Tobulumo siekis – ne visada naudingas

Lūkesčius lemia aplinka

Pasak psichologės, „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovė Ievos Plauškutės, visuomenėje įprasta pirmiau vertinti, pavyzdžiui, žmogaus akademinius pasiekimus, o ne asmenines savybes ar gebėjimus. Dėl šios priežasties neretai žmonės vieni kitiems arba sau ima kelti aukštus lūkesčius, nebūtinai atitinkančius galimybes.

„Spaudimas „kažko“ pasiekti ypač auga baigiant mokyklą, pradedant galvoti apie profesinį kelią. Neretai aukštus lūkesčius kelia tėvai. Labai svarbu atrasti sveiką balansą ir prisiminti, dėl ko tai daroma, – ar dėl to, kad padėtume vaikui susikurti sėkmę, o gal dėl to, kad savo vaiko sėkmes ir nesėkmes laikome savo tėvystės rezultatu ar įvertinimu“, – pastebi psichologė.

Jos teigimu, spaudimą jauni žmonės patiria ir iš švietimo įstaigų, bendraamžių. Mokykloje tikimasi, kad bus pasiekti aukšti akademiniai standartai, o bendraujant su bendraamžiais – socialiniai. Didelę įtaką gali daryti ir vyresnės kartos keliami aukšti lūkesčiai.

„Šiandien iš 25-mečio tikimės, kad jis bus baigęs universitetą, turės darbą, gyvenimo partnerį, vaiką ir būstą. Taip yra todėl, kad prieš 20 ar 30 metų tai buvo gana įprasta, tačiau šiandieniame pasaulyje tokie tikslai nėra itin realistiški, o gal net ne tokie patrauklūs jaunajai kartai“, – teigia I. Plauškutė.

Ieva Plauškutė / Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinių tinklų įtaka

Ekspertė įvardija ir dar vieną spaudimo nuolat būti tobulam priežastį – technologijas ir greitą informacijos prieinamumą. Anot jos, šiuolaikiniame pasaulyje informacija yra daug lengviau prieinama, todėl tikima, kad jaunajai kartai turėtų būti lengviau pasiekti aukštesnių rezultatų.

„Tačiau susiduriama su nauju iššūkiu – atsirinkti informaciją dideliame jos sraute ir kritiškai ją vertinti. Nereikėtų atmesti ir socialinių tinklų įtakos. Juose matome tik sėkmės istorijas iliustruojančias nuotraukas ir įrašus, o tai iškreipia tikrovės suvokimą“, – pastebi I. Plauškutė.

Mums labai natūralu klaidas priimti kaip nesėkmes, o ne kaip natūralaus mokymosi proceso dalį, kuri būtina augant.

Psichologei pritaria socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio specialistė Justina Antropik. Jos teigimu, socialinių medijų įtaką emocinei sveikatai jau pradėjo vertinti ir kai kurios valdžios institucijos. Pavasarį JAV Floridos valstija tapo pirmąja, uždraudusia vaikams iki keturiolikos metų turėti socialinių tinklų paskyras. Viena tokio sprendimo priežasčių – tyrimais patvirtinta socialinių tinklų įtaka prastai vaikų psichologinei būsenai

„Socialiniuose tinkluose tikrai vis dar vyrauja tendencija, kai nuotraukose – vien šypsenos, įspūdingos kelionės, skaniausias maistas ir paklusnūs vaikai. Tokie kadrai gali kelti neadekvačių lūkesčių gyventi instagraminį gyvenimą, o to nepasiekę galime jaustis prastesni už kitus, nepasisekę“, – pastebi J. Antropik.

Anot jos, kiekvieną džiaugsmingą akimirką, matomą socialiniuose tinkluose, reikėtų vertinti kritiškai, nelyginti savęs su kitais ir prisiminti, kad už laimingų kadrų gali slėptis ir kitokia realybė.

Justina Antropik / Asmeninio archyvo nuotr.

Spaudimas turi padarinių

„Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovė atkreipia dėmesį, kad kultūrose, kuriose žmonėms keliami aukšti lūkesčiai, žymiai aukštesnis ir su psichologiniais sunkumais susiduriančių žmonių skaičius. Anot jos, ilgą laiką patiriamas spaudimas būti tobulam ir neklysti gali turėti neigiamų padarinių.

„Nepavykus išpildyti lūkesčių, žmogus ima save kaltinti, jaustis niekam tikusiu, dažnai izoliuojasi nuo kitų. Vienišumas, nerimas, stresas ir žema savivertė – dažniausiai sutinkami nuolatinio spaudimo padariniai. Tiesa, tam užsitęsus gali atsirasti ir rimtesnių psichologinių problemų, tad labai svarbu laiku rasti sau tinkamą pagalbą“, – sako I. Plauškutė.

Vien šypsenos, įspūdingos kelionės, skaniausias maistas ir paklusnūs vaikai. Tokie kadrai gali kelti neadekvačius lūkesčius gyventi instagraminį gyvenimą.

Psichologė priduria, kad dažnai aplankant mintims apie menkavertiškumą, vertėtų peržvelgti savo išsikeltus tikslus – galbūt nusimatyti juos mažiau ambicingus, daugiau dėmesio skirti tarpiniams pasiekimams ir laimėjimams. Jei išsikelti tikslai vargina, kelia nerimą ar kitų nemalonių būsenų, verta savęs paklausti, ar išsikeltas tikslas tikrai yra tai, ko trokštama.

„Lūkesčiai, kad viską darysime tobulai, yra mūsų įprasta kultūros dalis. Mums labai natūralu klaidas priimti kaip nesėkmes, o ne kaip natūralaus mokymosi proceso dalį, kuri yra būtina augant. Vis dėlto perfekcionizmas gali kelti įtampą, nerimą ir didelę klaidų baimę, taip ribodamas mūsų kūrybiškumą ir drąsą. Prasminga susitelkti į patį procesą ir didesnį dėmesį skirti išmoktoms pamokoms“, – pataria I. Plauškutė.