Bendrosios pagalbos centras netenkina ne tik mobiliojo ryšio vartotojų be SIM kortelės, bet ir greitosios pagalbos medikų ir jų pacientų. Medikai siūlo naują numerį.

Ir mieste, ir kaime

"Taip jau sutapo, kad, trūkus kantrybei ir pradėjus daryti žygius, dar ir nelaimė atsitiko", – Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis apgailestauja, kad Bendrosios pagalbos centras per beveik dešimt veiklos metų neįgyvendino užduočių, kurioms vykdyti yra įkurtas.

Tragedija, įvykusi Panevėžio rajone, kai, nesugebėjus nustatyti pagalbos šauksmo vietos, automobilio bagažinėje buvo sudeginta septyniolikmetė, paskatino medikus griežčiau reikalauti spręsti problemas.

"Neduok Dieve, staiga susirgti gyvenant vienkiemyje. Ieškodama pagalbą kvietusios kaime gyvenančios gimdyvės patyriau tiek streso, kad, galvojau, pagimdysiu nebūdama nėščia", – vaizdingai darbo problemas pailiustravo vieno šalies rajono Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja.

Ji piktinasi, kad informacija, kurią medikai gauna iš Bendrosios pagalbos centro, yra nepakankama.

Gyventojai stebisi, kad, kviečiant greitąją medicinos pagalbą, kai ligoniui brangi kiekviena minutė, skambinančiųjų to paties klausiama du kartus.

Kodėl Bendrosios pagalbos centras, įkurtas operatyviau atsiliepti į nelaimės ištiktųjų pagalbos šauksmą, nepateisina lūkesčių, juolab pastaruoju metu susilaukė tiek daug kritikos?

Vienas vietoj trijų

Buvo manyta, kad vienas numeris – 112 vietoj trijų – 01, 02 ar 03, nelaimei ištikus, bus daug patogiau.

Įdiegti vienovę Lietuvoje tapo privaloma, įstojus į Europos Sąjungą. Juolab painiavos padaugėjo išplitus mobiliojo ryšio vartotojų tinklui: skambinti į gaisrinę, policiją ir greitąją medicinos pagalbą kiekvienas jų turi savo, vis kitokį, numerį.

"Ar žinote, kaip paskambinti mums iš jūsų mobiliojo ryšio telefono?" – paklausė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius N.Mikelionis.

Iš tiesų, nelaimei ištikus, nežinočiau, kokiu numeriu skambinti iš "Bitės" mobiliojo ryšio tinklo, kuriuo naudojuosi. Bepigu buvo, kai turėjome tik laidinius telefonus ir žinojome tą vienintelį 03. Direktoriui atsakiau, kad skambinčiau 112.

Surinkus šį numerį ir paprašius skubios medicinos pagalbos, tenka atsakyti į keletą klausimų: kuo ligonis skundžiasi, kokiu adresu pagalba kviečiama ir panašiai. Tuomet skambutis perjungiamas greitosios medicinos pagalbos apskrities dispečerinei. Atsiliepęs medikas dar kartą klausia adreso, telefono, kas atsitiko ir taip toliau.

"Kartais skambinančiajam tai sukelia nepasitenkinimą. Žmogui atrodo, kad jis kalbasi su tos pačios institucijos tik kitu dispečeriu. Sako, aš jau viską pasakiau, vėl to paties klausiate. O laikas brangus. Tačiau medikai dirba pagal nustatytus reikalavimus ir protokolus", – apie nusiskundimus žino Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Irena Dabulskienė.

Tuomet, kai ligoniui reikia neatidėliotinos pagalbos, greitosios medicinos pagalbos dispečeris išsiunčia brigadą, bet nenutraukia pokalbio su skambinančiuoju – pataria, kaip įvertinti ligonio būklę, ką daryti, kol atvyks medikai. Jei ligonį reikia gaivinti,  kartu skaičiuoja krūtinės ląstos paspaudimus. Taip atgaivintas ne vienas klinikinės mirties ištiktas žmogus. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai tokios pagalbos neteikia.

Šalies rajonuose dirbantys greitosios pagalbos medikai susiduria su dar didesnėmis problemomis. Jos turi įtakos staigios ligos ištiktiesiems.

"Iki Bendrojo pagalbos centro įkūrimo ir 112 numerio įdiegimo kiekviena greitosios medicinos pagalbos stotis turėjo savo dispečerinę. Priimdami iškvietimą, ypač į kaimą, dispečeriai susitardavo, kur konkrečiai kviečiantysis medikų brigados lauks, ją pasitiks. Dabar dispečeris, aptarnaujantis visą apskritį, į greitosios pastotę atsiunčia elektroninę kortelę. Joje nurodytas tik įvykio vietos adresas", – aiškina provincijoje dirbanti gydytoja, prašiusi neskelbti jos pavardės.

Dabar mūsų šalyje veikia dešimt regioninių dispečerinių.

Patiria daug streso

Kaime problemų būtų mažiau, jei kiekvienas namas būtų sunumeruotas ir tai žinotų patys savininkai.

Kiekviename automobilyje turėtų būti navigacijos priemonės, kurios nurodytų kelią iki reikalingo namo, bet, sako medikė, greitosios medicinos pagalbos stotyje, kur ji dirba, to nėra.
"Į kaimus važiuojame pagal intuiciją. Kartais patiriame daugiau streso, kol randame ligonį, nei gelbėdami jį nuo mirties. Suprantama, kad kiekviena reforma įneša sumaišties, bet dveji metai yra per didelis laiko tarpas tokiam chaosui ir dar tokioje tarnyboje, kur rizikuojama žmonių gyvybe", – piktinasi moteris.

Jos kolegė iš kito rajono, kur Bendrosios pagalbos centro paslaugomis pradėta naudotis tik prieš du mėnesius ir kur automobiliuose įrengta navigacijos sistema, pasakojo taip pat patyrusi nemažai kuriozų. Ne ta apylinkė, iškraipyta pavardė arba iš viso ji nežinoma, nes, teigiama, kad jos medikams nurodyti neprivaloma, – tai vis bėdos.

"Pasiklydus būtų galima paklausti, kur gyvena tas ligonis, bet mes nežinome pavardės, o kaimo gyventojai nepratę prie adresų. Kam dėl padidėjusio kraujospūdžio skauda galvą – dešimt minučių palauks, bet ten, kur ligonio sveikatos būklė kritiška, yra labai pavojinga", – guodėsi vieno regiono greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbanti medikė.

Į tokią situaciją patekti gali ir kaimo, ir miesto gyventojai. I.Dabulskienė pasakojo, kaip Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ieškojo miške pasiklydusio ir sunegalavusio žmogaus. Teko pasitelkti visas įmanomas priemones.

"Jis, savaime suprantama, negalėjo pasakyti adreso, tik miško masyvą. Medikų brigada, įsijungusi automobilio garsinį signalą, suko ratus, juos siaurindama ir palaikydama telefoninį ryšį. Taip žmogus mus išgirdo, taip jį ir radome", – pasakojo I.Dabulskienė.

Painiava prišaukė mirtį

Ar medikai kalti, kad jie vėluoja? Tai iliustruoja dar vienas faktas.

Greitąją medicinos pagalbą bendruoju telefonu 112 išsikvietęs Naujosios Akmenės rajono 37-erių gyventojas mirė, jos nesulaukęs per valandą. Medikai tikina nurodytu adresu radę negyvenamą namą. Juos suklaidino tai, kad nurodytoje gatvėje buvo du 20-uoju numeriu pažymėti namai. Pastebėjęs, kad vienas jų negyvenamas, medikų ekipažas palaikė iškvietimą melagingu ir išvažiavo. Artimieji mano, kad medikai pareigą atliko abejingai, neįsitikinę, kad kvietimas tikrai melagingas.

Prieš mirtį vyras skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir jo kvietimas buvo perduotas greitosios medicinos pagalbos dispečerinei Šiauliuose. Šioji iškvietimą perdavė Naujosios Akmenės kolegoms, kurie nerado adresato, neturėjo ir jokių kontaktų. Felčerė jų teiravosi dispečerinėje, bet skambutis buvo iš Bendrojo pagalbos centro, teisinasi medikai. Paskambinus numeriu 112 ir pasiteiravus, kokių duomenų prašoma nurodyti kviečiančiojo medicinos pagalbą, operatorė teatsakė: kas atsitiko ir adreso.

Beje, kai ligonio motina pagalbos nesulaukusį sūnų rado vonioje be gyvybės žymių, antrasis iškviestas medikų ekipažas atvažiavo būtent į tą namą, kur ir reikėjo. Deja, per vėlai.

Siūlo įdiegti 113

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija siūlo diferencijuoti pagalbą kviečiančiųjų apklausą pagal atvejus, kas nutiko. Paaiškėjus, kad problema vien medicininė, kvietimą nedelsiant peradresuoti greitosios medicinos pagalbos dispečerinei, sau pasiliekant teisę rinkti informaciją iš mediko ir kviečiančiojo pokalbio. Šis pasiūlymas pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijai.

Be to, greta numerio 112 siūloma įdiegti dar vieną – 113, būtent medicinos pagalbai kviesti.

"Ši idėja sklandė seniai ir atsirado ji ne dėl to, kad Bendrasis pagalbos centras nepasiekė tų tikslų, kurių reikėjo", – sako N.Mikelionis.

Jo pavaduotoja I.Dabulskienė pakomentuoja: jei žmogui skauda širdį ar galvą – kam skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą?

"Prieš dvejus metus Bendrosios pagalbos centrui buvo sukurtas ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintas laikinasis greitosios medicinos pagalbos įvykių klasifikatorius. Buvo manyta, kad juo vadovaudamiesi medikų brigadas pas ligonius siųs Bendrojo pagalbos centro operatoriai. Tačiau jie to neatlieka iki šiol, neteikia nuorodų, ką daryti, kol greitoji atvyks pas ligonį. Be to, Bendrasis pagalbos centras net 24 atvejais turėjo pateikti skambinančiajam labai ilgą klausimyną, kad galėtų diferencijuoti, kokios pagalbos reikia", – aiškina I.Dabulskienė.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovai tvirtina, kad senaisiais numeriais tiesiai medikams Lietuvoje skambina apie 70 proc. kviečiančiųjų skubią pagalbą ir tik likusieji 30 proc. kvietimų būna peradresuoti iš Bendrojo pagalbos centro. Vadinasi, jei visi naudotųsi tik jo paslaugomis, problemų būtų daug daugiau.

Aišku, kad reikia įvesti numerį

113, jei problema medicininė, niekaip nekvescionuojant 112 reikalingumo. To reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai. Tačiau jie niekaip nereglamentuoja tvarkos šalies viduje. Ją nustato pati valstybė", – ligoniams ir medikams kylančių problemų sprendimo būdą nurodo N.Mikelionis.

Jis siūlo trumpuosius greitosios pagalbos kvietimo numerius pakeisti į 113 – tai nieko nekainuoja ir neturi jokios įtakos 112 darbui.

Bendrosios pagalbos centras, anot N.Mikelionio, turėtų būti ta institucija, kuri padėtų surasti ligonį, jei medikams nežinomas tikslus adresas, nustatytų ligonio buvimo vietą, koordinuotų pagalbos tarnybų veiksmus. Patiems medikams nustatyti, iš kur skambinama, teisė nesuteikta.

"Tik šešios Europos Sąjungos šalys turi vienintelį numerį 112. Trumpuosius turi visos kitos", – pabrėžė Kauno greitosios pagalbos stoties direktorius.

Kaip nuspręs, taip ir bus

Bendrojo pagalbos centro vadovas Artūras Kedavičius medikų idėją atsiskirti vertina neigiamai, nes, anot jo, užsienio šalyse tendencijos yra atvirkštinės.

"Mes turime susitarti, kaip dirbti kartu, kad žmogui, paskambinusiam vienu vieninteliu numeriu, būtų nedelsiant suteikta visa būtina pagalba. Visiems paprasčiau įsiminti vieną telefono numerį, kuris veikia visoje Europoje, visuose tinkluose, su kortelėmis ar be kortelių ir nemokamai", – kalbėjo A.Kedavičius.

Į klausimą, ar Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nusiteikę instruktuoti kviečiančiuosius greitąją medicinos pagalbą, kaip ją teikti, kol atvyks medikų brigada, A.Kedavičius atsakė diplomatiškai. Anot jo, dirbama, vadovaujantis veikiančiais įstatymais ir veiksmų planu, kurį nustato Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Kaip jos nuspręs, taip ir bus.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis mano, kad naujasis numeris 113 galėtų pasitarnauti pereinamuoju laikotarpiu, kol Bendrasis pagalbos centras neveikia taip, kaip reikalauja ES Bendrijos teisės normos.

112 ypatumai

Numeris 112 yra bendras numeris netikėtų nelaimių ar grėsmių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui atvejais. Šiais atvejais juo paskambinus galima iškviesti pagrindines pagalbos tarnybas: policiją, ugniagesius gelbėtojus ar greitąją medicinos pagalbos tarnybą.

numerį 112 lengva įsiminti. Netikėtų nelaimių atvejais nereikia ilgai galvoti, kokie yra atskirų pagalbos tarnybų trumpieji telefono ryšio numeriai;

numeriu 112 galima skambinti iš visų viešųjų telefono ryšio tinklų;

numeris 112 veikia visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse;

numeriu 112 galima skambinti nemokamai.

Jei skambinant 112 operatorius ilgai neatsiliepia, reikia laukti, o ne rinkti numerį iš naujo, nes atsiliepiama skambučio eilės tvarka.