- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eglė Pelienė-Venslovė – viena iš veidotyros specialisčių Lietuvoje, praeityje dirbusi visai kitokį, vadovaujamą darbą vienoje iš oro bendrovių. Būtent noras geriau suprasti žmonių psichologiją ją paskatino domėtis veidotyra, kuri turėjo didelę įtaką vadovaujant ir bendraujant su žmonėmis. Eglė prisimena, kad noras stebėti ir suprasti žmones, atsirado dar pačioje vaikystėje.
„Dirbau oro bendrovėje. Kadangi buvau aukščiausio lygio vadovė, man jie suteikė galimybę – veidotyros mokymus. O tėtis pasakojo, kad aš būdama maža visą laiką stebėdavau žmones. Ateidavo daug žmonių, aš stebėdavau ar, pavyzdžiui, pora sutaria, ar apsimetinėja. Jau nuo mažens viduje būdavo tas stebėjimo genas“, – dalijosi E. Pelienė-Venslovė.
Specialistė pabrėžia, kad veidotyra nėra vien tik apie veido bruožus, bet ir apie kūno kalbą. Šis mokslas padeda ne tik atskleisti charakterio savybes, bet ir tai, ką kartais žmogus slepia.
Tada, kai žmogus streso būsenoje, kai efekto būsenoje, kai supykęs – tada lenda žmogaus prigimtis.
„Fiziognomika yra empirinis mokslas apie tai, kad prigimtinė genetinė žmogaus išvaizda, veido bruožai, kūno sudėjimas, kūno kaulų struktūra leidžia daryti įžvalgas apie žmogaus asmeninius bruožus. Tai intelekto potencialas, talentai, charakterio savybės, kaip žmogus elgiasi konfliktinėse situacijose, stresinėse būsenose. Kitaip tariant, visa tai, kas sudaro mūsų charakterio pagrindą. Daug apie žmogų sužinom iš kūno kalbos, iš mimikų, grimasų, iš mūsų genetinių bruožų, iš balso tembro ir iš formuojamo stiliaus. Mes mokame save pristatyti, mokame save kontroliuoti, bet tai, kas yra veide dažniausiai išlenda nesuplanuotomis aplinkybėmis. Tada, kai žmogus streso būsenoje, kai efekto būsenoje, kai supykęs – tada lenda žmogaus prigimtis“, – pasakojo specialistė.
Pasirodo, išmanieji telefonai ne tik keičia mūsų kasdienybę, bet ir mūsų bruožus. Mes vis rečiau stebime aplinką, o daugiau laiko praleidžiame žiūrėdami į mobilaus ekraną.
„Dabar moksliniai tyrimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį, kai atsirado išmanieji telefonai, žmonių veido išraiškos panašėja. Kodėl jaučiamės diskomfortiškai dėvėdami kaukes? Nes nematom veidų, nematom šypsenų, mimikų, grimasų. Tu nematai žmonių reakcijų. Mes visi intuityviai skaitom vieni kitus. Ar mes žiūrim vieni į kitus? Ar mes stebime? Mažai. Visi sulindę į mobiliuosius telefonus, mes nežiūrime į žmones, mes nestebime vieni kitų. O jeigu mes žiūrėtume, mes pamatytume kur kas daugiau“, – atvirai kalbėjo Eglė.
Jau šį trečiadienio vakarą 20 val. veidotyros specialistė Eglė atskleis į ką svarbiausia atkreipti dėmesį sutikus naują žmogų – laidoje „Šeškinės 20“ per LNK.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaidimas su ugnimi: lietuviai ignoruoja emocinę sveikatą ir piktnaudžiauja psichotropikais
„Pasaulio, kokį matėme iki 2020-ųjų nebus“, – teigia doc. dr. Eugenijus Laurinaitis. Pandemija buvo nemenkas išbandymas tautiečių psichikai, deja, karo Ukrainoje situacija neleidžia atsikvėpti ir jai nuslopus. Blogiausia, kad L...
-
Patyrėte patyčias internete? Specialistai siūlo ginklus kovoje su laido riteriais2
Specialistai pastebi, kad gyvenimas internete tampa vis agresyvesnis – net 65 proc. žmonių yra susidūrę su psichologiniu smurtu internete, tai rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ataskaitoje pabr...
-
Laimės formulė: penas apmąstymams ir įkvėpimas sprendimams2
Kaip efektyviai suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Kaip į 24 valandas sutalpinti karjerą, šeimą, buitį, laisvalaikį ir dar atrasti laiko sau? Projekto „Daugiau balanso“ organizatoriai svarbiausius gyvenimo komponentus sudėjo į f...
-
Psichiatras: iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos
Karuose kariai patiria ne tik fizines, bet ir psichines kančias. Psichiatrai sako, kad iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Pastebima, kad pagalbos negavę kariai dažniausiai n...
-
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pradeda kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda mėnesį truksiančią informacinę kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“: viliamasi, kad ji padės sumažinti tėvų smurtą prieš paauglius. ...
-
Psichologė: geras darbuotojas Lietuvoje – kuris dirba 24 valandas per parą visus metus4
Vasara – atostogų metas. Kaip pastebi psichologai, žmonės anksčiau atostogaudavo bent jau dvi ar tris savaites, dabar – nauja tendencija. Žmonės atostogauja daug dažniau, bet trumpesniais periodais. Išskaido savo atostogas per visus m...
-
Tremties pėdsakas: kodėl vieni palūžo, o kiti – ne?14
Kodėl tremtis žmonėms, patyrusiems panašių išgyvenimų, paliko skirtingų psichologinių pėdsakų? Kodėl vieni visa tai ištvėrė ir grįžo nepalūžę, o kiti parvažiavo sugniuždyti? ...
-
Mokslininkai atskleidė, kaip galima įvertinti žmogaus kūrybiškumą: patikrinkite, ar esate kūrybiški1
Kūrybiškumas šiandien tampa vienu iš svarbiausių įgūdžių, galinčių apsaugoti darbuotojus nuo grėsmės, kad dėl automatizacijos ir technologijų plėtros jie gali būti išstumti iš darbo rinkos. Lietuvoje veikianti d...
-
Daugiau balanso: ketverius metus taikomas įrankis leido B. Tiškevič patirti proveržį4
Aktorė Beata Tiškevič sako proveržį gyvenime patyrusi tada, kai išmoko gyventi subalansuotą gyvenimą. Sąmoningas dėmesys įvairioms gyvenimo sritims leido jai ir parašyti knygą, ir sukurti verslą, ir imtis naujų studijų, ir tie...
-
Psichologė: vaikams žaidimai būtini kaip maistas ir miegas
Žaidimo metu aktyviau veikia smegenys, lavinami svarbūs gebėjimai – atmintis, kūrybiškumas ir empatija. Todėl svarbu rasti laiko ir žaisti su vaikais, taip pat leisti jiems žaisti savarankiškai ir netrukdomai. Ankstyvojo ugdymo psich...