertus. Tačiau prieskonio kiekį reikėtų gerai pamatuoti. Aitriosios paprikos turi derėti su visais produktais ir juos papildyti, o ne „sudeginti“ mūsų skonio receptorius, kad nejaustume nekokybiškų ar pasenusių patiekalo sudedamųjų dalių.

Tai įdomu:

Skiesdamas vandeniu aitriąsias paprikas ir alkoholio trauktinę, 1912 metais amerikiečių chemikas farmakologas William Scoville išrado naują jų aštrumo matavimo būdą. Taip buvo sudaryta aitriųjų paprikų matavimo skalė su vienetais. Mokslininko garbei skalė buvo pavadinta Scoville units (SHU). Aštrumas skirstomas pagal kapsaicino kiekį paprikoje.

Pagal Scoville aštrumo vertinimo skalę (0-16 000 000 SHU) aitrieji pipirai skirstomi į keletą kategorijų: saldūs, neaštrūs švelnaus skonio, vidutinio aštrumo, aštrūs ir labai aštrūs. Paprastos, vadinamosios saldžiosios paprikos (raudonosios, žaliosios, geltonosios), visiškai neturi kapsaicino, o švelnių pipirų klasei priskiriami poblano pipirai turi 1000 – 15 000 SHU. Jalapeno pipiruose yra 2500-8000 SHU, jie priskiriami vidutinio aštrumo klasei, o aštrieji, tokie kaip serrano pipirai, savyje turi apie 10 000-23 000 SHU deginančios medžiagos. Habanero pipirų aštrumas siekia 350 000-577 000, o pats didžiausias SHU kiekis (855 000-1 041 427) yra Naga Jolokia paprikose, kurios 2007 metų vasarį buvo įtrauktos į Gineso rekordų knygą kaip pačios aštriausios paprikos pasaulyje.