Ženklai, kad jūsų mylimas žmogus bando su jumis susisiekti po mirties

Tyrėjai Billas ir Judy Guggenheimai, tyrinėję vadinamojo „pomirtinio bendravimo“ fenomeną, teigia, kad milijonai žmonių įvairiose šalyse tariamai patyrė pojūčius, kuriuos jie interpretuoja kaip kontaktą su mirusiais giminaičiais, rašo „Daily Mail“.

Per interviu, atliktus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, taip pat apklausus daugiau nei 2000 žmonių, jie nustatė keletą pasikartojančių „ženklų“, kuriuos dažniausiai apibūdino respondentai.

Tarp dažniausiai pasitaikančių reiškinių yra staiga pajuntami pažįstami kvapai, ryškūs ir tikroviški sapnai apie mirusiuosius, keistas elektronikos veikimas, taip pat pojūtis, kad kažkas fiziškai yra šalia.

Respondentai taip pat pranešė apie tokius atvejus:

• monetos, atsirandančios netikėtose vietose;

• dainos, susijusios su prisiminimais, grojamos „tinkamu momentu“;

• augintiniai elgiasi taip, lyg reaguotų į nematomą buvimą;

• žmonės jaučia prisilietimą ar šilumą be fizinio kontakto.

Šimtai milijonų galimų atvejų

Pasak tyrėjų, milijonai žmonių galėjo patirti panašią patirtį. Jie teigia, kad tokia patirtis ypač dažna sielvarto, streso laikotarpiais arba per netekties metines.

Tuo tarpu kiti moksliniai tyrimai šiuos reiškinius aiškina kaip psichologinę reakciją į netektį. Visų pirma, 2020 m. žurnale „Schizophrenia Bulletin“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad tokia jutiminė patirtis pasireiškia 30–60 proc. sielvartą patiriančių žmonių ir gali būti „netekties haliucinacijų“ forma.

Skeptikai pažymi, kad visi šie „požymiai“ gali būti sutapimai arba psichikos ypatumai netekties metu. Pomirtinio bendravimo koncepcijos šalininkai savo ruožtu juos laiko tikro kontakto su mirusiuoju apraiškomis.

Atskiri žmonių, patyrusių klinikinę mirtį, pasakojimai taip pat dažnai apima aprašymus apie „susitikimus“ su mirusiais giminaičiais ir ryškius kito pasaulio vaizdinius.

Guggenheimai daro išvadą, kad tokie išgyvenimai yra nepaprastai dažni ir daugeliui žmonių turi raminantį poveikį. Jie tiki, kad šiuos reiškinius galima suvokti kaip natūralią gedėjimo proceso dalį – nepriklausomai nuo to, ar žmogus juos laiko dvasiniu kontaktu, ar psichologine reakcija.